„The Washington Post“: Zelenskis nematė prasmės vykti į derybas Turkijoje
Antradienį vakare JAV ir Europos pareigūnai atkalbėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nuo kraštutinių priemonių, kai jis, nusivylęs šią savaitę numatytų derybų eiga, pareiškė, kad neleis savo padėjėjams susitikti su Rusijos pareigūnais Turkijoje.
Apie tai pranešė du diplomatai, susipažinę su situacija, rašo „The Washington Post“.
Pareigūnai pabrėžė, kad labai svarbu nusiųsti bent jau aukšto rango padėjėjų delegaciją, įskaitant administracijos vadovą Andrijų Jermaką ir užsienio reikalų ministrą Andrijų Sybihą, tačiau susidūrė su pakartotiniu Ukrainos lyderio pasipriešinimu.
„Zelenskis apskritai nematė prasmės važiuoti“, – sakė vienas iš diplomatų.
Pasak šaltinių, JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve‘as Wiltkoffas įtikino ukrainiečius, kad dalyvavimas tiesioginėse derybose su Rusija yra abipusiai naudinga situacija. Jei Ukraina atvyktų, o Rusija ne, Maskva atrodytų blogai ir patirtų pasekmes.
Du diplomatai, susipažinę su derybų eiga, pareiškė, kad jei Ukraina ir Rusija atvyks į derybas, šalys gali priartėti prie ugnies nutraukimo ir karo pabaigos.
„The Washinton Post“ kalbėjęs Ukrainos pareigūnas leidiniui teigė, kad V. Zelenskis vis dar tikisi Stambule susitikti su V. Putinu akis į akį.
„Kodėl būtent su juo [Putinu]? Nes rimtas pokalbis apie žudymo ir karo pabaigą turėtų vykti su tuo, kuris galiausiai priima sprendimus Rusijoje“, – sakė Ukrainos pareigūnas. „Viskas priklausys nuo to, ar Putinas bijos atvykti į Turkiją, ar ne. Remdamasi jo atsakymu, Ukrainos vadovybė nuspręs dėl tolesnių veiksmų.“
„Tai pavojinga rusams“ – Zelenskis nurodė, kaip Trumpas gali paspausti Putiną
JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi suprasti, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nenori taikos ir rimtai apsvarstyti naujų sankcijų Maskvai įvedimą. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Spiegel“, cituoja UNIAN.
„Trumpas turi suprasti, kad Putinas meluoja. Ir mes turime prie šio klausimo prieiti protingai ir parodyti, kad ne mes stabdome taikos procesus. Būtent todėl aš darau tai, ką darau, be abejo, dėl Ukrainos, bet taip pat ir tam, kad kitos šalys – ne tik Jungtinės Valstijos – pamatytų, kad Putinas to [taikos] nenori. Jiems tai supratus, galima tikėtis spaudimo iš įvairių pusių. Mes tikimės sankcijų Rusijai paketo iš JAV. Manau, kad tai stiprus ir labai pavojingas žingsnis rusams", – sakė V, Zelenskis.
Ukrainiečiai netylės: pasakė, ar sutiktų su Rusijos taikos planu
Nė vienas iš JAV, ES ir Rusijos sąlyginių karą užbaigti planų nėra priimtinas didžiajai daugumai ukrainiečių. Apie tai pranešė Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas (KMI), paskelbęs 2025 m. gegužės 2–12 d. atliktos apklausos rezultatus, rašo UNIAN.
Pažymima, kad absoliuti dauguma ukrainiečių – 82 proc. – kategoriškai atmeta Rusijos planą taikai užtikrinti. Tik 10 proc. respondentų yra pasirengę sutikti su Maskvos reikalavimais.
Zelenskis pasirengęs deryboms: „Mes nebijome susitikimų. Rytoj – Turkijoje“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas pasirengęs bet kokio formato deryboms, siekiant užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją.
V. Zelenskio komentarai pasirodė prieš ketvirtadienį Stambule numatytas tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas. Tačiau, pasak prezidento, Kyjivo tolesni veiksmai priklausys nuo to, kas atstovaus Maskvai susitikime.
„Ukraina yra pasirengusi bet kokio formato deryboms ir mes nebijome susitikimų. Rytoj – Turkijoje“, – nurodė Ukrainos prezidentas.
„Laukiu, kas atvyks iš Rusijos. Tada nuspręsiu, kokių veiksmų turėtų imtis Ukraina“, – pridūrė V. Zelenskis.
V. Zelenskis ragino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną asmeniškai atvykti į Stambulą ir dalyvauti derybose.
Kol kas nėra daug konkrečių detalių apie planuojamas derybas, kurios būtų pirmas tiesioginis Rusijos ir Ukrainos pareigūnų susitikimas nuo pirmųjų Maskvos karinio puolimo, pradėto 2022-ųjų vasarį, savaičių.
Pats V. Putinas savaitgalį kreipdamasis iš Kremliaus paragino surengti derybas, tačiau Maskva atsisako pasakyti, ar prezidentas vyks į jas ir kas būtų Rusijos delegacijoje.
Estija praneša, kad Rusijos naikintuvas pažeidė jos oro erdvę
Estijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad Rusijos karinis lėktuvas pažeidė šalies oro erdvę.
Naikintuvas „Suchoj Su-35“ antradienio vakarą be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę virš Baltijos jūros, netoli Jumindos pusiasalio Estijos šiaurėje, ir ten išbuvo trumpą laiką, nurodė estų kariuomenė.
Užsienio reikalų ministerija Taline išsikvietė Rusijos ambasados reikalų patikėtinį ir įteikė jam diplomatinę notą.
„Estijos požiūriu, tai labai rimtas ir apgailestauti verčiantis incidentas, kuris yra visiškai nepriimtinas“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Kariuomenė pažymi, kad tai buvo pirmasis toks Rusijos įvykdytas oro erdvės pažeidimas šiais metais ir kad jis truko mažiau nei minutę.
Pasak kariškių, naikintuvas nepateikė skrydžio plano, jo elektroninė identifikacija buvo išjungta ir jis nepalaikė radijo ryšio su Estijos oro eismo kontrole.
Žiniasklaida: JAV prieštarauja Zelenskio dalyvavimui NATO viršūnių susitikime
JAV prieštarauja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pakvietimui į birželio mėnesį Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Apie tai praneša naujienų agentūra ANSA, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, rašo UNIAN.
