Šią savaitę Europos Sąjunga patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą, kad Kyjivas galėtų išsilaikyti iki kitų metų pabaigos, tačiau pareigūnai įspėjo, kad to gali nepakakti.
Kol Rusija, panašu, toliau ruošiasi tęsti jau daugiau nei ketverius metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas po truputį atsitraukia nuo Europos ir sutelkia dėmesį į Artimuosius Rytus, Ukraina savo kovoje dėl išlikimo lieka vis labiau priklausoma nuo tradiciškai atsargios ES.
Paskolos patvirtinimas prieš ketvirtadienį Kipre vyksiantį viršūnių susitikimą, kurį ilgą laiką blokavo neseniai rinkimus pralaimėjęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, tapo nauju blokui nebūdingo ryžtingumo ir vienybės ženklu.
„Pirmą kartą per daugelį metų salėje nėra rusų. Didžiulis palengvėjimas“, – socialiniuose tinkluose parašė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, akivaizdžiai turėdamas omenyje V. Orbaną, kuris palaikė šiltus ryšius su Maskva, tačiau nedalyvavo ES viršūnių susitikime po to, kai neseniai pralaimėjo rinkimus.
Sprendimas dėl finansavimo priimtas kritiniu momentu Ukrainai, kuriai reikia pinigų ekonomikai ir kariuomenei išlaikyti, nes Maskva, siekdama užgrobti daugiau kaimynės rytinės dalies teritorijos, vykdo nuolatinius puolimus.
ES finansavimas galėtų paskatinti Rusiją derėtis
D. Trumpo administracijai nutraukus karinės pagalbos teikimą Ukrainai, Kyjivas priklauso nuo savo Vakarų sąjungininkų, kad gautų pinigų biudžetui sustiprinti ir ginklų pirkimams finansuoti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ES finansavimas galėtų paskatinti Rusiją derėtis.
„Tai reiškia, kad mes nesame bejėgiai ir esame stiprūs“, – sakė jis.
Paskola suteikta po neseniai paskelbtų pranešimų, kad Ukraina bendrai gamins ginklus sąjungininkėse Europos šalyse, įskaitant Vokietiją, Daniją, Norvegiją ir Jungtinę Karalystę.
Kaip pažymi WSJ, karo Ukrainoje naštos perkėlimas ant Europos pečių jau seniai buvo D. Trumpo administracijos tikslas.
Vis dėlto, paklaustas, ar Europos paskola yra ženklas, kad Ukrainai nebereikia JAV, V. Zelenskis sakė, kad jo šaliai reikalinga visa pagalba, kurią ji gali gauti.
„Karo metu mums reikia visko ir visų, – sakė jis ketvirtadienį, eidamas į susitikimą su Europos lyderiais. – Mums reikia Jungtinių Valstijų.“
Europa iš JAV perka ginklus Ukrainai
Ukraina naudoja JAV oro gynybos sistemas, reikalingas Rusijos balistinėms raketoms numušti. JAV taip pat aprūpina Ukrainos kariuomenę žvalgybos informacija mūšio lauke. Europa negali pakeisti šių pajėgumų.
Kaip pažymi WSJ, nors buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija karinę įrangą tiekė tiesiogiai Ukrainai, dabar Europos šalys perka ginklus iš JAV ir siunčia juos Kyjivui.
V. Zelenskis išreiškė susirūpinimą, kad JAV kariuomenės ginklų naudojimas Artimuosiuose Rytuose eikvoja atsargas, kurių Ukrainai reikia savigynai. Jis pažymėjo, kad Europos šalių ginklų pirkimai iš JAV tęsiasi.
Pasak Ukrainos gynybos ministro Mychailo Fedorovo, Kyjivas šį mėnesį vykusioje Ukrainą remiančių šalių susitikime užsitikrino 4 mlrd. JAV dolerių vertės naujus Vokietijos įsipareigojimus gynybos srityje. Susitarimai buvo susiję su oro gynyba, dronais ir bendra gynybos produkcija.
Nors 90 mlrd. eurų paskola išsprendžia užsitęsusią kovą Briuselyje, jau kyla susirūpinimas, kad blokas turės grįžti prie Ukrainos finansavimo kitais metais, o ne 2028 m., kaip buvo tikėtasi, pažymi WSJ.
ES paskola turėjo padengti du trečdalius Ukrainos pagrindinio biudžeto ir gynybos finansavimo poreikių šiais ir kitais metais. Diplomatų teigimu, Japonija ir Vakarų šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, derasi dėl reikalingų 45 mlrd. eurų skyrimo iki 2027 m. pabaigos, tačiau kol kas niekas nėra užtikrinta.
Tuo tarpu pažanga Ukrainos ilgame kelyje siekiant narystės ES yra lėta. Briuselio pareigūnai pasiūlė Ukrainai suteikti kai kurias narystės teikiamas lengvatas ateinančiais metais kaip simbolinį žingsnį link narystės. Tačiau V. Zelenskis atmetė šią idėją kaip nepakankamą.
„Ukrainai nereikia simbolinės narystės ES. Ukraina gina save ir neabejotinai gina Europą. Ir ji gina Europą ne simboliškai – žmonės tikrai miršta“, – sakė V. Zelenskis.
„Europiečiams Ukrainos reikia labiau, nei Ukrainai – mūsų“
Tuo tarpu Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pabrėžė, kad situacija iš esmės pasikeitė ir „europiečiai turi suprasti, kad Ukrainos jiems reikia labiau nei Ukrainai – mūsų“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina yra pasirengusi trišalėms deryboms su JAV ir Rusija dėl karo pabaigos, ir toks susitikimas galėtų įvykti Azerbaidžane. Taip pat jis pabrėžė, kad tai įmanoma tik tuo atveju, „jei Rusija bus pasirengusi diplomatijai“.
Be to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakojo kalbėjęsis su Volodymyru Zelenskiu ir Vladimiru Putinu. Jis pareiškė, kad karą užbaigti trukdo jųdviejų neapykanta. Tuo pačiu metu Baltųjų rūmų vadovas išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainoje pavyks pasiekti taiką.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
