Rusija smogė Ukrainos pajėgų mokymo centrui: yra žuvusių ir sužaiestųjų
Antradienį Rusijos pajėgos raketomis smogė vienam iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų mokymo padalinių
„Nepaisant taikomų saugumo priemonių, deja, nepavyko visiškai išvengti nuostolių tarp personalo. 21.30 val. žinoma apie tris žuvusius ir 18 sužeistų karių. Vietoje dirba atitinkamos pagalbos tarnybos. Sužeistiesiems skubiai teikiama visa reikalinga medicininė pagalba“, – teigiama Ukrainos sausumos pajėgų pranešime pareiškime.
Pažymima, kad buvo sudaryta komisija, kuriai vadovauja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės teisėtvarkos tarnybos vadovas, siekiant išsiaiškinti visas incidento aplinkybes. Pradėtas tarnybinis patikrinimas.
„Jei bus nustatyta, kad dėl karių mirtys ir sužalojimai įvyko dėl pareigūnų veiksmų ar neveikimo, atsakingieji bus patraukti atsakomybėn“, – pridūrė ppajėgos.
Trumpas: Rusija sulauks naujų sankcijų po 10 dienų, jei nenutrauks karo Ukrainoje
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijai nustatytas terminas karui Ukrainoje nutraukti arba susidurti su naujomis sankcijomis baigsis praėjus dešimt dienų nuo antradienio.
„Dešimt dienų nuo šiandien“, – žurnalistams atsakė D. Trumpas, paklaustas, koks bus tikslus terminas.
JAV siunčia žinią: netrukus pasaulis išvys, kokių veiksmų Trumpas imsis Maskvos atžvilgiu
JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiu metu paskelbs tolesnius žingsnius Rusijos atžvilgiu, siekdamas priversti Kremliaus prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox News“ eteryje.
Trūkstant karių, Ukraina į ginkluotąsias pajėgas įsileis vyresnius nei 60 metų asmenis
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasirašė įstatymą, leidžiantį vyresniems nei 60 metų ukrainiečiams stoti į ginkluotąsias pajėgas, kurioms sunkiai sekasi rasti naujokų, Rusijos invazijai tęsiantis jau ketvirtus metus.
Įstatymas suteiks jiems galimybę pasirašyti vienerių metų sutartį nekovinėms funkcijoms atlikti, jei jie praeis medicininius testus, teigiama parlamento interneto svetainėje paskelbtame aiškinamajame rašte.
„Nemažai 60 metų ir vyresnių piliečių išreiškė didelį norą savanoriškai prisijungti prie valstybės gynybos, – sakoma rašte. – Būtina įtraukti didesnį skaičių žmonių, norinčių ginti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.“
Ukraina ėmėsi kelių iniciatyvų, kad pritrauktų daugiau žmonių į ginkluotąsias pajėgas, įskaitant vienų metų kontraktą ir finansines paskatas 18-24 metų amžiaus asmenims.
Ji taip pat 2024 m. balandžio mėn. sumažino mobilizacinį amžių nuo 27 iki 25 metų – bet pasipriešino JAV administracijos raginimams jį sumažinti iki 18 metų.
Karo analitikas: Rusija bijo ne Trumpo kalbų, o JAV karinių laivų Baltijos jūroje
Ukrainai svarbūs ne JAV prezidento Donaldo Trumpo impulsyvūs pareiškimai, o jo praktiniai veiksmai. Taip teigė karo ekspertas Sergejus Grabskis, komentuodamas D. Trumpo ultimatumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo nustatyto termino sutrumpinimą, rašo „Unian“.
Ukraina dėl vėluojančių reformų gaus mažesnę ES paramos išmoką
ES ketina pirmą kartą sumažinti pagalbos išmoką Ukrainai iš savo karo meto fondo, nes Kyjivas neįvykdė visų reikalaujamų reformų, antradienį pranešė Briuselis.
Europos Komisija pasiūlė Kyjivui išmokėti šiek tiek daugiau nei tris milijardus eurų vietoj iš pradžių numatytų 4,5 mlrd. eurų naujausios pagalbos dalies, sakė atstovas Guillaume‘as Mercier.
Tai padaryta po to, kai Ukraina birželio mėnesį pripažino neįvykdžiusi trijų iš 16 reformų gairių, įskaitant teisėjų skyrimą į kovos su korupcija teismą.