Pažymima, kad kvietimai buvo išsiųsti tik keturiems partneriams – Japonijai, Pietų Korėjai, Australijai ir Naujoji Zelandijai.
„Beveik visi sąjungininkai išreiškė abejones dėl šio Vašingtono sprendimo“, – sakė šaltinis ANSA.
JT vadovas ragina nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį, prieš planuojamas taikos derybas Stambule, paragino „nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį Ukrainoje“.
Kalbėdamas Berlyne, A. Guterresas pareiškė, kad paliaubos „atvertų kelią teisingai taikai (…) pagrįstai JT Chartija ir tarptautine teise, ypač pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui“.
Ukraina jau daugiau kaip trejus metus priešinasi Rusijos agresijai. Tarptautinės pastangos dėl paliaubų Ukrainoje ir taikos derybų pastaruoju metu įgavo pagreitį, o Europos sąjungininkai reiškia paramą raginimams 30-čiai dienų įšaldyti karo veiksmus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį pasiūlė ketvirtadienį Stambule surengti taikos derybas be išankstinių sąlygų. Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis tada pareiškė esąs pasirengęs asmeniškai susitikti su V. Putinu. Maskva kol kas nesako, kas derybose atstovaus Rusijai.
NATO vadovas apie derybas dėl taikos: turime 14 dienų
Per artimiausias 14 dienų turime galimybę taikiai išspręsti rusų pradėtą karą Ukrainoje, trečiadienį teigė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte interviu Turkijos naujienų agentūrai „Anadolu“.
„Manau, kad šią savaitę, taip pat per artimiausias 10 dienų, t. y. dvi savaites, turime galimybę iškelti Ukrainos klausimą į konstruktyvesnį lygmenį.
Žinoma, vadovaujant prezidentui [Volodymyrui] Zelenskiui, bet taip pat aktyviai dalyvaujant JAV vyriausybei. Turkija čia atlieka svarbų vaidmenį“, – sakė M. Rutte.
Gynybos ministras: Lenkija neplanuoja siųsti karių į Ukrainą taikai palaikyti
Lenkijos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad jo šalis neplanuoja siųsti į Ukrainą karių taikai palaikyti.
Wladysławas Kosiniakas-Kamyszas atkreipė dėmesį į JAV specialiojo pasiuntinio Ukrainoje Keitho Kelloggo pastabas, išsakytas interviu televizijai „Fox Business“.
K. Kelloggas sakė, kad vienas iš siūlomų sprendimų karui Ukrainoje yra keturių Europos šalių, įskaitant Lenkiją, taikos palaikymo pajėgų dislokavimas teritorijoje į vakarus nuo pagrindinės Ukrainos upės Dniepro, kad jos prižiūrėtų paliaubų laikymąsi.
„Pozicija aiški – Lenkija neketina dislokuoti ar siųsti karių į Ukrainą“, – sakė lenkų gynybos ministras.
„Nuo pat pradžių mes apibrėžėme savo vaidmenį kaip logistikos ir infrastruktūros centras tokiai (taikos palaikymo) misijai, kuri būtų neįgyvendinama be mūsų dalyvavimo“, – pridūrė jis.
W. Kosiniakas-Kamyszas taip pat sakė, kad Lenkijos sąjungininkai iš Norinčiųjų koalicijos – tarptautinės partnerystės Ukrainai remti – supranta ir vertina vaidmenį, kurį Lenkija būtų pasirengusi atlikti po galimų paliaubų konflikte.
Paklaustas, ar K. Kelloggo komentaras gali būti vertinamas kaip bandymas daryti spaudimą Lenkijai, W. Kosiniakas-Kamyszas paneigė šią mintį, tvirtindamas, kad nei jis, nei užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) nesulaukė tokių užuominų.
Kyjivas sako vis dar negavęs atsakymo, ar Vladimiras Putinas atvyks į derybas Turkijoje
Kyjivas vis dar negavo atsakymo iš Maskvos, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyks į galimas taikos derybas Turkijoje, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas Ukrainos pareigūnas.
„Prezidentas Zelenskis šį pasiūlymą dėl susitikimo ketvirtadienį pateikė dar sekmadienį, prieš tris dienas“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Trečiadienio popietę vis dar nebuvome gavę jokio atsakymo iš Putino“, – nurodė jis.
Estija Rusijai įteikė diplomatinę notą dėl oro erdvės pažeidimo
Estijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų protestą ir įteiktų diplomatinę notą dėl išvakarėse įvykusio oro erdvės pažeidimo.
Antradienio vakarą Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Suchoj Su-35“ be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę Jumindos pusiasalio rajone Estijos šiaurinėje pakrantėje ir Estijos oro erdvėje išbuvo mažiau nei minutę.
Naikintuvas neturėjo skrydžio plano, jo atsakiklis buvo išjungtas, o pažeidimo metu nebuvo palaikomas radijo ryšys su Estijos oro eismo tarnybomis.
Į incidentą sureagavo Portugalijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16, šiuo metu dislokuoti Emario oro bazėje kaip NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse dalis.
Tai buvo pirmasis šiais metais Rusijos orlaivių padarytas Estijos oro erdvės pažeidimas.
„Estijos požiūriu, tai labai rimtas ir apgailestavimą keliantis incidentas, kuris jokiu būdu nėra priimtinas“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Zelenskio patarėjas apie galimą derybų žlugimą: Trumpas pažadėjo Ukrainai daugiau, nei galime įsivaizduoti
Ukraina ir toliau tikisi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus ketvirtadienį Turkijoje numatytose tiesioginėse derybose dėl karo užbaigimo. Jei V. Putinas nepasirodys, tai bus aiškus signalas pasauliui, kad Maskva nenori taikos ir „nėra pasirengusi rimtoms deryboms“, tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo UNIAN.
Jis tikina, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jeigu V. Putinas atsisakys sudaryti taikos sutartį, pažadėjo Ukrainai duoti „daugiau, nei ji gali įsivaizduoti“.
Trumpas apie Ukrainą: „Mūsų laukia geros naujienos“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „geros naujienos apie Ukrainą“ gali pasirodyti jau artimiausiomis dienomis, tai jis pareiškė susitikimo su Kataro emyru Tamimu bin Hamadu Al Thani metu rašo „NBC News“, cituoja UNIAN.
