Likus mažiau nei 24 valandoms iki derybų pradžios, daug kas neaišku. Štai kas yra žinoma prieš galimas derybas:
Kas turėtų dalyvauti?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė surengti Rusijos ir Ukrainos derybas per kreipimąsi vėlų vakarą, po kelių valandų, kai Kyjivas ir Europos šalys paragino Maskvą sutikti su visa apimančiomis ir besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis nuo pirmadienio.
Po V. Putino kreipimosi V. Zelenskis pareiškė norįs „asmeniškai“ susitikti su Putinu Turkijoje. Kremlius atsisakė pasakyti, kas įeis į Rusijos delegaciją ir ar V. Putinas dalyvaus.
Dvi Rusijos partnerės Brazilija ir Kinija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame palankiai įvertino tokias derybas. JAV prezidentas Trumpas pareiškė „tikįs, kad ten bus abu lyderiai“, bei leido suprasti, kad ir pats galėtų dalyvauti.
Pasak vieno JAV pareigūno, penktadienį Stambule bus JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Šis pranešimas padidino netikrumą, kada vyks derybos.
Kodėl Turkija?
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad pastangose užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą pasiektas „istorinis lūžis“, o jo šalis yra pasirengusi surengti dviejų kariaujančių šalių derybas.
NATO narė Turkija nuo pat Rusijos invazijos pradžios siekia palaikyti gerus santykius su abiem kaimynėmis prie Juodosios jūros ir du kartus surengė derybas dėl karo užbaigimo. Per derybas, vykusias Stambule 2022 m. kovo mėnesį, susitikę Maskvos ir Kyjivo pareigūnai aptarė karo užbaigimo planus.
Tačiau 2022 m. derybos nutrūko, kai Rusijai pasitraukus iš Kyjivo priemiesčio Bučos po mėnesį trukusios Rusijos pajėgų okupacijos buvo rasta šimtai nužudytų civilių.
Nuo to laiko kariaujančių šalių ryšiai buvo riboti ir daugiausia skirti humanitariniams klausimams, pavyzdžiui, apsikeitimui karo belaisviais ir karių palaikų grąžinimui.
Kokios yra abiejų šalių pozicijos?
Esminiai Kyjivo ir Maskvos požiūrių skirtumai išlieka.
Rusija reikalauja, kad per derybas būtų aptartos, jos teigimu, „pagrindinės konflikto priežastys“, įskaitant Ukrainos „denacifikaciją“ ir demilitarizaciją – šias dvi miglotas sąvokas Maskva pasitelkia savo invazijai pateisinti. Ji taip pat pakartojo, kad Ukraina turi perleisti Rusijai jos kariuomenės okupuotą teritoriją.
Kyjivas pareiškė nepripažinsiantis savo teritorijų Rusijos, nors V. Zelenskis yra sakęs, kad Ukrainai gali tekti panaudoti diplomatines priemones joms susigrąžinti.
Abi kariaujančios šalys neįstengia susitarti net dėl paliaubų. Ukraina praėjusį mėnesį sutiko su JAV pasiūlymu dėl besąlygiškų paliaubų, kurios, anot V. Zelenskio, yra būtina derybų sąlyga. Tačiau V. Putinas, kurio kariuomenė kai kuriuose fronto ruožuose lėtai šliaužia į priekį, pasiūlymą atmetė.
Kas toliau?
V. Zelenskis Kyjive sakė, kad Vakarai turėtų įvesti didelio masto sankcijas, jei V. Putinas susitikime nedalyvaus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, du svarbūs Europos Sąjungos (ES) lyderiai, perspėjo Rusiją, kad jei šią savaitę Turkijoje nebus pasiekta esminės pažangos, bus taikomos naujos plačios sankcijos.
Trečiadienį, likus dienai iki derybų Turkijoje, ES patvirtino naują sankcijų paketą Rusijai, kuriai jau taikoma daugiau nei 20 tūkst. ribojančių priemonių, o dabar nusitaikyta ir į jos „šešėlinį“ naftą gabenantį laivyną.
Kovo pabaigoje D. Trumpas grasino įvesti tarifus Rusijos naftai, iš kurios gaunamos pajamos yra gyvybiškai svarbios šalies biudžetui, patiriančiam sunkumų dėl didelių karinių išlaidų daugiau nei trejus metus trunkančiam karui.
Respublikonas senatorius Lindsay Grahamas pasisakė už 500 proc. tarifą importui iš šalių, kurios ir toliau perka Rusijos naftą, dujas ir uraną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
