„Ten greitai neliks nieko gyvo“: Ukraina prakalbo apie padėtį fronte
Frontas nuolat keičiasi, ypač dėl šiuolaikinių karo metodų. Minavimas, didelio kiekio dronų ir robotizuotų sistemų naudojimas lėmė „žudymo zonos“ išplėtimą. Apie tai televizijos laidoje „Dien.Live“ pareiškė Ukrainos bepiločių sistemų brigados „Achilas“ vado pavaduotojas Olesas Maliarevičius.
Rusija išsikvietė Vokietijos pasiuntinį dėl tariamo kontakto su Čečėnijos veikėju
Rusija pirmadienį išsikvietė į užsienio reikalų ministeriją Vokietijos ambasadorių Alexanderį Grafą Lambsdorffą dėl tariamų Vokietijos politikų ir asmenų, kuriuos Maskva laiko teroristais, kontaktų, pranešė pareigūnai.
Pasak ministerijos, imtis tokios priemonės paskatino tariamas Kyjive surengtas konservatyvių pažiūrų Vokietijos įstatymų leidėjo Rodericho Kiesewetterio ir Achmedo Zakajevo – vieno iš Čečėnijos nepriklausomybės judėjimo lyderių, kurio Rusija ieško dėl kaltinimų terorizmu – susitikimas.
R. Kiesewetteris Ukrainoje lankėsi anksčiau šį mėnesį. Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad ten jis susitiko su vadinamosios Ičkerijos čečėnų Respublikos lyderiu, o tai esą yra Vokietijos kišimosi į Rusijos vidaus reikalus įrodymas.
R. Kiesewetteris, kuris yra kanclerio Friedricho Merzo Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys, į prašymą pakomentuoti kol kas neatsakė.
Rusijos užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad A. G. Lambsdorffas buvo įspėtas apie „rimtus tokių veiksmų padarinius“. A. G. Lambsdorffas prieš susitikimą pažymėjo, kad į iškvietimą atsilieps, bet pareiškė skepsį dėl šių kaltinimų.
„Manau, kad mažai tikėtina, jog Rusijos pusė sugebės pagrįsti savo kaltinimus“, – nurodė jis; jo žodžius perdavė atstovė.
Berlyno ir Maskvos santykiai jau daugelį metų yra labai įtempti.
Vadinamoji Ičkerijos čečėnų Respublika iškilo žlugus Sovietų Sąjungai ir 1991 m., vadovaujant lyderiui Džocharui Dudajevui, paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos, tuo sukeldama karą su Maskva. Dž. Dudajevas, kuris buvo apkaltintas dėl teroristinių išpuolių, 1996 m. žuvo per Rusijos raketų smūgį.
Judėjimo nariai šiuo metu padeda Ukrainos pajėgoms atremti Rusijos invaziją ir taip pat dalyvavo įsiveržimuose į Rusijos pasienio regionus Kurską ir Belgorodą.
Rusijos teismas paskelbė pagrindinę LGBTQ teisių gynimo grupę „ekstremistine“
Rusijos teismas pirmadienį paskelbė šalies pagrindinę LGBTQ teisių gynimo grupę „ekstremistine“ ir taip iš esmės uždraudė šią organizaciją bei atvėrė kelią jos rėmėjų traukimui baudžiamojon atsakomybėn.
Rusija jau daugelį metų persekioja LGBTQ organizacijas, tačiau tapo dar priešiškesnė, kai 2022 m. pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, ir smarkiai paspartino šalies posūkį link griežtosios linijos konservatizmo.
Pirmadienį Sankt Peterburgo teismas priėmė palankų sprendimą Rusijos teisingumo ministerijos iškeltoje byloje, kuria siekiama „ekstremistiniu“ paskelbti Rusijos LGBT tinklą – ne pelno siekiančią pagrindinę LGBTQ teisių gynimo organizaciją.
„Visuomeninis judėjimas buvo paskelbtas ekstremistine organizacija, o jo veikla Rusijoje yra draudžiama“, – tinkle „Telegram“ nurodė teismo spaudos tarnyba.
Posėdis vyko už uždarų durų.
Tokia etiketė gali reikšti, kad bet kuriam su šia grupe susijusiam asmeniui gresia kalėjimo bausmė už ekstremistinės organizacijos rėmimą, o tai pagal Rusijos baudžiamąjį kodeksą yra panašu į kaltinimus terorizmu.
„Amnesty International“ vasario mėnesį sukritikavo teisingumo ministerijos iniciatyvą siekti šios etiketės priskyrimo.
„Šis žingsnis atspindi sąmoningą Kremliaus strategiją įteisinti ir paversti homofobiją ginklu, puolant kitaminčius ir lygybę“, – sakė „Amnesty International“ Rytų Europos ir Vidurio Azijos skyriaus vadovė Marie Struthers.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau daugelį metų smerkia viską, kas prieštarauja, anot jo, „tradicinėms šeimos vertybėms“, teigdamas, kad tai yra antirusiška ir paveikta Vakarų.
2023 m. Rusijos Aukščiausiasis Teismas uždraudė „tarptautinį socialinį LGBT judėjimą“ ir paskelbė jį „ekstremistine organizacija“.