„Manau, kad šiandien, galbūt rytoj, o galbūt ir penktadienį, sąžiningai sakant, mūsų laukia geros naujienos. Pažiūrėsime“, – sakė D. Trumpas.
Be to, JAV prezidentas pažymėjo, kad Kataras padeda Vašingtonui spręsti įvairius konfliktus, ypač Rusijos ir Ukrainos karą.
Primename, kad anksčiau Trumpas pareiškė ketinantis susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Jis pabrėžė, kad netgi įtemptas grafikas jam netrukdys to padaryti.
Anksčiau JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad Vašingtone tikimasi, jog Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas atvyks į Stambulą deryboms su Ukraina. Jo teigimu, tokiu atveju ten atvyks ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Be to, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad dalyvaus derybose su Rusija Stambule dėl taikos Ukrainoje tik tuo atveju, jei ten bus ir V. Putinas. Jis pabrėžė, kad Rusijos diktatorius bijo susitikti su juo akis į akį.
Rusai balistine raketa smogė Sumams: žuvo du žmonės, skaičiuojami nukentėjusieji
Rusai trečiadienį balistine raketa smogė pramoniniam objektui Sumuose, mažiausiai du žmonės žuvo, yra sužeistų.
Apie tai pranešė Sumų srities karinė administracija „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“.
„Deja, yra žuvusių ir sužeistų. Rusų smūgio padariniai tikslinami“, – teigiama pranešime.
Vėliau buvo patikslinta, kad Sumuose nuo rusų smūgio balistine raketa mirė mažiausiai 2 žmonės, dar 7 buvo sužeisti, 3 iš jų – kritinės būklės.
Anksčiau Sumų miesto mero pavaduotojas Artemas Kobzaras pranešė, kad rusai smogė pramoniniam objektui Sumų mieste.
Sprogimas mieste nugriaudėjo apie 14.45 val.
Per Rusijos oro smūgį Kupjanske žuvo vyras
Per Rusijos oro smūgį Kupjanske trečiadienį žuvo 63 metų vyras. Jis atakos metu buvo savo valdoje, tinkle „Telegram“ pranešė Rytų Ukrainos Charkivo srities prokuratūra.
Ataka surengta 10.30 val. Rusų pajėgos į miesto gyvenamąjį rajoną paleido „FAB-1500“ tipo aviacinę bombą su UMPK moduliu.
Vokietijos kancleris F. Merzas: padiktuota taika Ukrainoje būtų nepriimtina
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainoje negali būti jokio susitarimo Maskvos „padiktuotos taikos“ forma.
Kreipdamasis į parlamentą, F. Merzas įspėjo apie „kariniu būdu sukurtus faktus prieš Ukrainos valią“.
Jis nurodė, kad pastarosiomis dienomis du kartus kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir „dės visas pastangas toliau siekti kuo didesnės mūsų Europos ir Amerikos partnerių vienybės“ dėl tolesnių veiksmų Ukrainoje.
Jis įstatymų leidėjams sakė, kad yra „labai svarbu, jog politiniai Vakarai nesileistų būti suskaldomi“, Europos lyderiams grasinant įvesti Maskvai griežtesnes sankcijas.
Ketvirtadienį Stambule turėtų vykti taikos derybos – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina savo kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną atvykti ir susitikti akis į akį.
Rusija atsisakė patvirtinti, ar V. Putinas dalyvaus.
Apklausa: išaugo ukrainiečių pasitikėjimas Zelenskiu
Pirmąją gegužės savaitę išaugo ukrainiečių pasitikėjimas prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rodo apklausa, kurią atliko Tarptautinis Kyjivo sociologijos institutas (KMIS). Remiantis jos rezultatais, V. Zelenskiu pasitikti 74 proc. gyventojų, o 22 proc. nepasitiki.
Lyginant su ankstesne apklausa kovą, pasitikėjimas prezidentu išaugo – tada jis siekė 69 proc.
Apklausa taip pat parodė, kad didelė dauguma ukrainiečių – 71 proc. – nepritaria prezidento rinkimams galimų paliaubų atveju. Jų nuomone, rinkimai turėtų vykti tik pasiekus galutinį taikos susitarimą ir visiškai užbaigus karą.
Rinkimai šiuo metu negalimi dėl galiojančios karo padėties.
Trumpas apie Putino planus ketvirtadienį: „Išsiaiškinsime. Jis norėtų, kad būčiau ten“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad nežino, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyks į ketvirtadienį Turkijoje numatytas derybas dėl karo Ukrainoje, rašo „The Guardian“.
„Jis norėtų, kad aš ten būčiau, ir tai yra įmanoma. <...> Nežinau, ar jis ten bus, jei manęs ten nebus. Tai paaiškės“, – sakė D. Trumpas žurnalistams „Air Force One“ keliaudamas į Katarą.
D. Trumpas anksčiau sakė, kad šią savaitę vykstant į Artimuosius Rytus, jis gali apsilankyti Turkijoje deryboms.
Kremlius ir vėl atsisakė pranešti, kas vyks į derybas su Ukraina
Kremlius trečiadienį dar kartą atsisakė atskleisti, ką pasiųs į šią savaitę Turkijoje vyksiančias derybas su Ukraina, į kurias Volodymyras Zelenskis pakvietė ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Kol kas konkrečios informacijos apie planuojamas derybas nėra daug. Tai būtų pirmasis tiesioginis oficialių Rusijos ir Ukrainos asmenų susitikimas po diskusijų, įvykusių pirmosiomis 2022 m. vasarį Maskvos pradėto karinio puolimo savaitėmis.
Derybas surengti savaitgalį Kremliuje pasakytoje kalboje pasiūlė pats V. Putinas, tačiau Maskva kol kas atsisako praneši, ar prezidentas jose dalyvaus ir kokia bus Rusijos derybininkų komandos sudėtis.
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje naujienų agentūros AFP paklaustas, kas Turkijoje atstovaus Maskvai, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir vėl atsisakė ką nors pasakyti šiuo klausimu.
„Rusijos delegacija lauks Ukrainos delegacijos Stambule gegužės 15 d.“, – pareiškė jis.
D. Peskovas pasakė, kad daugiau informacijos suteiks, „kai gausim atitinkamus prezidento nurodymus“.
„Kol kas tokių nurodymų gauta nebuvo.“
V. Zelenskis ketina vykti į Turkiją, kur trečiadienį arba ketvirtadienį turėtų susitikti su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Ukrainos prezidentas derybose dalyvauti pakvietė ir Donaldą Trumpą, sakydamas, kad JAV vadovo buvimas jose įtikintų V. Putiną pasirodyti.
