Pchenjanas pasiuntė tūkstančius karių – taip pat raketų ir šaudmenų – remti Rusijos karo Ukrainoje.
Zelenskis: Ukraina dalyvaus NATO viršūnių susitikime Turkijoje
Ukraina dalyvaus NATO viršūnių susitikime Turkijoje, tačiau dalyvavimo formatas ir atstovavimo lygis dar nėra nustatyti.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė bendroje spaudos konferencijoje su Moldovos prezidente Maja Sandu, praneša „Ukrinform“.
„Ukrainai bus atstovaujama NATO viršūnių susitikime Turkijoje“, – teigė V. Zelenskis.
Tuo pačiu valstybės vadovas pridūrė, kad dar per anksti pasakyti, kas tiksliai atstovaus šaliai ir kokia forma.
Kaip pranešta, 2026 metų NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 7–8 dienomis Ankaroje. Tai bus 36-asis Aljanso lyderių susitikimas.
Ukrainos pajėgos smogė Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklai
Naktį į sekmadienį Ukrainos gynybos pajėgos surengė išpuolį prieš naftos perdirbimo gamyklą Jaroslavlyje, vakarų Rusijoje.
Tai kanale „Telegram“ paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
„Jaroslavlis. Smogta naftos perdirbimo gamyklai“, – trumpai prie įkelto atitinkamo vaizdo įrašo parašė K. Kovalenka.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2026 m. kovą ukrainiečiai surengė daugiau nei įprastai atakų prieš strateginius objektus Rusijoje ir pridarė žalos penkiems fabrikams ir dešimčiai naftos perdirbimo gamyklų. Ukrainos gynybos pajėgų smūgiai pasiekė ne tik laikinai okupuotą Krymą bei Donecko ir Luhansko sritis, bet ir Rusijos gilumoje esančius objektus.
Zelenskis per Černobylio avarijos metines kaltina Rusiją „branduoliniu terorizmu“
Sekmadienį minint 40-ąsias Černobylio katastrofos metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją „branduoliniu terorizmu“.
V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija 2022-aisiais pradėta savo invazija į Ukrainą „vėl stumia pasaulį prie žmogaus sukeltos katastrofos slenksčio“.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos dronai reguliariai skraido virš Černobylio, o pernai vienas jų pataikė į sprogusio reaktoriaus apsauginį gaubtą.
„Pasaulis neturi leisti šiam branduoliniam terorizmui tęstis, o geriausias būdas tai padaryti – priversti Rusiją nutraukti savo neapgalvotus išpuolius“, – pridūrė V. Zelenskis.
1986 metų balandžio 26 dieną dėl žmogiškosios klaidos per saugumo bandymą įvyko sprogimas Ukrainos šiaurėje esančios Černobylio atominės elektrinės ketvirtajame reaktoriuje. Ukraina tuo metu priklausė Sovietų Sąjungai.
Susidaręs radioaktyvus debesis smarkiai užteršė Ukrainą, Baltarusiją ir Rusiją, o vėliau pasklido po Europą.
Kruvina ataka Ukrainoje: žuvo 3 žmonės, skaičiuojami sužeistieji
Ukrainos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad per Rusijos smūgius šalyje žuvo trys žmonės, mažiausiai keturi buvo sužeisti.
Nuo 2022 m. invazijos pradžios Maskva beveik kasnakt paleidžia šimtus dronų į kaimyninę šalį, o Ukraina nuolat rengia atakas prieš Rusijos energetikos ir karinės infrastruktūros objektus.
Šiaurės rytuose esančioje Sumų srityje per Rusijos dronų ataką žuvo du civiliai, pranešė pasienyje esančios srities karinės administracijos vadovas.
„Priešas smogė civiliams Bilopilios bendruomenės teritorijoje – netoli vienos iš gyvenviečių, mažiau nei už penkių kilometrų nuo valstybės sienos su Rusijos Federacija“, – kanale „Telegram“ rašė Olegas Grygorovas.
Jis informavo, kad žuvo du vyrai, 48 m. ir 72 m.