Vykdant susidorojimą, Rusijos taikiklyje pastaraisiais metais atsidūrė LGBTQ klubai ir barai – juose buvo surengti reidai ir sulaikyti jų savininkai.
Be to, teismai skyrė baudas ir trumpas laisvės atėmimo bausmes žmonėms, demonstravusiems LGBTQ „simbolius“, tokius kaip drabužiai, papuošalai ar plakatai su vaivorykštės spalvų vėliava.
Dalis Ukrainos gali būti prarasta: Vokietijos kancleris rėžė tiesiai
Ukrainai, tikėtina, teks susitaikyti su tuo, kad dalis šalies teritorijos gali likti nekontroliuojama Kyjivo pagal būsimą taikos susitarimą su Rusija. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tokius kompromisus sieja su Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvomis.
„Tam tikru momentu Ukraina pasirašys paliaubų susitarimą; tam tikru momentu, tikėkimės, bus sudaryta taikos sutartis su Rusija. Tuomet galbūt dalis Ukrainos teritorijos nustos būti Ukrainos dalimi“, – „Reuters“ cituoja F. Merzą.
F. Merzas mano, kad jei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis norėtų apie tai pasakyti savo piliečiams ir gauti daugumos palaikymą, šiuo klausimu turėtų būti surengtas referendumas.
„Jis taip pat turėtų žmonėms pasakyti: „Aš atvėriau jums kelią į Europą“, – teigė Vokietijos kancleris.
Tuo pačiu F. Merzas perspėjo ukrainiečius nepuoselėti pernelyg didelių vilčių dėl greito įstojimo į ES. Jis pažymėjo, kad Ukraina negali prisijungti prie Sąjungos, kol vyksta karas.
Taip pat, jo nuomone, šalis turi atitikti „griežtus kriterijus, įskaitant teisinės valstybės principus ir kovą su korupcija“.
„Zelenskis turėjo idėją įstoti į ES 2027 m. sausio 1 d. Tai neįvyks. Net ir 2028 m. sausio 1 d. yra nerealu“, – sakė F. Merzas.
Jis pasiūlė tarpinius žingsnius, pavyzdžiui, suteikti Ukrainai stebėtojos statusą ES institucijose.
Pasak jo, šiai idėjai pritarė daugelis Europos lyderių per praėjusią savaitę Kipre vykusį viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo ir V. Zelenskis.
Zelenskis: Rusija per praėjusią savaitę paleido į Ukrainą beveik 1,9 tūkst. bepiločių ir 60 raketų
Rusija praėjusią savaitę surengė masines atakas Ukrainoje ir pasitelkė apie 1,9 tūkst. smogiamųjų bepiločių orlaivių, beveik 1,4 tūkst. valdomų aviacinių bombų ir apie 60 įvairaus tipo raketų. Tuo pat metu Ukrainos oro gynyba pademonstravo daugiau nei 90 proc. efektyvumą naikinant bepiločius.
Tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Per praėjusią savaitę Rusijos Federacija paleido į Ukrainą apie 1,9 tūkst. puolamųjų bepiločių orlaivių, beveik 1,4 tūkst. valdomų aviacinių bombų ir apie 60 įvairaus tipo raketų“, – sakė jis.
Pasak V. Zelenskio, tai parodo, kokie savalaikiai yra nauji partnerių indėliai į PURL iniciatyvą, taip pat Europos Sąjungos 20-ojo sankcijų paketo patvirtinimas ir 90 mlrd. eurų Europos paramos paketas, dėl kurio susitarta Kipre.
Ukrainos lyderis padėkojo partneriams už paramą. V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukrainos oro gynybos sistema jau demonstruoja labai aukštą bepiločių orlaivių perėmimo rodiklį – daugiau nei 90 proc.
„Turime toliau dirbti, kad šis rodiklis toliau didėtų kovojant ne tik su bepiločiais orlaiviais, bet ir su balistinėmis grėsmėmis. Kiekvienas papildomas oro gynybos raketų pristatymas reiškia išgelbėtas gyvybes ir geresnę mūsų miestų ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą“, – pridūrė jis.
Kaip jau skelbta, Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 74 iš 94 bepiločių orlaivių, kuriuos Rusijos pajėgos paleido per ataką, prasidėjusią balandžio 26 d. vakarą.
Zelenskio patarėjas: Kyjivas ir Varšuva iki birželio parengs „lenkiškąjį modelį“ bendradarbiavimui gynybos srityje
Kyjivas ir Varšuva parengs dvišalio bendradarbiavimo gynybos pramonėje „lenkiškąjį modelį“ iki birželio pabaigoje Gdanske vyksiančios Ukrainos atkūrimo konferencijos (URC 2026), kurioje tikimasi pasirašyti pirmąsias sutartis gynybos sektoriuje.
Ukrainos prezidento strateginis patarėjas Oleksandras Kamyšinas tai pareiškė komentare „Ukrinform“ korespondentui pirmadienį Žešuve vykusios konferencijos „Kelias į URC: saugumo ir gynybos dimensija“ paraštėse.