Ukraina turi per 12 mėnesių įvykdyti tris likusias reformas, kad galėtų prašyti papildomų 1,5 mlrd. eurų, kurie buvo sulaikyti, sakė G. Mercier.
Pagalbos išmokos sumažinimas buvo numatytas dar prieš tai, kai Ukrainos valdžios institucijos liepos mėnesį sukėlė triukšmą priimdamos įstatymą, kuriuo panaikinamas dviejų kovos su korupcija įstaigų nepriklausomumas.
Šis žingsnis sukėlė retus gatvių protestus karo nuniokotoje šalyje, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sulaukė priekaištų iš savo rėmėjų Europoje.
Po kilusių protestų jo vyriausybė atsitraukė ir pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama atkurti kovos su korupcija įstaigų nepriklausomumą.
Kyjivas, kovodamas su Rusijos invazija, yra priklausomas nuo Vakarų paramos, kad galėtų palaikyti savo finansus.
Praėjusiais metais ES įsteigė 50 mlrd. eurų fondą, kad padėtų remti Kyjivą, o kiekviena išmoka buvo susieta su tam tikromis reformomis.
Naujausią siūlomą trijų milijardų eurų išmoką dar turi patvirtinti 27 bloko valstybės narės.
Rusų energetikos ministras: Rusija nori kasti uraną Nigeryje
Rusija nori kasti uraną Nigeryje, kuriame yra vieni didžiausi pasaulyje šio radioaktyvaus metalo klodai ir kurį valdo Kremliui palanki karinė chunta, pranešė rusų energetikos ministras Sergejus Civiliovas.
Nuo tada, kai per 2023-iųjų perversmą valdžią perėmė chunta, Nigeris kreipėsi pagalbos į Rusiją, kuri turi didžiausią pasaulyje branduolinių ginklų arsenalą, kad padėtų kovoti su džihadistų sukilimu šioje Vakarų Afrikos šalyje.
Teigdama, kad Nigeris turėtų gauti daugiau naudos iš to, kad yra septinta pagal dydį urano gamintoja pasaulyje, chunta taip pat reikalavo didesnės kontrolės savo gamtinių išteklių atžvilgiu.
Ši politika sukėlė įtampą su buvusia kolonijine valdove Prancūzija, kurios branduolinės elektrinės ilgą laiką naudojo Nigeryje išgautą uraną.
S. Civiliovas pirmadienį atvykęs oficialaus vizito į Niamėjų susitiko su Nigerio karinės vyriausybės vadovu generolu Abdourahamane Tiani (Abdurahamane Tšianiu) aptarti abiejų šalių sparčiai augantį ekonominį bendradarbiavimą.
„Mūsų pagrindinis tikslas yra urano gavyba“, – po susitikimo su generolu sakė S. Civiliovas.
„Mūsų užduotis yra ne tik dalyvauti urano gavyboje, bet ir sukurti visą civilinės branduolinės energetikos plėtros sistemą Nigeryje“, – cituojamas energetikos ministras oficialiame Rusijos pareiškime.
Per vizitą Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ ir Nigerio energetikos ministerija pasirašė susitarimo memorandumą dėl branduolinės energijos naudojimo civilinėms reikmėms, teigiama pranešime.
Be kita ko, S. Civiliovas paminėjo atominių elektrinių statybą, pažangą branduolinės medicinos srityje ir Nigerio specialistų mokymą šiose srityse.
Nigerio, Malio ir Burkina Faso kariniai lyderiai stengėsi atmesti Paryžiaus įtaką, todėl nusprendė glaudžiau bendradarbiauti su Rusija.
Rusija ruošiasi hibridinio karo eskalavimui: ekspertas pasisakė apie „nežinomus“ dronus Europoje
Rusija siekia patikrinti NATO reakciją į savo veiksmus, vykdydama įvairias hibridines atakas Vakarų šalyse. Tokį vertinimą išsakė karino ekspertas, karininkas Aleksandras Musijenka.
Įvardijo 2 priežastis, kodėl Trumpas sutrumpino Putinui terminą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad sutrumpino terminus, kuriuos anksčiau buvo paskelbęs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl naujų sankcijų įvedimo, siekdamas priversti jį pasirašyti taikos susitarimą. Buvęs Ukrainos ambasadorius Baltarusijoje Romanas Bessmertnyjus teigė, jog tam buvo dvi priežastys.