Tuo metu dronų ir artilerijos smūgiai vidurio rytuose esančiame Dnipro mieste pražudė vieną žmogų, dar keturi buvo sužeisti, sakė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Pranešime „Telegram“ O. Hanža nurodė, kad buvo apgriauti individualūs gyvenamieji namai ir apgadinti automobiliai.
Rusijos aneksuotame Kryme Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius anksčiau sekmadienį pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką, kuri apgadino keletą namų ir šokių mokyklą skirtinguose uostamiesčio rajonuose, žuvo automobilyje buvęs vyras.
Gubernatoriaus teigimu, Rusija numušė 43 per išpuolį paleistus dronus.
Ukrainos valdžios institucijos šeštadienį paskelbė, kad Dnipre, kurį 20 val. iš eilės atakavo rusų pajėgos, žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.
Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje neteko 960 karių
Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje prarado dar 960 kareivių, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2026 metų balandžio 26 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 325 tūkst. 650 karių (žuvusių ir sužeistųjų).
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 892 (+0 per praėjusią parą) priešo tankus, 24 463 (+5) šarvuotąsias kovos mašinas, 40 711 (+76) artilerijos sistemų, 1 753 (+0) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 354 (+1) oro gynybos sistemas, 435 (+0) karo lėktuvus, 350 (+0) sraigtasparnių, 258 091 (+2 229) taktinę bepiločių orlaivių sistemą, 4 579 (+30) kruizines raketas, 33 (+0) karo laivus / katerius, 2 (+0) povandeninius laivus, 91 582 (+160) automobilius ir degalų cisternas, 4 136 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys dar tikslinami. Kaip skelbta, šeštadienį iki 22 val. fronto linijoje užfiksuoti 125 susirėmimai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusija ir Šiaurės Korėja susitarė dėl ilgalaikio karinio bendradarbiavimo
Pchenjanas pasiuntė tūkstančius karių – taip pat raketų ir šaudmenų – remti Rusijos karo Ukrainoje.
Mainais, pasak analitikų, Šiaurės Korėja iš Rusijos gauna finansinę paramą, karinę technologiją, maistą ir energiją, padedančius Pchenjanui apeiti griežtas tarptautines sankcijas dėl draudžiamų branduolinių programų.
Abi šalys 2024 metais pasirašė karinę sutartį, įpareigojančią abi valstybes „nedelsiant“ suteikti karinę pagalbą, jei viena iš jų būtų užpulta.
„Su KLDR gynybos ministerija sutarėme kariniui bendradarbiavimui suteikti stabilų, ilgalaikį pagrindą“, – sakė Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas.
„Esame pasirengę šiais metais pasirašyti Rusijos ir Korėjos karinio bendradarbiavimo planą 2027–2031 metų laikotarpiui“, – pridūrė Rusijos gynybos ministras.
Rusijos pareigūnai Pchenjane dalyvauja memorialinio komplekso, skirto žuvusiems remiant Maskvos karo veiksmus prieš Ukrainą, atidarymo ceremonijoje.
Sekmadienį A. Belousovas susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu ir gynybos ministru No Kwang Cholu, o Rusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat susitiko su K. Jong Unu ir padėkojo jam už Šiaurės Korėjos karių vaidmenį „išlaisvinant Kurską“.
Pchenjanas dislokavo karius Rusijos vakariniame Kursko regione, siekdamas atremti kelis mėnesius trunkantį Kyjivo pajėgų kontrpuolimą.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, A. Belousovas įteikė karinius apdovanojimus Šiaurės Korėjos kariams, dalyvavusiems Kursko operacijoje.
„Korėjiečių kariai kovojo petys į petį su mūsų kariais ir karininkais, išlaisvindami Rusijos žemę nuo Ukrainos nacių“, – sakė V. Volodinas.
Seulas skaičiuoja, kad Maskvos kare su Ukraina žuvo apie 2 000 Šiaurės Korėjos karių.
Teigiama, kad Šiaurės Korėjos kariams buvo nurodyta nusižudyti, o ne pasiduoti į nelaisvę.
Tik du Šiaurės Korėjos kariai buvo paimti gyvi ir šiuo metu yra Ukrainos valdžios sulaikyti.