Pasak jo, Ukrainos gynybos pramonė tapo stipriu strateginiu sektoriumi. Kyjivas tikisi, kad šiais metais Europoje bus įsteigta „bent 10 bendrų Ukrainos ir Europos gynybos įmonių“.
Jis pažymėjo, kad pirmoji bendra gamykla Vokietijoje jau veikia.
„Deja, kol kas neturime daug bendrų projektų su Lenkija. Ir mes, ir Lenkija ieškome būdų, kaip tai įgyvendinti“, – pabrėžė O. Kamyšinas.
Jis pridūrė, kad konferencija Žešuve, kaip parengiamasis etapas prieš Gdanske birželį vyksiančią Ukrainos atkūrimo konferenciją, kurią remia Lenkijos vyriausybės įgaliotinis Ukrainos atstatymo reikalams Pawelas Kowalis, yra „geras žingsnis“ šia kryptimi.
„Vakar surengėme derybų raundą, o šiandien surengsime dar vieną, kurio tikslas – padėti abiem pramonės sektoriams rasti bendradarbiavimo būdų“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
Jis išreiškė viltį, kad bent jau iki konferencijos Gdanske Ukraina kartu su Lenkija parengs vadinamąjį „lenkiškąjį modelį“, apie kurį bus paskelbta konferencijoje.
„Tokiu būdu turėsime pirmuosius Gdanske pasirašytus susitarimus“, – užbaigė O. Kamyšinas.
Kaip pranešama, birželio 25-26 d. Gdanske vyksiančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje (URC 2026) daugiausia dėmesio bus skiriama penkioms pagrindinėms teminėms sritims. Joje turėtų dalyvauti delegacijos iš maždaug 100 šalių, įskaitant 40 – vyriausybinio lygmens.
Pagal naują dvišalį susitarimą ukrainietiški dronai bus gaminami Norvegijoje
Norvegijos ir Ukrainos gynybos ministerijos Kyjive pasirašė susitarimą dėl pirmojo Norvegijos ir Ukrainos projekto pagal iniciatyvą „Build with Ukraine“, jo pagrindu Norvegijoje bus gaminami ukrainietiški dronai.
Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešė Norvegijos gynybos ministerija.
Balandžio 27 d. Kyjive susitarimą pasirašė Norvegijos ambasadorius Ukrainoje Larsas Ragnaras Aalerudas Hansenas ir Ukrainos gynybos viceministras Serhijus Bojevas. Susitarimas atveria kelią bendrai ukrainietiškų dronų gamybai Norvegijoje.
Pabrėžiama, kad Norvegija toliau remia Ukrainą, o abiejų šalių bendradarbiavimas gynybos srityje tampa dar glaudesnis.
„Pasirašytas susitarimų paketas, žymintis ukrainietiškų dronų gamybos Norvegijoje pradžią“, – pridūrė Norvegijos gynybos ministerija.
Pažymima, kad Ukrainos gamintojas informavo Norvegijos gynybos ministeriją, jog tikisi pirmųjų Norvegijoje pagamintų sistemų pristatymo į Ukrainą iki vasaros.
„Parama Ukrainos gynybinei kovai yra svarbiausias dalykas, kurį darome Norvegijos saugumo labui. Tai bendradarbiavimas, kuris naudingas abiem šalims. Esu labai patenkintas, kad greitai įgyvendiname ambicijas, išdėstytas pernai gruodį pristatytoje dronų strategijoje, ir kad vykdome bendrą pareiškimą, kurį šią savaitę pasirašė ministras pirmininkas ir prezidentas [Volodymyras] Zelenskis“, – sakė Norvegijos gynybos ministras Tore O. Sandvikas.
Jis pridūrė, kad dronų gamybos sutarčių pasirašymas yra „svarbus ir konkretus žingsnis siekiant gilesnio Norvegijos ir Ukrainos bendradarbiavimo“.
Pabrėžiama, kad saugumo sumetimais ir siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją, šiuo metu konkrečios projekte dalyvaujančios įmonės ir tikslūs gamybos pajėgumai nėra atskleidžiami.
Kaip pranešta, balandžio 14 d. Osle prezidentas V. Zelenskis ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre pasirašė deklaraciją dėl gynybos partnerystės.
NATO admirolas perspėja: Rusijos taikiniu gali tapti ne tik Baltijos šalys
NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone pareiškė, kad Rusija gali siekti susigrąžinti tai, ką turėjo iki Sovietų Sąjungos žlugimo, todėl grėsmė gali kilti ne tik Baltijos šalims. Tai jis teigė interviu leidiniui „RBC-Ukraine“.
Šmyhalis su kolega iš Lietuvos aptarė pasirengimą žiemai ir energetikos sistemos apsaugą
Ukrainos pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis susitiko su Lietuvos energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu aptarti pasirengimo žiemos sezonui ir Ukrainos energetikos sistemos apsaugos.