Tik viena šalis gali priversti Putiną nutraukti karą – tai ne JAV
Rusijos pradėto karo Ukrainoje pabaiga gali priklausyti ne nuo Vakarų, o nuo vienos šalies – Kinijos. „Sky News“ saugumo ir gynybos analitikas Michaelas Clarke‘as teigia, kad būtent Pekinas turi vienintelį realų svertą daryti spaudimą Vladimirui Putinui ir priversti jį atsitraukti, nors šiuo metu tokia tikimybė išlieka labai maža.
„Sankcijos gali būti labai svarbios, ir yra įvairių argumentų, kada jos yra veiksmingesnės“, – pridūrė jis.
Ir tęsė: „Jos niekada neveikia vienos, bet yra dalis kitų spaudimo priemonių paketo.“
M. Clarke‘as paaiškino, kad šalys galėtų taikyti daugiau sankcijų ir „jas vykdyti aktyviau“, tačiau teigia, kad dramatiški pokyčiai įvyktų tik tuo atveju, jei Kinija pasipriešintų V. Putinui ir pareikalautų jo pasitraukimo.
„Kinai neturi jokio ypatingo motyvo sustabdyti šį karą. Jiems tai naudinga... Todėl esant dabartinei padėčiai tikimybė, kad Xi Jinpingas stipriai spaustų Putiną, yra labai maža“, – sakė M. Clarke‘as.
Per Rusijos ataką kaime Charkivo srityje žuvo penki civiliai
Rusijos okupaciniai daliniai atakavo Novoplatonivkos kaimą Charkivo srityje ir nužudė penkis civilius bei dar tris sužeidė, pranešė srities policija.
Anot pranešimo, rusų pajėgos 10.38 val. pradėjo šaudyti iš tikriausiai daugkartinio raketų paleidimo įrenginio.
„Preliminariais duomenimis, per apšaudymą žuvo penki civiliai ir dar trys buvo sužeisti“, – nurodoma įraše. Per priešo ataką užsidegė parduotuvė.
Per rusų smūgį Ukrainos Kamianskės mieste žuvo trys žmonės
Per Rusijos raketų ataką Kamianskės mieste Ukrainos Dnipropetrovsko srityje naktį į antradienį žuvo trys žmonės. Per smūgį apgadintas gimdymo ir terapijos skyriai, išdužo dar dviejų medicinos įstaigų langų stiklai. Taip pat nukentėjo mokyklos, vaikų darželis bei beveik 50 namų, tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Pasak jo, šiuo metu šalinami naktinės atakos padariniai. Ekspertai mėgina nustatyti gimdymo ir terapijos skyriams padarytą žalą. S. Lysako teigimu, nukentėjo ne tik patalpos, bet ir įranga, sunaikinti medikamentai. Pacientai perkelti į kitas ligonines.
Rusų smūgis ligoninei: žuvo nėščia 23-metė
Kamenskoje Dniepropetrovsko srityje rusai smogė vietos ligoninės gimdymo ir terapijos skyriams, praneša UNIAN. Žuvo trys žmonės, tarp jų – 23-ejų nėščia moteris.
Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Lysakas sako, kad šiuo metu likviduojami naktinio raketinio smūgio padariniai.
„Tęsiama nukentėjusių gimdymo ir terapijos skyrių apžiūra. Specialistai nustatys, kiek dideli yra sugriovimai. Sugadinta ne tik patalpos, bet ir įranga, sunaikintos vaistų atsargos. Todėl pacientai kol kas perkelti į kitas ligonines“, – sako jis.
Langai buvo išdaužyti dar dviejuose medicinos centruose. Buvo apgadintos mokyklos ir vaikų darželiai. Beveik penkiasdešimt namų buvo apgadinti. Jų savininkams duodamos statybinės medžiagos greitam remontui.
Chaosas Rusijoje tęsiasi: po programišių atakos – antrą dieną atšaukiami skrydžiai
Didžiausias Rusijos oro vežėjas „Aeroflot“ antrą dieną atšaukia skrydžius po programišių atakos, skelbia „Moscow Times“. Per ataką galėjo būti sunaikinta 7 000 bendrovės serverių ir nutekinta 20 terabaitų duomenų.
Kremlius sako pastebintis „sulėtėjimą“ gaivinant santykius su JAV
Rusija sako pastebėjusi „sulėtėjimą“ pastangose atkurti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.
Toks Kremliaus pareiškimas nuskambėjo kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išreiškė naują nusivylimą Maskva dėl jos puolimo Ukrainoje.