D. Trumpas sakė svarstąs vykti, nors antradienį Vašingtonas pranešė, kad derybose Turkijoje dalyvaus valstybės sekretorius Marco Rubio.
Vieno oficialaus JAV asmens teigimu, pastarasis į Stambulą turėtų atvykti penktadienį, todėl dabar nėra aišku, kurią gi dieną įvyks derybos.
Trečiadienį, iki Rusijos ir Ukrainos derybų pradžios likus kelioms valandoms, Turkijos Antalijos kurorte renkasi NATO šalių užsienio reikalų ministrai, kad aptartų išlaidų gynybai didinimo klausimą.
Rusai Sumuose iš drono smogė automobiliui, žuvo žmogus, du sužeisti
Rusijos pajėgos trečiadienį Sumų savivaldybėje iš drono atakavo sunkvežimį. Per ataką žuvo vienas žmogus ir dar du buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Sumų meras Artiomas Kobzaras.
„Šiandien ryte mūsų savivaldybė vėl buvo atakuota priešo. Per priešo drono smūgį prieš sunkvežimį netoli vieno rajonų, preliminaria informacija, žuvo vienas žmogus ir dar du buvo sužeisti“, – rašė jis.
Popiežius siūlosi tarpininkauti pasaulio lyderiams siekiant nutraukti karus
Popiežius Leonas XIV trečiadienį pasisiūlė tarpininkauti kariaujančių šalių vadovams ir sakė, kad pats „dės visas pastangas, kad įsiviešpatautų taika“.
Naujasis iš JAV kilęs pontifikas, praėjusią savaitę tapęs 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovu, savo kalboje Rytų katalikų bažnyčių nariams taip pat paragino Artimuosiuose Rytuose gyvenančius krikščionis nepalikti savo namų.
„Kas geriau už jus gali giedoti vilties giesmę net ir smurto prarajoje?“ – kalbėjo jis pilnutėlei Pauliaus VI salei Vatikane, pažymėdamas, kad „nuo Šventosios Žemės iki Ukrainos, nuo Libano iki Sirijos, nuo Artimųjų Rytų iki Tigrajaus ir Kaukazo, kiek daug regime smurto!“
Jis paragino susirinkusiuosius melstis už taiką, pridurdamas: „Aš pats dėsiu visas pastangas, kad įsiviešpatautų taika.“
„Šventasis Sostas visada pasirengęs padėti suvesti priešus akis į akį, kad jie kalbėtųsi vieni su kitais, kad tautos visur vėl atrastų viltį ir atgautų pelnytą orumą, taikos orumą, – kalbėjo Leonas XIV. – Mūsų pasaulio tautos trokšta taikos, todėl iš visos širdies kreipiuosi į jų lyderius – susitikime, kalbėkimės, derėkimės!“
Jis kalbėjo renginyje, skirtame jubiliejiniams šventiesiems 2025 metams ir dedikuotame 23 Rytų Katalikų Bažnyčioms, esančioms Rytų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Indijoje ir dalyje Afrikos.
Ragindamas nutraukti konfliktus – iki šiol dominuojančią temą jo kalbose – Leonas dėkojo tiems, kurie „sėja taikos sėklas“.
„Dėkoju Dievui už tuos krikščionis – tiek Rytų, tiek lotynų – kurie, pirmiausia Artimuosiuose Rytuose, ištvermingai lieka savo tėvynėse ir atsispiria pagundai jas apleisti, – sakė jis. – Krikščionims turi būti suteikta galimybė, ir ne tik žodžiais, pasilikti savo gimtuosiuose kraštuose su visomis teisėmis, reikalingomis saugiai egzistencijai. Prašau, siekime to!“
JAV generolas: karas Ukrainoje gali peraugti į karinį konfliktą tarp JAV ir Rusijos
Pentagonas mato grėsmę tiesioginiam JAV ir Rusijos kariniam susidūrimui, jei konfliktas Ukrainoje eskaluos, pareiškė JAV generolas Gregory Gillio.
„Kadangi žiaurus ir klaidingas Rusijos įsiveržimas į Ukrainą tęsiasi jau ketvirtus metus, lieka keletas galimų scenarijų, pagal kuriuos karas gali peraugti į tiesioginį karinį konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis“, – Senate pažymėjo jis.
Pasak generolo, Rusija, kaip ir Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas, siekia išvengti tiesioginio susidūrimo su JAV, tačiau „Vakarų nuosmukio suvokimas skatina didėjantį pasiryžimą mesti iššūkį Jungtinėms Valstijoms pasaulinėje arenoje ir didina klaidų riziką krizės sąlygomis“.
Generolas taip pat atkreipė dėmesį į Maskvos karinio bendradarbiavimo su Pekinu ir Pchenjanu plėtrą, į Šiaurės Korėjos karių dalyvavimą kovose Kursko srityje ir Rusijos bei Kinijos pratybas Arktyje.
G. Gillio vertinimu, padėtis Artimuosiuose Rytuose kelia grėsmę JAV „kariniam konfliktui su Iranu ir jo proxy jėgomis“, o įtampa aplink Taivaną ir Pietų Kinijos jūroje gali sukelti susidūrimą su Kinija. Be to, generolas mano, kad padėtis Korėjos pusiasalyje taip pat kelia grėsmę karo atnaujinimui.
Emmanuelis Macronas: Prancūzija nenori „Trečiojo pasaulinio karo“ dėl Ukrainos
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad jo šalis nenori, kad prasidėtų „Trečiasis pasaulinis karas“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir pažadėjo referendumus svarbiausiais klausimais.
E. Macronas, kuris 2017-aisiais atėjo į valdžią žadėdamas radikalius pokyčius, turės palikti Eliziejaus rūmus 2027 metais, išdirbęs maksimalų pagal konstituciją leidžiamą dviejų kadencijų laikotarpį.
Pastaraisiais metais E. Macronas kartais atrodydavo kaip silpnas lyderis, ypač po to, kai nepasiteisino jo sprendimas surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, po kurių kraštutiniai dešinieji tapo didžiausia politine jėga parlamente, o jo paties partija liko mažumoje.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais E. Macronas įgavo naujos energijos, kurią sustiprino jo dalyvavimas tarptautinėje arenoje siekiant užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkantį karą, sukeltą Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą.