D. Šmyhalis apie susitikimą pranešė per „Telegram“.
„Susitikau su Lietuvos energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu. Esu dėkingas už jo vizitą Ukrainoje Černobylio katastrofos 40-ųjų metinių proga ir už apsilankymą viename iš Rusijos ne kartą atakuotų energetikos objektų. Vertiname Lietuvos paramą energetikos srityje. Mūsų Lietuvos partneriai pristatė iš viso 356 siuntas, sveriančias 6000 tonų, įskaitant energijos transformatorius ir kitą įrangą“, – parašė D. Šmyhalis.
Jis pabrėžė, kad Lietuva į Energetikos paramos fondą skyrė 5,7 mln. eurų ir kad susitikime taip pat buvo aptartas įrangos perkėlimas iš uždarytų Lietuvos elektrinių.
„Aptarėme pasirengimą žiemai, energetikos sistemos apsaugą ir Ukrainos ekspertų įtraukimo į Europos institucijų darbą svarbą. Lietuva turi įmonių ir ekspertų, galinčių padėti šioje srityje“, – pridūrė Ukrainos energetikos ministras.
Anksčiau pranešta, kad abiejų šalių prezidentai Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda aptarė galimybes stiprinti bendradarbiavimą ginklų gamybos srityje, įskaitant pagal Dronų susitarimo iniciatyvą.
Po Rusijos antpuolio Odesos regiono uoste išsilieji didelis kiekis aliejaus
Po balandžio 26 d. Rusijos įvykdytos atakos Odesos srities Čiornomorsko uosto vandenyse pastebėtas išsiliejęs saulėgrąžų aliejus.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Pietvakarių apygardos Valstybinė aplinkos inspekcija.
„2026 m. balandžio 26 d. dėl Čiornomorsko miesto apšaudymo buvo apgadinta Čiornomorsko jūrų uosto infrastruktūra. Gaisro metu buvo sunaikinta saugykla, kurioje buvo 6 tūkst. tonų saulėgrąžų aliejaus“, – teigiama pranešime.
Pažymima, kad, siekiant neleisti išsiliejusiam aliejui plisti, uosto teritorijoje buvo įrengtos užtvaros, o lietaus nuotekų sistema buvo užblokuota, kad likęs produktas nepatektų į vandens aplinką.
„Dirvožemio užteršimo neužfiksuota, nes paviršius šioje vietoje yra betoninis. Tuo pačiu metu buvo nustatytas aliejaus išsiliejimas į uosto vandenis. Vandens paviršiuje susiformavo maždaug 400 x 200 metrų ploto aliejaus dėmė. Siekiant sustabdyti jos plitimą, buvo išdėstyti surinkimo barjerai“, – pranešė aplinkos inspekcija.
Specialistai paėmė jūros vandens mėginius laboratorinei analizei.
Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio 10 d. ryte po priešo dronų antskrydžio viename iš Odesos srities uostų išsiliejo nafta, tačiau gaisras nekilo.
Jūros pakrantėje, kurią apima Čiornomorsko miesto teritorija, užfiksuota tarša.
Žiniasklaidoje – kraupūs kaltinimai Rusijos kariams: valgo savo bendražygius
Kaip praneša „The Sunday Times“, keli Rytų Ukrainoje kovojantysRusijos kariai buvo apkaltinti kanibalizmu po to, kai žiemą jiems baigėsi maistas, rašo „Kyiv Post“.
Rusijos oro gynyboje – spraga? ISW atskleidė, kuo naudojasi Ukraina
Ukrainos gynybos pajėgos aptiko kritinę Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos silpnąją vietą ir pradėjo tuo sistemingai naudotis, o tai kelia didelių sunkumų Kremliui, teigiama JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų naujausioje ataskaitoje.
„Ukrainos tolimųjų smūgių kampanija toliau naudojasi perkrautomis Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemomis, siekdama sugadinti naftos infrastruktūrą ir karinius objektus Rusijoje bei okupuotame Kryme“, – teigiama dokumente.
Remiantis turimais duomenimis, vien per pastarąsias dvi savaites Ukraina atakavo mažiausiai 10 Rusijos naftos ir dujų pramonės objektų.
Kaip balandžio 26 d. pranešė Ukrainos Generalinis štabas, gynybos pajėgos sėkmingai smogė vietos naftos perdirbimo gamyklai, o tai sukėlė didžiulį gaisrą. Ši gamykla yra svarbus strateginis objektas, nes „jos perdirbimo pajėgumas siekia apie 15 mln. tonų naftos per metus, o joje gaminami benzinas, dyzelinas ir aviacinis kuras“.
Kartu su smūgiais ekonomikai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sekmadienį sunaikino svarbius Rusijos karinius objektus Kryme. Pasak Ukrainos saugumo tarnybos SBU pranešimo, smūgis buvo suduotas Belbeko oro bazei ir aerodromui.
Ekspertų nuomone, priešo nuostoliai yra dideli, nes buvo sugadinti dideli Rusijos karinio jūrų laivyno desantiniai laivai „Jamal“ ir „Nikolaj Filčenkov“ bei žvalgybinis laivas „Ivan Khurs“. Taip pat oro gynybos radiotechninės žvalgybos štabas ir radiolokacinė stotis MR-10M1 Mys-M1 bei naikintuvas MiG-31.