„Iš tiesų esama sulėtėjimo“, – žurnalistams atsakydamas į klausimą apie Maskvos ryšius su Vašingtonu, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Norėtume matyti daugiau dinamikos. Esame tuo suinteresuoti. Kad galėtume judėti į priekį, mums reikia impulsų iš abiejų pusių“, – teigė jis.
Sausį grįžęs į Baltuosius rūmus, D. Trumpas ėmėsi santykių su Kremliumi gerinimo, tiesiogiai kreipėsi į Vladimirą Putiną ir inicijavo tiesiogines abiejų šalių derybas.
Po to Rusijos ir JAV pareigūnai susitiko aptarti įvairių temų, įskaitant karą Ukrainoje, ekonominius ryšius ir techninius klausimus, pavyzdžiui, diplomatines misijas.
Dėl diplomatinių darbuotojų išsiuntimų abiejų šalių ambasados jau ne vienus metus dirba minimaliu pajėgumu.
Rusija anksčiau praėjusį mėnesį pranešė, kad Jungtinės Valstijos atšaukė naują derybų raundą dėl jų ambasadų veiklos normalizavimo.
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatys naują „10 arba 12“ dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti, pridūręs, kad yra labai nusivylęs Kremliaus šeimininku. Jis pagrasino priešingu atveju skelbti Rusijai naujas griežtas sankcijas.
„Būtina juos visiškai sustabdyti“: JAV generolas perspėja dėl kelio į taiką Ukrainoje
Atsargos generolas Davidas Petraeusas, vadovavęs koalicinėms JAV pajėgoms Irake ir Afganistane, pirmadienį pasakė, kad jokių paliaubų Ukrainoje greičiausiai nebus, kol Vakarų pagalba padės Kyjivui iš esmės pakeisti dinamiką mūšio lauke, praneša „Kyiv Post“.
Jo komentarai pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė drastiškai trumpinantis terminą, per kurį Rusija turi susitarti dėl paliaubų. Kalbėdamas Hadsono instituto renginyje Vašingtone, D. Petraeusas, savu laiku taip pat ėjęs CŽB direktoriaus pareigas, pabrėžė, kad Ukrainai reikia daugiau pagalbos, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suprastų, jog negali pasiekti tolesnių laimėjimų priimtina kaina.
„Neįsivaizduoju paliaubų susitarimo tarp Rusijos ir Ukrainos, kol JAV, Europos ir kitos Vakarų šalys nesuteiks Ukrainai tiek pagalbos, kad galėtų pakeisti dinamiką mūšio lauke“, – sakė D. Petraeusas, šiuo metu pirmininkaujantis organizacijai „KKR Global Institute“.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad V. Putinas gali toleruoti didelius Rusijos nuostolius, pažymėdamas, kad šiuo metu juos sudaro „milijonas žuvusiųjų ir sužeistųjų“, iš kurių daugiau nei 500 000 nebegali grįžti į fronto liniją.
„Tokią kainą jis buvo pasirengęs sumokėti. Taigi reikėtų padaryti kažką labai dramatiško. Turite juos visiškai sustabdyti mūšio lauke“, – kalbėjo jis.
Prisimindamas savo patirtį rašant užuojautos laiškus, kai vadovavo kovinėms pajėgoms, D. Petraeusas teigė, kad jam sunku suvokti nuostolių Ukrainoje mastą. Jis taip pat užsiminė, kad Rusijos vadai, tokie kaip žuvęs samdinių grupės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, galėjo „lengvai išprotėti“, matydami tiek daug mirčių.
Pasak D. Petraeuso, tam, kad V. Putinas galėtų svarstyti realų susitarimą, Ukraina turi sugebėti „sustabdyti juos, galbūt net šiek tiek nustumti atgal“.
Jis atmetė dabartinius Rusijos reikalavimus, įskaitant tuos, kad turi būti pakeistas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pati Ukraina būtų demilitarizuota ir atsisakytų planų dėl narystės NATO, kaip „akivaizdžiai nepriimtinus prezidentui V. Zelenskiui ir Ukrainos žmonėms“.
„ELTA“ primena, kad prezidentas D. Trumpas pirmadienį nuo 50 dienų iki mažiau nei dviejų savaičių sutrumpino terminą, per kurį Rusija turi susitarti dėl paliaubų su Ukraina.