„Turime padėti Ukrainai apsiginti, bet nenorime sukelti Trečiojo pasaulinio karo“, – sakė E. Macronas daugiau nei tris valandas trukusiame interviu.
„Karas turi būti nutrauktas, o Ukrainos padėtis turi būti kuo geresnė, kad būtų galima pradėti derybas“, – pridūrė jis.
Tačiau E. Macronas teigė, kad Prancūzija yra pasirengusi pradėti diskusijas su kitomis Europos šalimis dėl Prancūzijos karo lėktuvų, pajėgių nešti branduolinius ginklus, dislokavimo jų teritorijoje, kaip tai daro Jungtinės Valstijos.
„Amerikiečiai turi bombų lėktuvuose Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Turkijoje“, – sakė E. Macronas.
„Esame pasirengę pradėti šią diskusiją. Per ateinančias savaites ir mėnesius labai konkrečiai apibrėšiu sistemą“, – sakė jis.
„Apie tai negalvoju“
Prieš E. Macroną savo nuomonę išsakė įvairūs asmenys – nuo griežtos profsąjungos CGT vadovės Sophie Binet iki raumeningo ir gausiai internete sekamo kūno rengybos nuomonės formuotojo Tibo Inshape.
Tvyrant susirūpinimui dėl maždaug 600 darbo vietų Prancūzijoje, E. Macronas pasakė S. Binet, kad plieno gamintoja „ArcelorMittal“ nebus nacionalizuota, tačiau pažadėjo išsaugoti jos dvi gamyklas šalyje.
Svarbiame pranešime jis pareiškė esąs už tai, kad tą pačią dieną būtų surengti keli referendumai, kuriuose rinkėjai galėtų apsispręsti dėl Prancūzijos socialinių ir ekonominių reformų.
„Noriu, kad surengtume keletą konsultacijų“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, kad balsavimai vyktų vieną dieną per ateinančius mėnesius ir būtų skirti svarbiausioms reformoms.
Nors jis nesileido į detales, buvo atviras ministro pirmininko Francois Bayrou (Fransua Bairo) pasiūlymui surengti referendumą dėl Prancūzijos skolos mažinimo plano.
Referendumuose taip pat galėtų būti sprendžiami socialinių reformų klausimai, pavyzdžiui galimybė jaunesniems nei 15 metų asmenims naudotis socialiniais tinklais arba eutanazijos klausimas.
Tačiau E. Macronas atmetė idėją surengti visuotinį balsavimą dėl imigracijos, nors dešinieji ir kraštutiniai dešinieji ne kartą to prašė.
Kalbėdamas apie opius socialinius klausimus, Prancūzijos prezidentas pasisakė prieš religinių simbolių, pavyzdžiui, islamiško šydo, dėvėjimą sporto varžybose, tačiau pridūrė, kad dėl nekonkurencinės sporto praktikos sprendžia federacijos.
Nors 47 metų E. Macronas po dviejų iš eilės kadencijų 2027 metais turi pasitraukti, teoriškai jis galėtų grįžti 2032-aisiais, nors to iki šiol nėra padaręs nė vienas Prancūzijos vadovas.
Tačiau televizijos maratono pabaigoje jis sakė, kad dar negalvojo apie savo ateitį po 2027 metų ir galvoja tik apie Prancūziją kasdieniame darbe.
„Kai baigsiu (dabartinę kadenciją), pagalvosiu, kas toliau. Tada galėsiu jums atsakyti. Bet šiandien apie tai negalvoju“, – sakė jis.
Vokietijoje sulaikyti trys ukrainiečiai, įtariami rengę diversinius išpuolius Rusijos naudai
Vokietijos prokurorai trečiadienį pranešė, kad sulaikė tris ukrainiečius, įtariamus rengus diversinius išpuolius prieš prekių transportą Rusijos naudai.
Pareigūnai teigė, kad šie trys vyrai buvo pasirengę vykdyti padegimus ir planavo išsiųsti paketus su sprogstamaisiais įtaisais.
Manoma, kad įtariamieji palaikė ryšius su Rusijos valstybinėse institucijose dirbančiais asmenimis, sakoma federalinių prokurorų pareiškime.
Budanovas įvardijo pagrindinę priežastį, kodėl Zelenskis nori susitikti su Putinu
Ukrainai reikia paliaubų, kad būtų išsaugotos ukrainiečių gyvybės. Dėl to Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasiryžęs kalbėtis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, „RBC-Ukraina“ sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas.
„Akivaizdu, kad tai yra visiškai teisinga Ukrainos prezidento pozicija, kuria jis demonstruoja nuoširdų norą ir pasirengimą užbaigti karą. Mums reikia nedelsiant ir visiškai nutraukti ugnį, pirmiausia siekiant išsaugoti mūsų žmonių gyvybes.
Aš neabejoju, kad Volodymyras Zelenskis yra visiškai pasirengęs tokiam susitikimui ir bendradarbiaudami su mūsų partneriais galime pasiekti norimą rezultatą“, – sako jis.
V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas planuojamas Stambule ketvirtadienį. Vis dėlto iki šiol išlieka neaišku, ar į susitikimą atvyks V. Putinas. V. Zelenskis teigė, kad kalbėtųsi tik su V. Putinu, o ne su jokiu kitu Rusijos atstovu.
Latvijos URM: pripažindami Ukrainos okupaciją, padrąsintume Rusiją tolesnei agresijai
Pripažindami Ukrainos okupaciją, tik padrąsintume Rusiją agresijai Europoje, naujienų agentūrai LETA pasakė Latvijos Užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Diana Eglite.
Ji atkreipė dėmesį, kad Latvija nuosekliai vykdo Rusijos neteisėtai okupuotų ir aneksuotų Ukrainos teritorijų nepripažinimo politiką.
URM spaudos sekretorė taip pat pastebėjo, kad Latvija pati beveik 50 metų patyrė Sovietų Sąjungos okupaciją ir visada buvo dėkinga savo sąjungininkams ir partneriams, besivadovavusiems laikinojo JAV valstybės sekretoriaus Sumnerio Welleso 1940 m. liepos 23 d. deklaracijoje dėl Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo išdėstytais principais.