Atakų mastą patvirtina ir priešo pusė. Sevastopolio okupacinis gubernatorius Michailas Razvožajevas pripažino, kad „Ukrainos kariai surengė vieną didžiausių smūginių kampanijų prieš Sevastopolį, per naktį paleidę mažiausiai 71 droną“.
Kaip pažymi ISW, operacijų sėkmę užtikrina kelių veiksnių derinys: milžiniškas Rusijos užnugario plotas, kurio neįmanoma visiškai apsaugoti, ir padidėjusi pačių ukrainiečių dronų gamyba. Taip pat balandžio 25 d. užfiksuotas drono atskridimas į Čeliabinsko sritį Rusijoje, esančią už daugiau nei 1800 kilometrų nuo sienos su Ukraina.
Anksčiau skelbėme, kad ukrainiečių dronai taip pat padarė didelę žalą naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Tuapse. Remiantis palydoviniais vaizdais, daugiau nei pusė objekto rezervuarų buvo sunaikinta arba smarkiai apgadinta – kalbama apie maždaug 28 iš 47 talpyklų. Dėl atakų taip pat nukentėjo naftos saugojimo ir perkrovimo infrastruktūra, o tai sumažino įmonės pajėgumus.
Rusija teigia, kad per ukrainiečių smūgį žuvo užgrobtos atominės elektrinės darbuotojas
Pirmadienį per Ukrainos drono antskrydį Rusijos okupuotame Zaporižios atominės elektrinės komplekse žuvo transporto darbuotojas, pranešė Maskvos paskirta šio energetikos objekto valdžia.
Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia branduolinė jėgainė Europoje. Nuo tada, kai 2022 m. ją užėmė Rusijos pajėgos, Maskva ir Kyjivas ne kartą kaltino vienas kitą, kad jų antpuoliai kelia branduolinės katastrofos pavojų.
„Šiandien Zaporižios atominės elektrinės transporto cecho patalpose žuvo vairuotojas, kai į jį pataikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronas“, – platformoje „Telegram“ pranešė elektrinės spaudos tarnyba.
Ši elektrinė, kuri dabar yra sustabdyta, yra netoli fronto linijos pietų Ukrainoje. Jos likimas yra vienas iš pagrindinių ginčytinų klausimų šiuo metu sustojusiose derybose dėl karo pabaigos.
Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Energoatom“ sekmadienį pranešė, kad elektrinės „elektros perdavimo linija buvo atjungta, dėl to elektrinė pusantros valandos veikė avariniu režimu“.
„Tai jau 15-as elektros tiekimo nutraukimas Zaporižios atominėje elektrinėje nuo jos okupacijos pradžios. Kiekvienas toks incidentas žymiai padidina branduolinės ir radiacinės saugos riziką ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje“, – teigė bendrovė.
Sekmadienį Ukraina paminėjo Černobylio branduolinės avarijos 40-ąsias metines, o prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją šiame objekte vykdant dronų antskrydžius, kurie, jo teigimu, prilygsta „branduolinio teroro aktams“.
Zelenskis pateikė parlamentui įstatymų projektus dėl karo padėties ir mobilizacijos pratęsimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė Aukščiausiajai Radai įstatymų projektus dėl karo padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo.
Numatyta pratęsti karo padėtį ir mobilizaciją dar 90 dienų. Dabartinis prezidento įsakas galioja iki gegužės 4 dienos. Jei parlamentas priims įstatymus, kitas pratęsimas galios iki 2026 m. rugpjūčio 2 dienos.
Tai bus 19-as kartas, kai Ukrainos parlamentas svarstys karo padėties ir mobilizacijos pratęsimą. Tikimasi, kad šią savaitę Aukščiausioji Rada balsuos dėl atitinkamų iniciatyvų.
„The Wall Street Journal“: karas Ukrainoje galutinai tapo Europos karu
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje jau neabejotinai tapo ir Europos karu, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 74 iš 94 Rusijos dronų
Nuo sekmadienio vakaro Ukrainos gynybos pajėgos numušė 74 iš 94 dronų, įsiveržėlių iš Rusijos panaudotų pulti Ukrainą, „Telegram“ kanale pranešė Oro gynybos pajėgos.
Nuo pirmadienio 18 val. priešai paleido į Ukrainą 94 „Shahed“ tipo kovinius bepiločius orlaivius (įskaitant raketinius), „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų dronus. Jie buvo paleisti iš Kursko, Oriolo, Šatalovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Hvardisės laikinai okupuotame Kryme, maždaug 60 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio 9 val. Oro gynybos pajėgos šiaurinėje, pietinėje ir rytinėje Ukrainoje buvo numušusios arba neutralizavusios 74 dronus.
20 kovinių bepiločių orlaivių pataikė 15-oje vietų, 11-oje vietų rasta numuštų dronų nuolaužų.
Per naktinę Rusijos dronų ataką Odesoje buvo sužeista 11 žmonių, įskaitant du vaikus.
Trumpas teigia gerai pasikalbėjęs su Zelenskiu ir Putinu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad kalbasi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir tie pokalbiai yra geri.
Pasak „Reuters“, D. Trumpas taip sakė interviu „Fox News“.
