23:40 | Karo veiksmai Rusijos Belgorode: nugriaudėjo sprogimas, aidi pavojaus sirenos
Trečiadienio vakarą Rusijos pasienio Belgorodo mieste nugriaudėjo sprogimai. Pranešama apie sunkiai sužeistą žmogų.
Kaip skelbia vietos „Telegram“ kanalai, dronas pataikė lengvąjį automobilį.
„Visoje Belgorodo srities teritorijoje paskelbtas bepiločių orlaivių atakų pavojus“, – „Telegram“ rašo Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
22:48 | Iš Scholzo – ryžtinga žinia: šito Putinui nereikėtų tikėtis
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patikino, kad Ukraina gaus 50 mlrd. dolerių iš įšaldyto Rusijos turto ir kad sąjungininkų parama Kyjivui nesusilpnės, praneša „Ukrinform“.
Anot leidinio, jis tai pavadino „labai sąmoningu stabilumo pažadu Ukrainai“, kuris leis artimiausiu metu gauti reikiamą paramą.
„Tai taip pat yra žinia Rusijos prezidentui, kad jis neturėtų tikėtis, jog kažkuriuo metu parama [Ukrainai] tiesiog išnyks“, – sakė O. Scholzas.
22:31 | Kubilius įspėja – Europa turi būti pasirengusi akistatai su Rusija per 6-8 metus
Dabartiniu geopolitinių neramumų laikotarpiu Europa turi stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir būti pasirengusi kariniu požiūriu susitikti su Rusija per 6-8 metus.
Tokia išvada pateikta strateginiame dokumente „Europa, kuri saugo: Europa, kuri pasisako už tikrą taiką, kuriant tikrą Europos gynybos sąjungą“, kurį šiandien vienbalsiai priėmė Europos Parlamento (EP) Europos liaudies partija.
Jame cituojamas Lietuvos europarlamentas Andrius Kubilius, kuris dar šiais metais gali tapti pirmuoju ES gynybos komisaru.
„Jei nori taikos, ruoškis karui – kaip sako lotyniškas posakis. Didėjant pasauliniam nesaugumui, ES gebėjimas apsiginti tampa itin svarbus. Turime būti pasirengę kariniu požiūriu susitikti su Rusija per 6-8 metus. Tai nebus įmanoma be konkrečių veiksmų ir politinės valios.
ES, papildydama NATO ir kartu su savo valstybėmis narėmis, turi didinti gynybos produkciją, kaupti atsargas ir toliau padėti Ukrainai laimėti karą. Mūsų varžovai mus atidžiai stebi, kad pamatytų, ar mums pavyks, ar nepavyks“, – dokumente cituojamas A. Kubilius.
21:38 | Rusai atakavo du Dnipropetrovsko srities rajonus, sužeisti du žmonės
Trečiadienį Rusijos kariuomenė atakavo du Dnipropetrovsko srities rajonus. Sužeisti 69 ir 89 metų amžiaus vyrai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Dieną Rusijos kariškiai apšaudė du Dnipropetrovsko srities rajonus. Nikopolio rajonas kelis kartus buvo atakuojamas savižudžiais dronais ir iš artilerijos. Nukentėjo Nikopolio, Mirivkos ir Marhaneco bendruomenės. Pastarojoje sužeisti du žmonės – 69 ir 89 metų vyrai. Jie paguldyti į ligoninę“, – rašoma pranešime.
Kilo keli gaisrai. Ugniagesiai juos užgesino.
Taip pat nukentėjo infrastruktūra, transporto įmonė. Sugriautas privatus namas ir garažas. Apgadinta keliolika namų, tiek pat ūkinių pastatų, šiltnamis. Nutraukta elektros perdavimo linija.
20:56 | Lietuva turi ruoštis blogiausiam scenarijui: Rusijos puolimo atveju greitos pagalbos nebus
Šią savaitę Varšuvos saugumo forume JAV generolas perspėjo Lietuvą. Anot jo, šalis turi ruoštis blogiausiam scenarijui, nes galimo Rusijos puolimo atveju skubios pagalbos iš sąjungininkų greičiausiai nesulauks.
Nepaisant pasiruošimo atremti galimą Rusijos puolimą, Europoje vis dar yra daug oro ir priešraketinės gynybos spragų.
„Mes vis dar negalime pakankamai greitai judėti Europoje. Taigi, karinio mobilumo klausimas vis dar yra problema, kurią reikia išspręsti“, – pažymėjo NATO vyresnysis patarėjas logistikos klausimais, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.