„Tokia pagalba padėjo Latvijai 1990 m. gegužės 4 d. priimti Nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją, o 1991 m. rugpjūčio 21 d. – Latvijos respublikos Konstitucijos įstatymą, tokiu būdu „de facto“ atgaunant nepriklausomybę“, – kalbėjo D. Eglite.
Užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė pabrėžė, kad Rusijos įvykdytos Ukrainos okupacijos pripažinimas prieštarautų JT Chartijos bei tarptautine teise grindžiamos tarptautinės tvarkos principams. Be to, tai turėtų neigiamą poveikį viso pasaulio geopolitinei situacijai.
Gegužės pradžioje Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos okupacijos nepripažinimo. Joje teigiama, kad Ukraina yra suvereni ir nepriklausoma Europos valstybė, turinti teisę gintis ir pati priimti sprendimus dėl savo vidaus, užsienio ir saugumo politikos. Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad Ukrainos sienos yra tokios, kokias 1991 m. pripažino tarptautinė bendruomenė.
Be to, šia rezoliucija viso pasaulio šalių parlamentai raginami priimti panašaus pobūdžio deklaracijas, o nacionalinės vyriausybės – imtis veiksmų užtikrinant, kad Rusijos jau užimtos ar Maskvos vis dar mėginamos užimti teritorijos nebūtų jokiais būdais pripažintos.
2014 m. vasario 26 d. Rusijos pajėgos okupavo Krypo pusiasalį ir įsiveržė į rytų Ukrainą. 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą.
ES sutarė dėl 17-ojo sankcijų paketo Rusijai
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį patvirtino naują sankcijų paketą, kuriuo ribojamas Rusijos šešėlinis laivynas, o Europa grasina tolesnėmis bausmėmis, jei Maskva nepadarys pažangos siekiant paliaubų Ukrainoje.
Naujos baudžiamosios priemonės Kremliui – 17-asis ES sankcijų etapas nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, – buvo rengiamos dar prieš Europos vadovams pateikiant naujausią ultimatumą Maskvai.
„Financial Times“: Putinas pats privertė Trumpą tyliai stoti į Ukrainos pusę
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija tyliai pasislinko į Ukrainos pusę, rašo „Financial Times“. „Vladimiro Putino nesugebėjimas pasiekti kompromiso privertė JAV laikyti jį kliūtimi ugnies nutraukimui tarp Maskvos ir Kyjivo“, – rašo leidinys.
Praėjusią savaitę Vašingtone užsienio politikos forumo metu JAV viceprezidento J. D. Vance‘o buvo paklausta apie karą Ukrainoje. Diplomatai tikėjosi kritikos Kyjivui ir užslėptos simpatijos Rusijai, tačiau išgirdo ne tai, ko tikėjosi.
„Manome, kad jie prašo per daug“, – apie Rusiją pasakė J. D. Vance‘as.
Forumo dalyviai buvo nustebinti. J. D. Vance‘as buvo laikomas vienu iš didžiausių Ukrainos kritikų. Jis dalyvavo tragiškai pasibaigusiame D. Trumpo ir Volodyrmyro Zelenskio susitikime Ovaliajame kabinete vasarį ir atviru tekstu užpuldinėjo V. Zelenskį.
Atrodė, kad JAV ir Ukrainos santykiams iškilo rimta grėsmė. Tačiau administracijos tonas pasikeitė.
„JAV pareigūnai atrodo vis labiau nekantrūs Vladimiro Putino atžvilgiu, nes stiprėja įtarimai, kad didžiausia kliūtis taikai yra ne V. Zelenskis, o Rusijos lyderis“, – pastebi leidinys.
Anot buvusio Vokietijos ambasadoriaus JAV Wolfgango Ischingerio, amerikiečiai turėjo prastą idėją sužavėti Rusiją ir palaužti V. Zelenskį.
„Pasirodė, kad vien sužavėti Rusiją nepakanka“, – sako jis.
Ketvirtadienį turėtų vykti Ukrainos ir Rusijos derybos, tačiau D. Trumpo tikslas – paliaubos, derybos ir karo pabaiga – vis dar lieka nepasiektas. V. Putinas atmetė raginimus nutraukti karo veiksmus, nepaisant grasinimų įvesti naujas sankcijas. Tai pradėjo erzinti D. Trumpą.
„Jis galbūt supranta, kad per daug paaukojo ir negavo nieko mainais“, – sako buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michael McFaul.
Besikeičiančią nuotaiką atspindi ir D. Trumpo įrašai socialinėse medijose. D. trumpas ėmėsi griežtesnės retorikos, grasinimų.
Tuo pačiu metu V. Zelenskis save pozicionuoja kaip bendradarbiaujantį partnerį, remianti JAV pastangas nutraukti karą. Nuo vasario mėnesio Ovaliniame kabinete įvykusio konflikto Kyjivo ir Vašingtono santykiai pagerėjo, iš dalies dėl mineralų sandorio. Ukraina viliasi, kad šis susitarimas didina tikimybę, jog JAV toliau rems Ukrainą, nes „dabar Trumpas turi savo interesų“.
Be to, yra JAV politikų, norinčių laikytis griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu. D. Trumpo sąjungininkas Lindsey Graham, sako, kad turi abiejų partijų paramą įstatymo projektui, kuris numato „kaulų laužančias“ sankcijas Rusijai, įskaitant 500 proc. muitą importui iš šalių, kurios perka jos naftą ir dujas, jei V. Putinas nepradės rimtų derybų dėl karo pabaigos.
Įstatymo projektą parėmė 72 senatoriai – tai rodo, kad Ukraina tebėra stipriai remiama. L. Grahamas sako, kad V. Putinas „padarytų didžiulę klaidą, bandydamas žaisti su D. Trumpu“. Ekspertai teigia, kad Rusija tuo tarpu tikisi, kad JAV prezidentas praras kantrybę siekiant taikos Ukrainoje.
JAV: naujas NATO išlaidų gynybai tikslas apims ne tik raketas ir tankus
Jungtinės Valstijos, pritardamos NATO vadovo Marko Rutte pasiūlymui, antradienį pareiškė, kad kitą mėnesį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime nauji Aljanso įsipareigojimai dėl išlaidų turėtų apimti platesnes su gynyba susijusias sritis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia sąjungininkus susitarti dėl naujo penkių procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai tikslo, kai vadovai susitiks birželį Hagoje. Šiuo metu tokio išlaidų gynybai lygio nėra pasiekusi nė viena iš 32 NATO narių.