„Aš su juo (Putinu – red.) kalbuosi ir kalbuosi su prezidentu Zelenskiu, ir tie pokalbiai geri“, – sakė JAV prezidentas.
Kartu jis pabrėžė, kad „neapykanta tarp prezidento Putino ir prezidento Zelenskio yra absurdiška“. „Tai beprotiška. Neapykanta yra blogas dalykas (...) kai mėgini ką nors išspręsti, bet tai įvyks“, – pridūrė D. Trumpas.
Jis taip pat sakė, kad jo administracija deda pastangas siekdama užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą. „Mes aktyviai dirbame siekdami išspręsti karinį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos bei tikimės pasiekti susitarimą dėl taikos“, – pareiškė D. Trumpas.
Pasak JAV žiniasklaidos, prezidentas D. Trumpas ir jo derybininkai šiuo metu daugiausia dėmesio skiria Iranui. Nei Rusija, nei Ukraina, regis, neturi aiškaus kelio į pergalę ar ilgalaikį taikos susitarimą.
„Atsiprašau už niūrumą“: Stubbas atskleidė realius Rusijos nuostolius fronte
Per pastaruosius keturis mėnesius Ukraina kas mėnesį likviduoja 30–35 tūkst. rusų karių, teigia Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
„Per pastaruosius keturis mėnesius – ir atsiprašau už niūrumą – Ukraina kas mėnesį nužudė arba sužeidė nuo 30 iki 35 tūkst. Rusijos karių“, – sakė A. Stubbas.
Anot jo, 95 proc. šių rusų nuostolių padaryta dronais
„Santykis yra vienas žuvęs ukrainietis penkiems žuvusiems rusams“, – pridūrė Suomijos prezidentas.
Nemato požymių, kad Putinas norėtų derėtis
Jis taip pat pripažino, kad pirmiau buvo optimistiškai nusiteikęs dėl taikos susitarimo Ukrainoje, tačiau dabar jo nuotaikos pasikeitė, praneša naujienų portalas „Unian“.
Savo kalboje Suomijos lyderis pareiškė, kad nemato jokių požymių, jog Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas būtų pasirengęs bent kokioms nors nuolaidoms.
„Aš tiesiog neįsivaizduoju, kad Putinas galėtų pakeisti savo nuomonę. Keletą mėnesių buvau optimistiškai nusiteikęs ir dirbau šia linkme, bet galiausiai paaiškėjo, kad tai buvo klasikinė Rusijos vilkinimo taktika“, – pareiškė A. Stubbas.
Atsakydamas į klausimą apie NATO saugumo garantijas Ukrainai, A. Stubbas pasakė, kad šiuo metu patikimiausia garantija Ukrainai – jos pačios kariuomenė.
„Manau, kad patikimiausia saugumo garantija, kurią šiuo metu turi Ukraina, yra 800 tūkst. gerai ginkluotų karių ir gebėjimas šiuolaikiniame kare kariauti taip, kaip jokia kita NATO narė“, – pažymėjo jis.
„Europiečiams Ukrainos reikia labiau, nei Ukrainai – mūsų“
Suomijos prezidentas pabrėžė, kad situacija iš esmės pasikeitė ir „europiečiai turi suprasti, kad Ukrainos jiems reikia labiau nei Ukrainai – mūsų“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina yra pasirengusi trišalėms deryboms su JAV ir Rusija dėl karo pabaigos, ir toks susitikimas galėtų įvykti Azerbaidžane. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad tai įmanoma tik tuo atveju, „jei Rusija bus pasirengusi diplomatijai“.
Be to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakojo kalbėjęsis su Volodymyru Zelenskiu ir Vladimiru Putinu. Jis pareiškė, kad karą užbaigti trukdo jųdviejų neapykanta. Tuo pačiu metu Baltųjų rūmų vadovas išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainoje pavyks pasiekti taiką.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 810 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. balandžio 27 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 326 460 karių, iš kurių 810 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 892 priešų tankus, 24 467 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 40 737 artilerijos sistemas (+26), 1 753 raketų paleidimo sistemas, 1 354 oro gynybos sistemas, 435 karo lėktuvus, 350 sraigtasparnių, 259 219 nepilotuojamųjų orlaivių (+1 128), 4 579 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 91 710 transporto priemonių ir kuro cisternų (+128), 4 136 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Ukraina praneša apie suintensyvėjusį rusų puolimą
Sekmadienį Rusijos kariuomenė sustiprino puolimą – fronto linijose įvyko iš viso 161 ginkluotas susirėmimas, pranešė Kyjive įsikūręs Ukrainos Generalinis štabas.
Štabas platformoje „Facebook“ parašė, kad dauguma išpuolių įvyko netoli Pokrovsko, kur užregistruotos 39 Rusijos karinių pajėgų atakos.
Remiantis pranešimu, netoli Huliajpolio, esančio pietinėje Ukrainos Zaporižios srityje, Rusijos kariai pro ukrainiečių pozicijas prasiveržti bandė 24 kartus.
Donbaso pakraštyje, netoli Kostiantynivkos, įvyko 15 susirėmimų, savo ataskaitoje apie esamą padėtį nurodė Kyjivo Generalinis štabas.