Kartu B. Hodgesas pabrėžė, kad kiekviena šalis stiprina savo gynybinius pajėgumus, o NATO rytiniame flange esančios šalys, ypač Lenkija, tai daro ypač veiksmingai.
Vis dėlto jis išreiškė susirūpinimą, kad daugelis šalių vis dar tikisi, kad Rusijos puolimo grėsmė išnyks, todėl ruošiasi nepakankamai. Generolas pirmiausia įspėjo Lietuvą.
„Įsivaizduokite savaitę to, kas vyksta Ukrainoje, bet Gdanske, Klaipėdoje ar Taline. Turime būti tam pasirengę. Tai man kelia didžiausią susirūpinimą, nes nemanau, kad galime judėti taip greitai ar greičiau nei Rusijos kariai.
Mes neišsprendėme infrastruktūros ir sienos kirtimo apribojimų klausimo, tai vis dar problema. Ir todėl, pavyzdžiui, Lietuvai gali tekti ruoštis blogiausiam scenarijui – dviem savaitėms, kol kas nors ateis į pagalbą“, – B. Hodgeso žodžius cituoja „Ukrinform“.
19:11 | Dar keturi vaikai grąžinti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją
Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grąžinti dar keturi 3-17 metų amžiaus vaikai, tarp jų – vienas vaikas, netekęs tėvų globos.
Kaip rašo „Ukrinform“, Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas tai pranešė trečiadienį „Telegram“ kanale.
„Šiandien turiu gerą žinią – dar keturi mūsų piliečiai grąžinti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad grąžinti du berniukai ir dvi mergaitės, vaikų amžius – nuo 3 iki 17 metų. Tarp jų – vienas tėvų globos netekęs vaikas. Berniukas jau susitiko su seneliu ir bus jo globojamas.
Pabrėžiama, kad vaikams grįžti į Tėvynę padėjo Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinio biuras ir labdaros organizacija „Save Ukraine“.
Šiuo metu vaikai yra saugūs, jiems reikiamą pagalbą teikia atitinkamos tarnybos. O. Prokudinas pareiškė esąs dėkingas visiems, kurie kovoja dėl kiekvieno Ukrainos vaiko ir padeda jiems grįžti namo.
18:42 | URM Rusijos ambasados atstovui pareiškė protestą dėl sušaudytų Ukrainos karo belaisvių
Reaguodama į Ukrainos karo belaisvių sušaudymą netoli Pokrovsko, Užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį iškvietė Rusijos ambasados Lietuvoje atstovą, kuriam buvo pareikštas griežtas protestas.
Rusijos atstovui buvo pažymėta, kad rugsėjo 30 dieną įvykęs 16-os ginklus sudėjusių Ukrainos karių sušaudymas yra šiurkštus ir akivaizdus Rusijos įsipareigojimų pagal Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais pažeidimas.
Lietuva taip pat pasmerkė tebesitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, oro atakas prieš civilinės paskirties ir kritinės infrastruktūros objektus Ukrainoje, pastarąjį mėnesį įgavusias beprecedentį mastą.
„Lietuva darsyk pabrėžia, kad Rusija privalanti nedelsiant nutraukti savo karinę agresiją prieš Ukrainą, išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose“, – nurodo ministerija.
Institucija pabrėžė ir tai, kad šių ir kitų Rusijos karo nusikaltimų planuotojų bei vykdytojų tapatybės bus išaiškintos, todėl jų laukia neišvengiama teisinė atsakomybė.
18:08 | Putinas įteisino į karą užverbuotų teisiamųjų paleidimą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį teisiamieji gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jie pasirašys karinės tarnybos sutartį arba bus mobilizuoti, praneša „Laisvės radijas“. Rugsėjo mėnesį šio įstatymo projektui pritarė Valstybės Dūma.
Karinės tarnybos laikotarpiu teisminis procesas bus sustabdytas, o kardomoji priemonė – panaikinta. Teisminis procesas taip pat gali būti sustabdytas asmenims, kurie nusikalto, atlikdami karinę tarnybą, karinės padėties laikotarpiu arba karo metu.
Teisiamieji gali būti visiškai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei gaus valstybinį apdovanojimą arba bus paleisti iš karinės tarnybos (dėl amžiaus, sveikatos būklės, pasibaigus mobilizacijos laikotarpiui, atšaukus karinę padėtį ar pasibaigus karo metui).