Per rusų apšaudymą Charkivo regione žuvo penki žmonės
Rusijos apšaudymas Ukrainos šiaurės rytų Charkivo regione nusinešė penkių žmonių gyvybes, dar trys žmonės buvo sužeisti, antradienį pranešė vietos policija.
Apie naują ataka pranešta kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nustatė naują terminą, iki kada Maskva turi nutraukti invaziją.
„Remiantis preliminariais duomenimis, per apšaudymą žuvo penki civiliai ir dar trys patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė policija.
Dėl Rusijos remiamų padegimų Lenkijoje apkaltintas Kolumbijos pilietis
Kolumbietis, jau atliekantis aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę Čekijoje, apkaltintas įvykdęs du padegimus Lenkijoje 2024 m. Rusijos žvalgybos užsakymu, pranešė Lenkijos televizija ir valdžios institucijos.
27 metų kolumbiečiui, birželį įkalintam už autobusų stoties padegimą Prahoje ir sąmokslą užpulti prekybos centrą, po Lenkijos vidaus saugumo agentūros (ABW) tyrimo pateikti papildomi kaltinimai.
„Vidaus saugumo agentūros pareigūnai nustatė, kad 27 metų kolumbietis, veikęs Rusijos žvalgybos užsakymu, yra atsakingas už du padegimus, įvykdytus Lenkijoje 2024 m.“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos ir administracijos atstovo Jaceko Dobrzyńskio pareiškime.
Išpuoliai buvo įvykdyti gegužės 23 d. Varšuvoje ir gegužės 30 d. Radome. Abiem atvejais taikinys buvo statybiniai sandėliai. Ugniagesiai greitai užgesino gaisrus, užkirsdami kelią didesnei žalai.
Pasak ABW, įtariamasis veikė tiesiogiai vadovaujamas su Rusijos slaptosiomis tarnybomis susijusio kuratoriaus, teikusio instrukcijas, finansavimą ir nurodymus, kaip įvykdyti išpuolius.
Griežta bausmė
„Įtariamasis gavo išsamias instrukcijas iš savo kuratoriaus dėl išpuolio tikslo ir kaip jį įvykdyti, kaip pasidaryti padegamąjį butelį (Molotovo kokteilį) ir pasinaudoti konkrečia transporto priemone“, – pranešė agentūra.
Vyras iš dalies pripažino kaltinimus, jo parodymai šiuo metu tikrinami. Jei Lenkijoje bus pripažintas kaltas, jam gresia kalėti nuo 10 metų iki gyvos galvos.
Pasak ABW, išpuolių taktika atitiko panašias operacijas Vidurio ir Rytų Europoje, priskiriamas Rusijos žvalgybai.
Agentūros teigimu, Rusijos agentai sistemingai verbavo iš Lotynų Amerikos kilusius asmenis, turinčius karinės patirties vykdyti sabotažo ir padegimų veiksmus bei dokumentuoti sunaikinimą. Vėliau šią medžiagą rusakalbė žiniasklaida panaudoja dezinformacijos ir propagandos kampanijose.
Volodymyras Zelenskis: Rusijos smūgis Ukrainos kalėjimui buvo tyčinis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos oro smūgis kalėjimui Ukrainoje pirmadienį nebuvo atsitiktinis ir kad Rusija „turi būti priversta nutraukti žudymą ir sudaryti taiką“.
Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje per Rusijos aviacijos smūgį Bilenkės pataisos kolonijoje žuvo mažiausiai 17 kalinių, o dar daugiau kaip 80 buvo sužeista, anksčiau pranešė Ukrainos pareigūnai.
„Tai buvo sąmoningas smūgis, tyčinis, o ne atsitiktinis. Rusai negalėjo nežinoti, kad taikosi į civilius tame objekte“, – sakė V. Zelenskis pareiškime socialiniuose tinkluose.
Mažiausiai 42 kaliniai buvo paguldyti į ligoninę su sunkiais sužalojimais, o dar 40 žmonių, įskaitant vieną darbuotoją, patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų, teigė institucijos.
Ukrainos pareigūnai pasmerkė šį smūgį, sakydami, kad pagal tarptautines konvencijas išpuoliai prieš civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, kalėjimus, yra karo nusikaltimas.
Artėja lemiamas momentas: ar Trumpas išdrįs nubausti Putiną?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po kelis mėnesius trukusių asmeninių kontaktų su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu netikėtai sutrumpino terminą, per kurį Rusija turi pasiekti taikos susitarimą Ukrainoje, rašo UNIAN.