M. Rutte siūlo kompromisinį susitarimą, pagal kurį iki 2032-ųjų tiesioginės karinės išlaidos pasiektų 3,5 proc., o su saugumu susijusios išlaidos – dar 1,5 proc. BVP.
JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris parėmė pasiūlymą, kad penkis procentus sudarytų platesnis išlaidų spektras.
„Į šį naująjį Hagos investicinį įsipareigojimą ar planą bus įtraukti visi NATO sąjungininkų atgrasymo ir gynybos pajėgumų tikslai, taip pat tokie dalykai kaip mobilumas, infrastruktūra, būtina infrastruktūra, kibernetinis saugumas“, – žurnalistams sakė jis.
„Tai neabejotinai daugiau nei tik raketos, tankai ir haubicos, tačiau kartu tai turi būti susiję su gynyba. Tai nėra katilas, į kurį sumetama viskas, ką tik galima įsivaizduoti“, – pridūrė M. Whitakeris.
NATO užsienio reikalų ministrai trečiadienį susitiks Turkijos kurorte Antalijoje dviejų dienų derybų, kurių tikslas – išsamiau aptarti viršūnių susitikimo Hagoje detales.
Lankstus Vašingtono požiūris turėtų padėti M. Rutte pasiekti susitarimą, nes suteikia daugiau veiksmų laisvės sąjungininkėms, kurios vis dar stengiasi pasiekti dabartinį NATO 2 proc. BVP išlaidų tikslą.
2022-aisiais Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Europa padidino savo išlaidas gynybai.
Tačiau kai kuriose šalyse, įskaitant Kanadą, Italiją ir Ispaniją, 2 proc. išlaidų tikslas bus pasiektas tik šiemet.
Diplomatai teigia, kad leidimas šalims skaičiuoti platesnes su saugumu susijusias išlaidas turėtų paskatinti ribotą biudžetą turinčias nares sutikti toliau didinti išlaidas.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 1 240 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 14 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 969 370 karių, iš kurių 1 240 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 804 rusų tankus (+2), 22 501 šarvuotąją kovos mašiną (+14), 27 827 artilerijos sistemas (+47), 1 382 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 165 oro gynybos sistemas (+3), 372 karo lėktuvus, 335 sraigtasparnius, 35 860 nepilotuojamųjų orlaivių (+82), 3 197 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 48 382 transporto priemones ir kuro cisternas (+126), 3 884 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
Gegužės 13 d. fronte įvyko 125 Ukrainos gynybos pajėgų ir rusų kariuomenės mūšiai.
Zelenskio patarėjas atsakė Trumpui: „Su visa pagarba“
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad prezidento rinkimai Ukrainoje galės vykti tik tada, kai tai leis Ukrainos įstatymai, rašo UNIAN.
Prieš galimą Putino ir Zelenskio susitikimą – pokyčiai fronte: analitikai įvardijo, ko siekia Rusija
Rusija prieš galimas derybas su Ukraina į frontą šturmuoti siunčia prastai apmokytus naujokus, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
„Ei, drauge, važiuok į Stambulą, velniai griebtų“: Brazilijos prezidentas kreipėsi į Putiną
Brazilijos prezidentas trečiadienį pareiškė, kad asmeniškai paspaus Vladimirą Putiną dalyvauti derybose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Turkijoje, taip prisidėdamas prie raginimų Rusijos vadovui pradėti derybas ir nutraukti Maskvos invaziją.
Luizas Inacio Lula da Silva užsuks į Rusijos sostinę pakeliui atgal į Braziliją, pasibaigus regioniniam forumui Kinijoje.
„Bandysiu pasikalbėti su Putinu, – sakė Lula per spaudos konferenciją Pekine prieš išvykdamas. – Man nieko nekainuoja pasakyti: „Ei, drauge Putinai, važiuokite į Stambulą ir derėkitės, velniai griebtų.“
Derybos, kurias planuojama surengti ketvirtadienį Stambule, turėtų būti pirmosios tiesioginės Kyjivo ir Maskvos derybos nuo 2022 metų, kai Rusija jau buvo pradėjusi plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.
Lulos komentarai nuskambėjo po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį paragino Braziliją pasinaudoti savo įtaka Rusijai ir prisidėti, kad V. Putino ir V. Zelenskio susitikimas įvyktų.
Taip pat antradienį Brazilija ir Kinija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame ragino surengti tiesiogines derybas kaip „vienintelį būdą konfliktui užbaigti“.
V. Zelenskis antradienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą – šiuo metu keliaujantį po Artimųjų Rytų šalis – irgi atvykti į Turkiją ir dalyvauti derybose.
Kremlius kol kas nepatikslino, ar V. Putinas dalyvaus asmeniškai, tik nurodė, kad „dalyvaus Rusijos delegacija“.
Volodymyras Zelenskis sako, kad tikriausiai sekmadienį susitiks su popiežiumi Leonu XIV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad tikriausiai sekmadienį susitiks su popiežiumi Leonu XIV, priklausomai nuo šią savaitę vyksiančių derybų su Rusija eigos.
„Tikriausiai sekmadienį, jei pavyks, bet dar nežinome, kaip baigsis ši savaitė“, – duodamas interviu penkioms užsienio žiniasklaidos priemonėms sakė V. Zelenskis, likus dviem dienoms iki Ukrainos ir Rusijos atstovų derybų Stambule.
Popiežius Leonas XIV sekmadienį Šv. Petro aikštėje celebruos inauguracijos mišias, į kurias turėtų atvykti keli užsienio valstybių vadovai.
Prieš tai nuo ketvirtadienio Stambule vyks Rusijos ir Ukrainos derybos. V. Zelenskis yra sakęs, kad jose dalyvaus, be to, šiomis dienomis jis planuoja susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Ankaroje.
Rusija dar nepaskelbė, ar derybose dalyvaus prezidentas Vladimiras Putinas.
„Pasiekėme tašką, kai nežinome, kas bus rytoj“, – užsienio žiniasklaidai sakė V. Zelenskis.
Ukrainiečių prezidentas pirmadienį pirmą kartą pasikalbėjo su popiežiumi Leonu XIV ir pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje.
Naujasis popiežius per sekmadienio mišias ragino siekti „tikros, teisingos ir ilgalaikės taikos“ Ukrainoje.