Anksčiau Rusijos įstatymai neleido sudaryti karinės tarnybos sutarties su kaltinamaisiais, jei jų bylos jau buvo perduotos teismui. Galimybę išvengti atsakomybės pasirašius sutartį ir išvykus į karą turėjo tie, kurių bylos dar nebuvo perduotos teismui, ir tie, kurie jau buvo nuteisti.
Pirmasis verbuoti kalinius į karą Ukrainoje dar 2022 metais pradėjo privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas. Vėliau verbavimo ėmėsi Rusijos gynybos ministerija, o pats verbavimas buvo įteisintas.
17:06 | Chersono priemiestyje per rusų apšaudymą žuvo vyras ir buvo sužeista moteris
Chersono priemiestyje per Rusijos artilerijos apšaudymą žuvo dviračiu važiavęs 65 metų vyras, o 61 metų moteris nukentėjo nuo drono.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Okupantai rusai nužudė dar vieną taikų mūsų bendruomenės gyventoją“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymima, vyras priemiestyje važiavo dviračiu, kai priešas smogė iš artilerijos. Pasak R. Mročko, jis mirė iškart.
Pareigūnas taip pat pranešė, kad Chersono priemiestyje Antonivkoje apie 14 val. per priešo drono ataką nukentėjo 61 metų moteris. Ji buvo lauke, kai iš bepiločio orlaivio buvo numestas sprogmuo. Šiuo metu nukentėjusioji gydoma ligoninėje. Jai diagnozuota sprogimo sukelta trauma ir skeveldriniai sužeidimai.
Tad spalio 2 d. Rusijos kariškiai atėmė gyvybę dviem Chersono gyventojams, o dar tris sužeidė.
16:07 | Rusų teroristas prognozuoja griūtį ir 1917-ųjų pasikartojimą: karas jau viską „suvalgė“
Rusų atsargos karininkas Igoris Strelkovas, suvaidinęs vieną svarbiausių vaidmenų 2014-ųjų įvykiuose Ukrainoje, kurio laukia ir tarptautinis teismas dėl skrydžio MH-17 keleivinio lėktuvo numušimo virš Ukrainos teritorijos savo laiške iš įkalinimo įstaigos pareiškė, kad Rusija šiuo metu atsidūrusi „bendroje sisteminėje karinėje-politinėje krizėje“. Kuri, anot jo, netrukus virs karine-ekonomine – tikėtina, 1917-ųjų Rusijos pavyzdžiu.
„Jeigu statymas už Trumpą (mano manymu – iš pat pradžių klaidingas, tačiau nesilaikau šios nuomonės 100 proc.) nesuveiks, tai ateinantys metai (o gal ir šių pabaiga) taps mūsų valstybei rimtu išbandymu“, – prognozuoja I. Strelkovas.
Jis primena, kad jau dabar Rusijos kariuomenės poreikiai itin stipriai viršija šalies karinės pramonės galimybės, kad visas naujos ginkluotės atsargas karas jau seniai „suvalgė“ arba „baigia suvalgyti“.
„Tą patį galima pasakyti apie žmogiškuosius resursus, kurie 2,5 metų eikvojami taip, lyg būtų neriboti ir niekad nesibaigiantys. Tuo metu, kai pagrindinius „paruoštus“ (ir iš dalies be didesnių problemų išimamus iš ekonomikos) karas jau „suvalgė be likučių“, – aiškino Rusijoje įslaptinto teismo metu nuteistas I. Girkinas savo laiške.
14:47 | Ukrainiečiai nesiveržia į Lenkijoje buriamą legioną: susirinko per mažai pradėti apmokymus
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Marcinas Kosiniakas-Kamyszas paskelbė, kad Ukrainos legiono karių parengimo procesas įstrigo dėl to, kad susirinko per mažai ukrainiečių savanorių. Vasarą buvo paskelbta nauja iniciatyva, kuri turėjo paskatinti į Europos šalis išvykusius Ukrainos piliečius stoti į šalies gynėjų gretas.
14:15 | Rusija įkalino 13 asmenų už bandymą sabotuoti puolimą Ukrainoje
Rusijos teismas trečiadienį nuteisė 13 žmonių ilgomis kalėjimo bausmėmis už sabotažo veiksmus, kuriais, prokurorų teigimu, bandyta sutrukdyti Maskvos puolimui Ukrainoje.
Nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Rusija pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, Rusijoje padaugėjo padegimų ir kitų išpuolių prieš geležinkelio ir karinius objektus, o teismai suimtiesiems dažnai skiria griežtas bausmes.
Sibiro Čitos miesto karinis teismas pranešė paskelbęs nuosprendžius 13-ai žmonių dėl 13 sabotažo išpuolių prieš „strategiškai svarbius transporto infrastruktūros objektus“ ir svarbius energetikos objektus.
Teismas teigė, kad jie veikė siekdami „pakenkti Rusijos Federacijos ekonominiam saugumui ir gynybiniams pajėgumams“ ir bandydami priversti Maskvą „nutraukti dalyvavimą specialiojoje karinėje operacijoje“ – taip Rusija oficialiai vadina savo kampaniją Ukrainoje.
Jie buvo nuteisti kalėti nuo ketverių iki 23 metų.
Pasak teismo, 12 asmenų buvo nusikalstamos grupuotės, kuriai vadovavo „nenustatytas asmuo“, nariai, o vienas įvardytas kaip „bendrininkas“.
Tuo metu, kai buvo suimti, grupės nariai taip pat rengė sąmokslą padegti Rusijos naikintuvus karinėje bazėje Tolimuosiuose Rytuose, sakė teismas.
Teismo paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip keli kaltinamieji – visi vyrai – stovi metaliniuose narvuose, o teisėjas skaito nuosprendžius.
Karo laikotarpiu didžiulis Rusijos geležinkelių tinklas, kuriuo į Ukrainą gabenami kariai ir įranga, patyrė kelis sabotažo išpuolius.
14:02 | ISW: ukrainiečių pajėgos tęsia puolimą Kursko regione
Rusų pajėgos sugebėjo pasistūmėti dviejuose sektoriuose netoli Pokrovsko Donecko regione ir Vovčansko Charkivo regione, tuo tarpu ukrainiečiai tęsia puolimą Rusijos Kursko regione, rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
Ukrainos pajėgos rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. tęsė puolamuosius veiksmus į vakarus nuo ukrainiečių pleišto Kursko regiono Gluškovo rajone, tačiau į priekį nepasistūmėjo.
Rusų šaltiniai, įskaitant Gynybos ministeriją, teigė, kad Rusijos pajėgos atrėmė Ukrainos puolimą netoli Novij Put ir Vesioloje gyvenviečių (abi jos yra pietvakarius nuo Gluškovo) ir kad ukrainiečių smūgiai į pietryčius nuo Vesioloje esančiame Krasnooktiabrske leidžia manyti, jog šią gyvenvietę vis dar kontroliuoja rusų pajėgos. Rusai taip pat pranešė pasistūmėję į priekį ir net užėmę keletą neįvardintų gyvenviečių, tačiau ISW jokių įrodymų, leidžiančių taip teigti, neturi.
Patvirtintais duomenimis, rugsėjo 30 d. rusų pajėgos per Vovčianske vykusį puolimą, kuriame dalyvavo kuopos dydžio mechanizuotos pajėgos, šiek-tiek pasistūmėjo į šiaurės rytus nuo Charkivo miesto.
Geolokacijos priemonėmis nufilmuoti puolimo vaizdai rodo, kad rusų pajėgos nežymiai pasistūmėjo palei kelią Nr. T2108 (Sobornos gatvę) į vakarus nuo Vovčiansko aparatūros gamyklos, kol jas sustabdė Ukrainos kariai.
Rusų pajėgos spalio 1 d. toliau vykdė ribotos apimties puolamąsias operacijas į šiaurę nuo Charkivo miesto, tačiau jokios pažangos nepadarė.
Ukrainos Charkivo pajėgų grupuotė nurodė, kad rusų pajėgos Hlyboko–Lipcų linijoje iš esmės yra užėmusios gynybines pozicijas, kurias šiuo metu tvirtina ir įrenginėja.
Rusijos pajėgos pastaruoju metu pasistūmėjo pirmyn į rytus ir pietryčius nuo Pokrovsko, kur spalio 1 d. vyko puolimas.
Rugsėjo 30 d. pasirodžiusi geolokacijos priemonėmis nufilmuota medžiaga rodo, kad rusų pajėgos pastaruoju metu padarė pažangą Cukurynėje į pietryčius nuo Pokrovsko ir į pietus nuo Selydovo. Vieno rusų karo tinklaraštininko teigimu, rusų pajėgos mėgina apsupti Cukurynę iš šiaurės ir pietų.