Nepriklausomą šios informacijos patikrinimą atlikti nebuvo galimybių.
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis sekmadienį susitikime su Kanados ginkluotųjų pajėgų vadove generole Jennie Carignan sakė, kad Rusijos pajėgos intensyvesnes puolimo operacijas vykdo praktiškai visoje fronto linijoje.
Rusija jau daugiau nei ketverius metus kariauja su Ukraina ir iki šiol jos pajėgos užėmė apie penktadalį kaimyninės šalies teritorijos.
Jau keletą mėnesių fronto linijose beveik nieko nevyksta, o Rusija pasiekė tik nedidelę pažangą, nors neteko daugybės karių.
Sėkminga Ukrainos ataka Kryme: sunaikinti karo laivai, naikintuvas
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) smogė svarbiems agresoriaus kariniams objektams Kryme, tarp jų – trys karo laivai, naikintuvas ir priešlėktuvinės gynybos objektai, „Telegram“ kanale pranešė SBU.
Ukrainos žvalgyba: rusai okupantai Pokrovsko kryptimi sužeistuosius palieka pozicijose
Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnai užfiksavo pokalbį, iš kurio galima suprasti, kad Pokrovsko kryptimi besiveržiantys rusai okupantai neevakuoja savo sužeistųjų, o palieka juos savo pozicijose.
Garso įrašą, patvirtinantį šią informaciją, paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Centrinė žvalgybos valdyba (DIU).
Šiame įraše užfiksuotas dviejų Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių iš 2-osios armijos 30-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados 439-ojo motorizuotųjų šaulių pulko, vykdančio operacijas Pokrovsko kryptimi, pokalbis.
Perimtame pokalbyje teigiama, kad Rusijos vadai įsako sužeistiems kariams bet kokiomis aplinkybėmis likti savo postuose, dėl to smarkiai sumažėja bendras visų dalinių kovinis veiksmingumas.
„Čia guli sužeistas vaikinas, vos gyvas, visiškai permirkęs ir sušalęs; daviau jam pončą, šiek tiek jį susukau“, – sako vienas iš okupantų.
Pokalbyje nėra nė žodžio apie evakuaciją – tik vado nurodymas „būti budriems“.
„Tai tikrasis „antrosios pasaulio armijos“ vaizdas: sužeisti kariai, kurių niekas neevakuoja, ir vadas, kurio vienintelis patarimas – „būkite budrūs“, – teigia DIU.
Agentūra pabrėžia, kad tokie vadų sprendimai reiškia neišvengiamą mirtį mūšio lauke. Rusijos kariai raginami pasiduoti, o tai padaryti galima per projekto „Noriu gyventi“ botą, veikiantį platformoje „Telegram“.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos neseniai surengė operaciją Pokrovsko kryptimi, siekdamos sunaikinti rusų kariuomenės telkinį.
Kim Jong Unas dar kartą patvirtino paramą „šventam“ Rusijos karui Ukrainoje
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas dar kartą patvirtino Pchenjano paramą Rusijos invazijai į Ukrainą ir pažadėjo padėti Maskvai pasiekti pergalę šiame „šventame“ kare, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Rusijai dronais atakavus Odesą, sužeista 10 žmonių
Naktį į pirmadienį Rusija surengė dronų ataką prieš Odesą, smogė gyvenamajai infrastruktūrai ir sužeidė 10 žmonių, pranešė pareigūnai, kuriuos cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Anksčiau skelbta apie 13 nukentėjusiųjų.
Sprogimai mieste pirmą kartą pasigirdo apie 1 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, Ukrainos karinėms oro pajėgoms įspėjus apie prie miesto artėjančius Rusijos dronų spiečius.
Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis pranešė, kad per ataką Rusijos dronai smogė gyvenamajam namui ir viešbučiui, o smūgių vietose kilo gaisrai.
Per ataką sužeista 10 žmonių, įskaitant du vaikus, pranešė vietos karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Taip pat pranešta apie kelis užsidegusius automobilius ir atakas prieš sandėlius.
Pietų Ukrainoje, prie Juodosios jūros įsikūrusi Odesa nuolat tampa Rusijos atakų taikiniu, Maskvai tęsiant atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, įskaitant gyvenamuosius pastatus ir energetikos infrastruktūrą.
„Toliau bus dar blogiau“: Peskovas pažėrė grasinimų Ukrainai
Maskvoje ir toliau apsimetinėjama, kad visos „kortos“ yra jų rankose, tad ir toliau raginama Kyjivą priimti Kremliaus primestus reikalavimus ir tartis.
Interviu propagandistui Pavlui Zarubinui metu Dmitrijus Peskovas teigė, kad Kyjivas turi „drįsti“ priimti tam tikrus sprendimus, kurie leistų sudaryti susitarimą su Maskva, rašo „24tv.ua“.
Ko Rusija toliau reikalauja iš Ukrainos?
Anot D. Peskovo, Rusija tariamai ne kartą kreipėsi į Ukrainą su pasiūlymais pradėti derybas dėl karo pabaigos.