Terminas sutrumpintas nuo 50 iki 10–12 dienų. Pasak CNN, prezidento žodžiai rodo gilų nusivylimą, tačiau ar po to bus imtasi veiksmų?
Galimas D. Trumpo atsakas – griežtos antrinės sankcijos Rusijos naftos pirkėjams, įskaitant Kiniją ir Indiją. Tai iš tiesų galėtų smogti Rusijos ekonomikai, tačiau toks žingsnis susijęs su didele pasauline rizika, įskaitant ir pačias JAV.
Kol D. Trumpas skelbia ultimatumus Škotijoje, jo prekybos komanda Švedijoje derasi su Kinija. Šios derybos gali atverti kelią naujam prekybos susitarimui – ir net aukšto lygio vizitui į Pekiną.
Klausimas, kuris dabar kelia nerimą pasauliui – ar D. Trumpas nori sugriauti šiuos planus dėl Ukrainos, kurią jis pats anksčiau kaltino gaunant per didelę JAV pagalbą?
Lemiamas smūgis V. Putinui ir galbūt Xi Jinpingui būtų tikro D. Trumpo kietumo ir nepriklausomybės įrodymas, teigiama leidinyje.
Tačiau neveiklumas tik sustiprins jo kritikų, kurie jo „susierzinimą“ vertina kaip reakciją į asmeninę nesėkmę – žlugusią ambicingą kampaniją siekiant Nobelio taikos premijos, pozicijas.
Ukrainos gynybos pajėgos naktį sunaikino 32 iš 37 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 32 bepiločius orlaivius, kuriais Rusijos kariškiai liepos 29-osios naktį puolė Ukrainą, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Pasak kariuomenės, nuo pirmadienio, liepos 28 d., 21.40 val. rusai atakavo Ukrainą pasitelkdami dvi balistines raketas „Iskander-M“, paleistas iš Rusijos Federacijos Rostovo srities ir laikinai okupuoto Krymo, ir 37 smogiamuosius bepiločius orlaivius „Shahed“ bei įvairaus tipo imitacinius bepiločius, paleistus iš Rusijos Oriolo ir Kursko miestų bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamųjų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariai nustatyta, kad iki antradienio 9 val. oro gynyba šalies šiaurėje ir rytuose numušė/sutrikdė 32 Rusijos „Shahed“ ir kitokio tipo bepiločius orlaivius.
Užfiksuota, kad penki rusų bepiločiai ir dvi raketos smogė trijose vietose, o dar dviejose vietovėse fiksuoti krintantys numušti taikiniai (nuolaužos).
Rusija teigia penkiuose regionuose numušusi 74 dronus
Rusija pranešė apie dronų ataką antradienio naktį, Rusijos gynybos ministerija teigė numušusi 74 dronus.
Agresorės šalies gynybos ministerija teigimu, virš Briansko srities buvo numušti 43 dronai, virš Rostovo srities 22, virš Kalugos srities – šeši, virš Smolensko srities – du ir dar vienas virš Leningrado srities.
Pasak Rusijos BBC tarnybos, Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras teigė, kad per dronų ataką Salske žuvo vienas žmogus. Jis pranešė, kad bepiločių orlaivių atakos buvo atremtos keturiuose srities rajonuose.
Srities vadovas pranešė, kad geležinkelio stotyje kilo gaisras, keleivinis traukinys buvo patrauktas saugiu atstumu. Vėliau paaiškėjo, kad eismas per Salsko stotį buvo sustabdytas. „Rusijos geležinkelių“ bendrovė pranešė, kad eismas buvo sustabdytas dėl krintančių bepiločių orlaivių nuolaužų, dėl jų stotyje užsidegė krovininis traukinys, išdužo dviejų keleivinio traukinio vagonų langai.
Šiaurės Kaukazo geležinkelis taip pat pranešė apie devynių traukinių, važiuojančių iš Volgos regiono, Uralo ir Sibiro į Krasnodaro sritį ir priešinga kryptimi, vėlavimus.
Vietos gyventojų nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip bepilotis orlaivis pataikė į stotį, įvyko sprogimas ir kilo didelis gaisras. „Astra Telegram“ kanalas paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti bepiločių orlaivių atakų Salsko geležinkelio stotyje ir elektros pastotėje Orlovskio kaime Rostovo srityje padariniai. Taip pat buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti smūgio Salske akimirka.