Kitoje spalio 1 d. paskelbtoje geolokacijos priemonėmis nufilmuotoje medžiagoje matyti, kad Rusijos pajėgos pastaruoju metu pasistūmėjo pirmyn į šiaurę nuo Mykolajivkos (į rytus nuo Pokrovsko). Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad rusų pajėgos į pietryčius nuo Pokrovsko užėmė Krutyj Jarą. ISW vertinimu, Rusijos kariai visą Krutyj Jarą užėmė rugsėjo 29 d.
Vieno Pokrovsko sektoriuje tarnaujančio Ukrainos karininko teigimu, rusų pajėgos pastarosiomis dažniau rengia pėstininkų puolimus, pasitelkdamos šarvuotąsias transporto priemones.
13:30 | Ukrainos pajėgos pasitraukė iš daugelio pozicijų Vuhledare: rusai beveik visiškai kontroliuoja miesą
Rusijos kariai beveik visiškai kontroliuoja Vuhledaro miestą, kurį Ukrainos pajėgos gynė nuo pat karo pradžios.
Pasak BBC, Ukrainos generalinis štabas dar nėra oficialiai patvirtinęs Vuhledaro okupacijos. Kremliui palankūs tinklaraštininkai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti okupantai su vėliavomis ant pastatų Vuhledare. Donecko regiono valdžia patvirtino, kad Rusijos kariai priartėjo prie miesto centro, nors kai kurie šaltiniai praneša, kad Ukrainos pajėgos ir toliau užima tam tikras pozicijas, pažymi BBC.
Leidinys kalbėjo su 72-osios brigados kariais, kurie sugebėjo palikti miestą prieš galutinį puolimą ir užimti naujas pozicijas. Jie patvirtino, kad Ukrainos kariai paliko Vuhledarą. Vienas iš kovotojų sakė, kad Ukrainos kariai turėjo išvykti pėsčiomis, nes evakuacija buvo neįmanoma dėl nuolatinio Rusijos dronų ir artilerijos puolimo.
„Daug karių žuvo ar buvo sužeisti bandydami trauktis, o kai kurie dingo be žinios“, – rašo BBC.
Rusija bandė užimti Vuhledarą per visą karo laikotarpį, tačiau jos bandymai nuolat nepavykdavo. Tik praėjusiais metais ten įvyko vienas didžiausių tankų mūšių. Tačiau šį kartą Rusijos kariuomenė pakeitė taktiką ir persikėlė, kad apsuptų miestą. Kaimyninių dviejų kaimų okupacija užbaigė Vuhledaro apsupimą.
12:51 | Zelenskis susitiko su didžiųjų pasaulio gynybos įmonių vadovais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „Telegram“ pranešė antrajame Tarptautiniame gynybos pramonės forume susitikęs su aukščiausio rango didžiųjų pasaulio gynybos pramonės įmonių vadovais.
„Antrajame Tarptautiniame gynybos pramonės forume buvau susitikęs su didžiųjų pasaulio gynybos pramonės įmonių generaliniais direktoriais ir aukščiausio rango vadovais. Šiame plataus masto renginyje dalyvavo daugiau nei 30 šalių ir beveik 300 įmonių atstovai, taip pat šimtai kitų dalyvių. Mes aptarėme galimybes plėsti bendradarbiavimą mūsų gynybos sektoriui sustiprinti“, – rašė V. Zelenskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pramonės gamybos apimtys ženkliai išaugo.
„Mums reikia užsienio šalių kompetencijos, galimybės naudotis tiekimo sistemomis ir technologijomis, kad užtikrintume tolesnį augimą“, – rašė V. Zelenskis.
Susitikimo metu jis padėkojo didžiųjų pasaulio gynybos pramonės įmonių vadovams, kad teikia pakalbą ukrainiečiams.
„Tikimės, kad dėl karo pagalbos apimtys didės. Deja, bet turime pripažinti, kad karas nesibaigė. Būtent todėl tikimės [jūsų pagalbos] ir dėkojame už viską, ką galime drauge padaryti šiandien ir ateityje. Esate labai laukiami Ukrainoje. Tikimės, kad partneriais būsime ne tik karo metu“, – teigė V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat padėkojo Ukrainoje jau veikiančių įmonių atstovams.
„Esu dėkingas tiems iš jūsų, kurie jau pradėjote dirbti ir atidarėte atstovybes Ukrainoje“, – rašė jis.