Kremliaus ruporas pabrėžė, kad norėdama nutraukti karo veiksmus, Ukrainos pusė turės priimti „skausmingus sprendimus“. Jis įspėjo, kad tolesnis delsimą priimti šiuos sprendimus tik apsunkins Kyjivo derybinę poziciją ateityje.
„Toliau bus dar blogiau. Toliau reikės priimti dar skausmingesnius sprendimus. Ir jie tai pradeda suprasti, tad prasideda isterija“, – interviu sakė propagandistas.
Primename, kad Rusija nurodo, jog sąlyga ugnies nutraukimui yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš viso Donbaso teritorijos. Ukrainos pozicija šiuo klausimu lieka nepakitusi. Ji reikalauja, kad karas būtų sustabdytas esamose fronto linijose.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau teigė, kad Donbaso su jo įtvirtinimais atidavimas atvers Rusijai kelią tolesniam puolimui Ukrainos teritorijoje. Be to, atsisakymas Donecko ir Luhansko sričių sukels visuomenės pasipiktinimą.
Jis paaiškino, kad valstybė negali ignoruoti to fakto, kad Ukrainos kontroliuojamoje Donbaso teritorijoje gyvena 200 tūkst. žmonių. Valdžia negali jų palikti likimo valiai.
Rusija apsimeta, kad viskas gerai
Maskva grasina, kad jei Ukraina pati neatiduos Donbaso, rusai jį vis tiek užims ir eis toliau.
Kremliuje toliau apsimetinėjama, kad įvykiai fronte klostosi jų naudai.
Neseniai D. Peskovas paskelbė apie „teigiamą dinamiką“ fronte okupantams. Jis pažymėjo, kad „specialioji karinė operacija (SVO) juda į priekį“ (taip Maskva vadina pradėtą plataus masto karą Ukrainoje – red. past.), ir tai turės įtakos deryboms su Ukraina.
Tuo tarpu Rusijoje beveik kasdien dega naftos perdirbimo gamyklos, o Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas taip pat toliau puoselėja iliuziją, kad „SVO“ vyksta pagal planą. Jis pareiškė, kad Maskvoje tariamai jau nuspręsta, kaip baigsis karas, tačiau šių planų viešai atskleisti neketinama.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
tiktok/ _lumina_rose
cb/sunshine13_
telegram/ eva_sunrose
youtube Mylene Farmer Desenchantee
„Ką jis rūko?“: Ukrainos vadas siunčia žinią Putinui ir žada naują smūgių bangą
Ukraina vis dažniau smogia giliai Rusijos teritorijoje, ypač taikydamasi į naftos ir dujų sektoriaus objektus. Kaip interviu BBC pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Madyaras Brovdi, tokios atakos tik stiprės.
„1500-2000 km gylis Rusijos teritorijoje nebėra „ramus užnugaris“. Laisvę mylintis ukrainietiškas „paukštelis“ skrenda ten, kada ir kur nori“, – sakė R. Brovdi.
Jis pažymėjo, kad Rusijos naftos ir dujų sektoriaus objektai yra prioritetiniai Ukrainos smūgių taikiniai. Jis pabrėžė, kad Rusija naudoja pajamas iš naftos eksporto karui prieš Ukrainą tęsti.
„Putinas išgauna gamtos išteklius ir paverčia juos kruvinais doleriais, kurie vėliau nukreipiami prieš mus dronų „Shahed“ ir balistinių raketų pavidalu“, – paaiškino R. Brovdi.
Be to, teigiama, kad Tuapsės gyventojai skundžiasi toksišku lietumi po antrosios per kelias dienas didelių smūgių bangos vietos naftos perdirbimo gamyklai.
R. Brovdi pabrėžė, kad tokie smūgiai yra pateisinami.
„Jei naftos perdirbimo gamyklos yra įrankis uždirbti pinigus, kurie naudojami karui, tai jos yra teisėtas karinis taikinys, kurį reikia sunaikinti“, – teigė jis.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų vadas taip pat sureagavo į informaciją, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per kelis mėnesius nori užimti visą Donecko sritį.
„Ką jis rūko? Tai nerealistiška. Tai absurdas“, – sakė jis.
Vadas taip pat pažymėjo, kad dar vienas Ukrainos prioritetas yra mažinti Rusijos skaitinį pranašumą.
„Jei mes jų nenužudysime, jie nužudys mus. Tai aišku“, – sakė jis.
Pasak R. Brovdi, pagrindinis tikslas – sulaikyti priešą, o ne vykdyti naujus kontrpuolimus ar susigrąžinti dideles teritorijas.
„Mes turime veiksmingą ginklą: ne pulti, o neleisti priešui efektyviai judėti mūsų teritorijoje“, – teigė jis.
Vadas mano, kad V. Putinas negali sau leisti nutraukti karo. Pasak jo, nesėkmės rizika Kremliui būtų per didelė.
Jis taip pat pažymėjo, kad vienas iš tikslų – silpninti Rusijos visuomenės moralę. Dideli nuostoliai ir didžiuliai gaisrai objektuose Rusijos gilumoje gali sukelti paniką šalies viduje.