Be to, Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė, kad vienas bepilotis orlaivis neva buvo numuštas Kingisepo rajone. Šiame Ust Lugo rajone yra didelis Rusijos uostas prie Suomijos įlankos. Pasak srities vadovo, žalos ar aukų nebuvo.
Pranešta, kad sekmadienį dėl dronų atakos buvo sustabdytas Rusijos Leningrado srities oro uosto veikimas, vietos gyventojai skundėsi neturėję mobiliojo interneto.
Viešai susikirto Medvedevas ir Grahamas: svaidėsi grasinimai, išvadino seneliu
Naujas JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumas Rusijai sukėlė nemažą triukšmą, skelbia UNIAN. Vienas pirmųjų į termino V. Putinui pakeitimą sureagavo Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
Jis sau įprastu skandalingu tonu pareiškė, kad D. Trumpas neva žengia „žingsnį karo link“. D. Medvedevas paragino D. Trumpą nesekti savo pirmtako Joe Bideno keliu.
Šie D. Medvedevo priekaištai D. Trumpui neliko neišgirsti JAV. JAV senatorius Lindsey Grahamas jam atkirto.
Perspėja dėl taikos derybų: Putinas nesutiks su taika be Ukrainos „denacifikacijos“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nedarys nuolaidų savo karinių tikslų sąskaita, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Nebent tai priverstų padaryti rimtos Ukrainos pergalės mūšio lauke.
Analitikai sako, kad Kremlius toliau sąmoningai stumia konfrontacijos su Vakarais idėją, siekia užsitikrinti savo visuomenės paramą karui prieš Ukrainą ir būsimai Rusijos agresijai prieš NATO.
ISW pažymi, kad Rusijos valdžia išleido daug lėšų, jog sukurtų vidaus paramą karui, ir tai buvo sėkminga. Rusijos vyriausybės ir nepriklausomos apklausos rodo, kad dauguma rusų pritaria karo prieš Ukrainą tęsimui, kol bus pasiekti Kremliaus paskelbti kariniai tikslai – Ukrainos „denacifikacija“ ir demilitarizacija.
Analitikų įsitikinimu, V. Putinui dabar bus daug sunkiau vidaus auditorijai kaip pergalę pateikti bet kokį taikos susitarimą, į kurį nebus įtraukti jo paskelbti tikslai.
„Mažai tikėtina, kad V. Putinas darys kokias nors nuolaidas dėl savo karinių tikslų, nebent jį priverstų tai padaryti reikšmingos Ukrainos pergalės mūšio lauke, nes bet kokia derybomis pasiekta karo pabaiga, kuri neapima visų V. Putino tikslų įgyvendinimo, leistų suabejoti Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje protingumu“, – sako analitikai.
To nebuvo nuo 2008 m.: JAV dislokavo papildomų branduolinių ginklų Didžiojoje Britanijoje
Tikėtina, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą nuo 2008 m. dislokavo papildomų branduolinių ginklų Didžiojoje Britanijoje, nusiųsdamos signalą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apie savo įsipareigojimą Europos saugumui, pranešė „Bloomberg“.
Liepos 16 d. JAV karinis transporto lėktuvas C-17 su įjungtu atsakikliu, leidžiančiu jį sekti, skrido iš JAV branduolinių ginklų sandėlio Kirtlando oro pajėgų bazėje Albukerkėje, Naujosios Meksikos valstijoje, į Didžiosios Britanijos Karališkųjų oro pajėgų aviacijos bazę Leikenhito mieste.
Anksčiau šis lėktuvas skraidė tik virš JAV teritorijos, jis priklauso branduolinėms oro transporto pajėgoms (Prime Nuclear Airlift Force, PNAF), atsakingoms už branduolinių ginklų komponentų, įskaitant kovines galvutes, pervežimą oru.
Didžioji Britanija yra viena iš penkių branduolinių valstybių, pasirašiusi Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį. Šalies arsenalą sudaro maždaug 225 kovinės galvutės, iš kurių apie 120 yra dislokuotos „Vanguard“ klasės povandeniniuose laivuose.
2008 m. JAV iš Leikenhito aviacijos bazės, kur buvo laikomos naikintuvams skirtos B61 aviacinės bombos, išgabeno savo taktinius branduolinius ginklus.
Pranešta, kad pirmadienį per vizitą Jungtinėje Karalystėje JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo golfo klube Škotijoje susitiko su ministru pirmininku Keiru Starmeriu.