12:27 | Maskva įsibaimino ukrainiečių smūgių ir skuba saugoti Krymo tiltą: stiprina gynybos sistemas, įrenginėja apsaugas
Palydovinėse nuotraukose užfiksuota, kad Rusija deda dideles pastangas siekiant apsaugoti Krymo tiltą nuo Ukrainos karinio jūrų laivyno bepiločių orlaivių ir kitų grėsmių
„Maxar Technologies“ praėjusį savaitgalį užfiksuoti vaizdai atskleidžia vis stiprėjančią gynybos sistemą aplink Kerčės tiltą, jungiantį Rusiją su okupuotu Krymo pusiasaliu, skelbia leidinys „Business Insider“.
Daugiau nei 18 kilometrų ilgio tiltas kažkada buvo svarbus Rusijos kariuomenės logistikos kelias, tačiau pirmiausia jis yra Rusijos okupacijos į Krymą simbolis, todėl jis dažnai tampa Ukrainos pajėgų taikiniu.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
12:05 | Bideną spaudžia leisti Ukrainai naudoti raketas taikiams Rusijoje: JAV agentūra nurodė priežastis
JAV prezidentas Joe Bidenas patiria įtakingos nepriklausomos vyriausybinės agentūros, Helsinkio komisijos, spaudimą leisti Ukrainai naudoti raketas „Storm Shadow“ prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
JAV Helsinkio komisija ilgojo nuotolio raketų naudojimo apribojimų švelninimą pavadino „sveiku protu“ ir teigė, kad tai padės Kyjivui užkirsti kelią Rusijos smūgiams į civilius taikinius.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
11:38 | Sėkmingos Ukrainos dronų atakos atskleidžia skylėtą Rusijos oro gynybos tinklą
Rusija turi platų oro gynybos tinklą, tačiau jai nepavyko sutrukdyti Ukrainai panaudoti savo tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių smogti giliai šalies viduje, teigiama naujame Vakarų žvalgybos pranešime, cituoja „Business Insider“.
Ukraina šį mėnesį savo bepiločiais orlaiviais surengė virtinę atakų prieš pagrindinius Rusijos amunicijos sandėlius, padarydama didelę žalą ir sunaikindama daugybę ginklų, kurie yra labai svarbūs remiant Maskvos karo mašiną.
Šios atakos parodė Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių programų sėkmę, taip pat kelia klausimų dėl Rusijos gebėjimo veiksmingai sustabdyti šias sistemas.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
11:12 | Buvęs JK gynybos sekretorius griežtai kirto Putinui: šis šlykštus mažas diktatorius privalo pralaimėti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne tik gali, bet ir privalo būti nugalėtas, įsitikinęs buvęs JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Tokią nuomonę jis išsakė leidinyje „The Telegraph“.
Pasak jo, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu dabar visiems rodo, kaip laimėti Ukrainoje – negailestingai nugalėti priešą. Ukrainoje V. Putinas gali ir turi būti nugalėtas, o tam JK turi pasiųsti savo karius padėti Kyjivui.
B. Wallace’as pažymėjo, kad per pastarąjį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą JAV daugelis nepastebėjo pastangų bandyti priversti Vakarus parodyti jėgą Rusijos atžvilgiu. Pasak buvusio JK gynybos sekretoriaus, Ukrainos lyderis į Baltuosius rūmus atėjo su planu, tačiau mažai tikėtina, kad jis „išėjo su kuo nors kitu, išskyrus šiltus žodžius“.
Ir, kaip teigia B. Wallace’as, realybė yra ta, kad Vakarų laipsniškos pagalbos Ukrainai politika neveikia.
„Putinas nemano, kad mes kalbame rimtai, nes mato, kaip mes svyruojame, slepiames „minioje“, kai jis pats siunčia minias savų į mėsmalę.
Putinas turi du kozirius. Pirma, jis siųs minią po minios Rusijos piliečių į mirtį, žinodamas, kad yra izoliuotas nuo vidaus maišto. Antra, jis iš tikrųjų netiki, kad mes kalbame rimtai, kai sakome: „jis turi žlugti, o Ukraina turi laimėti“, – pažymi B. Wallace’as.
Jis įsitikinęs, kad yra būdas įrodyti, jog V. Putinas klysta, o tam reikia „lyderystės, nepopuliarių sprendimų ir rizikos“.