Emmanuelis Macronas įspėjo dėl naujų sankcijų Rusijai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad europiečiai Rusijai taikys daugiau sankcijų, jei ji nesutiks nutraukti ugnies Ukrainoje.
Kalbėdamas per televizijos kanalą TF1 E. Macronas pabrėžė, kad Prancūzija palaiko Ukrainą, siekiančią priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, tačiau pridūrė, kad Vakarų šalys nenori „išprovokuoti trečiojo pasaulinio karo“.
„Ketiname įvesti sankcijas“, jei Rusija nesilaikys Kyjivo sąjungininkių Europoje pasiūlyto ugnies nutraukimo Ukrainoje, teigė E. Macronas.
Pastaraisiais mėnesiais Prancūzija ėmėsi vadovaujančio vaidmens siekdama koordinuoto Europos atsako ginant Ukrainą, o E. Macronas pasinaudojo savo šiltais santykiais su JAV prezidentu Donaldu Trumpu derybose dėl trejus metus trunkančio karo užbaigimo.
Šeštadienį Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Lenkijos vadovai paragino Rusiją sutikti su 30 dienų besąlygiškomis paliaubomis nuo pirmadienio.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino V. Putiną asmeniškai dalyvauti ketvirtadienį Turkijoje vyksiančiose tiesioginėse Rusijos ir Ukrainos derybose, tačiau Maskva kol kas nepranešė, kas į jas vyks.
Europos Sąjunga (ES) nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, įvedė 16 sankcijų Rusijai paketų.
Kitą antradienį turi būti patvirtintas 17-asis sankcijų paketas. Sankcijos iš esmės aplenkė finansų ir angliavandenilių sektorius.
E. Macronas taip pat pabrėžė, kad įšaldytam Rusijos turtui areštuoti „nėra jokio teisinio pagrindo“ ir kad tai „nėra geras sprendimas“.
Prancūzijos prezidentas teigė, jog Ukraina pripažino negalinti susigrąžinti visos teritorijos, kurią Rusija užgrobė nuo 2014 metų.
„Turime padėti Ukrainai apsiginti, bet nenorime išprovokuoti trečiojo pasaulinio karo“, – pažymėjo E. Macronas. – Karas turi būti nutrauktas, o Ukrainos padėtis prieš derybas turi būti kuo geresnė.“
„Netgi ukrainiečiai aiškiai suvokia, kad nėra pajėgūs susigrąžinti visko, kas buvo užimta nuo 2014-ųjų“, – pridūrė jis.
Prieš 2022 metų vasarį pradėtą plataus masto invaziją Rusija 2014-aisiais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir Rytų Ukrainoje rėmė prorusiškus separatistus.
Zelenskis atsakė, apie ką kalbėtųsi su Putinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, apie ką nori kalbėtis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai jis kalbėjo „Liberation“, rašo UNIAN.
Zelenskis įvardijo sąlygą, kuri būtina, kad jis dalyvautų derybose Stambule
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad derybose Stambule dalyvaus tik tuo atveju, jei jose taip pat bus ir Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo „Reuters“.
Jis taip pat pašiepė V. Putiną sakydamas, kad šis bijo su juo susitikti akis į akį.
Kremlius dar neatsakė, ar V. Putinas dalyvaus derybose. Jos numatytos ketvirtadienį Stambule, praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Rusijos invazijos prieš Ukrainą pradžios.
Planuojamos derybos tapo pagrindiniu JAV prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamų taikos pastangų objektu. Jis pareiškė, kad į derybas siųs valstybės sekretorių Marco Rubio, ir taip pat pasiūlė jose dalyvauti pats. D. Trumpo planus patvirtino trys šaltiniai, artimi derybų dalyviams.
V. Zelenskis sako, kad nori derėtis dėl besąlygiško 30 dienų ugnies nutraukimo kaip žingsnio link karo pabaigos ir kad V. Putinas turėtų dalyvauti derybose, nes „absoliučiai viskas Rusijoje“ priklauso nuo jo.
„Norime susitarti dėl karo pabaigos pradžios. Jis bijo tiesioginių derybų su manimi“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad tikisi, jog JAV ir Europos Sąjunga įves „griežtas sankcijas“, jei derybos neįvyks.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pagarba patriarchui Vytautui Landsbergiui.
SLAVA UKRAINI
HEROYAM SLAVA
Putinas patvirtino Rusijos delegacijos sudėtį deryboms Stambule
Trečiadienį vakare Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino aukšto rango pareigūnų delegaciją, kuri ketvirtadienį dalyvaus derybose su Ukraina Stambule. Ji nurodyta Kremliaus interneto svetainėje paskelbtame direktyvoje. Paties V. Putino sąraše nėra.
Rusijos delegacijos vadovu paskirtas prezidento patarėjas Vladimiras Medinskis, kuris 2022 m. vadovavo Rusijos derybų grupei susitikime su Ukraina.
Jam padės užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas, gynybos viceministras Aleksandras Fominas ir Rusijos karinės žvalgybos tarnybos vadovas Igoris Kostiukovas.
Įsakyme taip pat nurodyta ekspertų patarėjų grupė, kurią sudaro aukšti užsienio reikalų ir gynybos ministerijų bei prezidento administracijos pareigūnai.
Ukrainos delegacija
Vėlai trečiadienį, remdamiesi Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui artimais šaltiniais, „Radio NV“ paskelbė, kurie Ukrainos pareigūnai vyks į Stambule vyksiančias Ukrainos ir Rusijos derybas.
Tuo tarpu „Reuters“ paskelbė, kad V. Zelenskis jau trečiadienį vakare išvyko į Turkiją.
Tačiau į Ukrainos delegaciją, kuri išskris į Stambulą, įtraukti ir kiti valdžios atstovai. Ten planuoja vykti prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Į Turkiją taip pat planuoja vykti gynybos ministras Rustemas Umerovas, prezidento diplomatinis patarėjas Igoris Žovka. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha jau yra ten.
Maskva anksčiau delsė patvirtinti derybų Stambule, kurias V. Putinas savaitgalį pasiūlė kaip atsaką į Vakarų remiamus raginimus paskelbti 30 dienų paliaubas Ukrainoje, dalyvius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atrodo, nustebino Maskvą, paraginęs Rusijos lyderį asmeniškai dalyvauti derybose. Kremlius kol kas atsisako komentuoti, ar V. Putinas šią savaitę vyks į Turkiją.