„Ukraina gali laimėti, bet Putinas gali ir turi pralaimėti. Šis šlykštus mažas diktatorius, kuris naudojasi žmogžudystėmis, invazijomis ir grasinimais, negali laimėti. Vardan mūsų ateities“, – griežtai kalbėjo B. Wallace’as.
Pasak jo, visų pirma būtina Ukrainos mobilizacija, o Vakarai gali padėti apmokyti naujus karius.
„Turime siųsti karius, kurie padėtų treniruoti Ukrainos kariuomenę ir padėtų jai išsilaikyti. Ne kovoti, bet užnugariui padėti išlaikyti amuniciją, kurią mes visi jiems siunčiame. Kariai gali padėti gydyti sužeistuosius“,– teigia B. Wallace’as.
10:33 | Ukrainos oro pajėgos numušė 11 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 11 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 32 „Shahed“ tipo dronais.
11 dronų buvo numušti Kirovohrado, Odesos ir Sumų srityse.
Nurodoma, kad dar keturi dronai išskrido iš Ukrainos oro erdvės atgal į Rusiją, o 10 dronų nukrito nepasiekę taikinių.
10:01 | Per Rusijos aviacijos smūgį Derhačių mieste netoli Charkivo sužeisti penki žmonės
Trečiadienio rytą Charkivo srityje esančiame Derhačių mieste dėl Rusijos apšaudymo buvo sužeisti penki žmonės.
Apie tai feisbuke pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
Pasak jo, 4.10 val. priešas smogė valdomąja bomba Charkivo Kyjivskio rajone. Buvo apgadinti kooperatyvo garažai, tačiau aukų nebuvo.
Priešas valdomąja bomba taip pat smogė Derhačiams. Užsidegė garažai. Pasak greitosios pagalbos medikų, penki žmonės, tarp jų – ir 14 metų berniukas, patyrė šautines žaizdas ir ūmią streso reakciją.
Tuo pat metu viena priešo valdomųjų bombų pataikė į Malodanylivkos bendruomenę. 4.10 val. ryto Čerkasų Lozovoje užgesintas žolės gaisras 1 ha plote. Nukentėjusiųjų nebuvo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, preliminariais duomenimis, Rusijos agresoriai Charkivui smogė valdomąja aviacine bomba. Apie tai „Telegrame“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
I. Terechovas pranešė, kad rugsėjo mėnesį Rusijos kariuomenė iš įvairių ginklų Charkivą apšaudė 53 kartus ir sužeidė 188 žmones.
09:32 | Rusų armija Ukrainoje per pastarąją parą prarado dar 1 130 karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 2 d. Ukrainoje jau sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės maždaug 655,560 rusų okupantų, iš jų 1 130 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 887 priešų tankus (+4 per pastarąją parą), 17 579 šarvuotąsias kovos mašinas (+32), 18 869 artilerijos sistemas (+14), 1 204 raketų paleidimo sistemas, 963 oro gynybos sistemas, 369 karo lėktuvus, 328 sraigtasparnius, 16 348 nepilotuojamus orlaivius (+26), 2 613 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 25 692 transporto priemones ir kuro cisternas (+71), 3 318 specialiosios įrangos vienetų (+4).
Pranešama, kad Juodojoje jūroje šiuo metu budi vienas kruizinėmis raketomis „Kalibr“ ginkluotas rusų karinis laivas, vienu metu galintis paleisti iki keturių raketų salvę.
09:01 | Ukraina įtaria Rusiją nužudžius 16 karo belaisvių
Ukrainos teisėsauga, remdamasi vaizdo įrašu, spėja, kad Rusijos kariuomenė nužudė 16 Ukrainos karo belaisvių. Generalinė prokuratūra Kyjive kalbėjo apie spėjamą karo nusikaltimą. Ji pareiškė, kad „Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo įrašas, kuris esą darytas fronte netoli Pokrovsko miesto, dėl kurio vyksta nuožmūs mūšiai.
Įraše matyti, kaip į nelaisvę paimti Ukrainos kariai išeina iš priešo kontroliuojamo miško. „Kai sustojo į eilę, okupantai tyčia į juos atidengė ugnį. Sužeistieji, dar rodę gyvybės ženklus, buvo nušauti iš arti automatiniais ginklais“, – teigiama pranešime.
Kitų šaltinių apie šį įvykį nėra. Pasak teisėsaugos, medžiaga vertinama. Jei atvejis pasitvirtins, tai, generalinio prokuroro Andrijaus Kostino vertinimu, bus didžiausia žinoma ukrainiečių karo belaisvių egzekucija fronte.
Remiantis JT ataskaita, abiejų pusių kariai jų paėmimo į nelaisvę momentu patiria didžiausią riziką būti kankinami arba nužudyti. Tačiau po to Ukraina su rusų karo belaisviai elgiasi pagal tarptautinę teisę. Rusų nelaisvėje buvę ukrainiečiai tuo tarpu pasakoja apie nuolatinius kankinimus.
08:30 | Analitikai apie Rusijos užimtą Vuhledarą: vargu, ar tai pakeis situaciją fronte
Rusijai užėmus Vuhledarą abejojama, ar tai pakeis situaciją fronte, skelbia JAV Karo tyrimų instituto (ISW).
ISW skelbia, kad šis miestas nėra itin svarbus logistikos centras. Vis dėlto analitikai pastebi, kad okupantai artimiausiu metu gali išsiveržti už miesto ribų.
„Vargu ar Rusijos įvykdytas Vuhledaro užėmimas iš esmės pakeis puolimo operacijų eigą vakarinėje Donecko srityje, daugiausia dėl to, kad Vuhledaras nėra itin svarbus logistikos centras, taip pat dėl to, kad Rusijos kariai kontroliavo daugumą pagrindinių kelių, vedančių į Vuhledarą dar iki spalio 1 d. o tai reiškia, kad Rusijos kariai jau turėjo galimybę tam tikru mastu blokuoti Ukrainos logistiką šioje fronto dalyje“, – pažymėjo ISW.
07:16 | Kinijos prezidentas pasakė V. Putinui, kad yra pasirengęs „plėsti“ santykius
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį pasakė savo kolegai Rusijoje Vladimirui Putinui, su kuriuo apsikeitė sveikinimais diplomatinių santykių 75-mečio proga, jog yra pasirengęs „plėsti“ bendradarbiavimą, praneša valstybinė žiniasklaida.
Xi Jinpingo teigimu, Kinija yra „pasirengusi prisijungti prie Putino ir nuolat plėsti visapusišką pragmatinį bendradarbiavimą tarp (mūsų) dviejų šalių“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
„Nuolatinė gera kaimyniška draugystė, visapusiškas strateginis koordinavimas ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas“, – „Xinhua“ citavo tokius Xi Jinpingo žodžius V. Putinui.
V. Putinas pagalbos Kinijoje ieško nuo pat Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios 2022 m., o Vakarams įvedus plataus masto ekonominių sankcijų Maskvai, prekybos tarp šių dviejų šalių apimtys pasiekė rekordinį lygį.
Tiek Maskva, tiek Pekinas koneveikia „Vakarų hegemoniją“ ir ypač, jų pačių teigimu, JAV dominavimą pasaulinėje arenoje, o netrukus po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, pranešė apie „neribotą“ partnerystę.
Xi Jinpingas šį mėnesį planuoja dalyvauti Rusijos pietvakarinėje dalyje esančiame Kazanės mieste įvyksiančiame BRICS šalių atstovų susitikime, kur turėtų susitikti ir su V. Putinu.
07:16 | „DeepState“: rusai užėmė Vuhledarą
Rusijos okupacinė kariuomenė užėmė Donecko srities Vuhledaro miestą. Tai pranešė analitinis projektas „DeepState“, kuriuo remiasi UNIAN.
„Kacapai okupavo Vuhledarą – niekšai skelbia savo skudurų, iškeltų visuose miesto kampeliuose, nuotraukas. Nesinori komentuoti paskutinių gynybos dienų, vis tiek niekas nepasikeis. Garbė tiems, kurie kovojo, ir tiems, kurių nebėra“, – rašoma pranešime.
Oficialiai ši informacija kol kas nepatvirtinta.
Anksčiau „The Telegraph“ pranešė, kad Vuhledare galėjo būti apsupti šimtai Ukrainos karių. Pasak gynėjų, evakuacijos keliai iš Vuhledaro buvo atkirsti, o maisto, amunicijos ir deglų atsargos baigiasi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu JAV įvyko viceprezidentų debatai:ponas Walzas lengvai sunaikino JD Vance kuris neturi politinės patirties. Nepaisant to, žiūrovai iš abiejų pusių pritarė kad debatai vyko pagarbiai, varžovai buvo mandagūs, ko nepasakysi apie pirdylos Trampo trapų ego anąkart
KAM47A 2024!