Rusijos kariuomenė per karą prieš Ukrainą neteko dar 1 050 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 29 d. Rusija Ukrainoje neteko apie 1 051 300 karių, įskaitant dar 1 050 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 11 065 priešo tankus (+4), 23 064 šarvuotąsias kovos mašinas, 30 865 artilerijos sistemas (+39), 1 451 reaktyvinės salvinės ugnies sistemą (+1), 1 202 oro gynybos sistemas (+1), 421 lėktuvą, 340 sraigtasparnių, 48 585 bepiločius orlaivius (+192), 3 548 kruizines raketas (+2), 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 56 687 automobilius (+91) ir 3 935 specialiosios technikos vienetus.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusai smogė įkalinimo kolonijai Zaporižioje: žuvo 16 žmonių, 35 sužeisti
Rusija smogė Zaporižios srityje esančiai įkalinimo kolonijai, skelbia „Ukrainska Pravda“. Žuvo 16 žmonių, dar 35 buvo sužeisti.
„Naktį priešas apšaudė Zaporožės rajoną aštuonis kartus, preliminariai aviacinėmis bombomis. Buvo pataikyta į įkalinimo izoliatorių. Žuvo 16 žmonių, 35 buvo sužeisti“, – sako srities vadovas Ivanas Fiodorovas.
Pasak jo, sužeistieji yra gydomi.
Dėl atakos buvo sugriautas įkalinimo įstaigos pastatas, taip pat apgadinti netoliese esantys privatūs namai.
Per Ukrainos dronų ataką Rusijoje žuvo vienas žmogus
Per Ukrainos dronų ataką pietų Rusijoje žuvo vienas žmogus, antradienį pranešė laikinasis regiono gubernatorius.
„Ostrovskio gatvėje buvo apgadintas automobilis. Deja, žuvo jame buvęs vairuotojas“, – „Telegram“ kanale pranešė laikinasis Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras.
Jo teigimu, ataka buvo nukreipta į kelias vietas, įskaitant Salską, Kamenską-Šachtinską, Volgodonską, Bokovskį, Tarasovskį ir Sliusarą.
Dronų nuolaužos nukrito ant Salsko stoties, apgadino krovininį ir keleivinį traukinius, keleiviai buvo evakuoti, pridūrė jis. Apie aukas nepranešta.
Kyjivas atremia Rusijos vasaros puolimą, per kurį rusai pasiekė kai kurių laimėjimų. Savaitgalį Rusijos armija pranešė, kad jos pajėgos užėmė Malijevkos gyvenvietę Dnipropetrovske, praėjus kelioms savaitėms, kai užėmė pirmąjį kaimą regione.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį nustatė Maskvai „maždaug 10 ar 12 dienų“ terminą užbaigti konfliktą Ukrainoje, antraip jai bus taikomos griežtos sankcijos.
Putinas tuoj gailėsis, kad žaidė su Trumpu: jam jau ima trūkti laiko
Vladimirui Putinui pagaliau ima trūkti laiko, rašo „The Telegraph“. Naujas Donaldo Trumpo ultimatumas V. Putinui griauna visą Kremliaus strategiją Ukrainoje.
Galingi sprogimai Rusijoje: Rostovo srityje atakuotas geležinkelio mazgas
Naktį iš pirmadienio į antradienį rusai miegojo neramiai, skelbia „Kanal 24“. Vietos gyventojai skundėsi nežinomų dronų atakomis, sprogimais.
Stiprūs sprogimai buvo girdimi Rostovo srityje.
Zelenskis apie Trumpo ultimatumą Putinui: „Taika per jėgą yra įmanoma“
Taika yra įmanoma, jei bus veikiama tvirtai ir ryžtingai. Esminis elementas yra sankcijos, vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Šiandien nuskambėjo labai reikšmingas (JAV) prezidento (Donaldo) Trumpo pareiškimas. Tai tiesa: būtent Rusija daro viską, kad pakenktų pastangoms siekti taikos ir pratęstų šį karą. Kiekvieną naktį vyksta smūgiai, nuolatiniai Rusijos bandymai pakenkti Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad taika yra įmanoma, tačiau jai pasiekti reikia tvirtų ir ryžtingų veiksmų. Jis akcentavo sankcijų, kurios, jo nuomone, yra esminis elementas siekiant taikos, svarbą.
„Rusija atsižvelgia į sankcijas, atsižvelgia į tokius nuostolius. Taika per jėgą yra įmanoma. Ukraina, kaip visada, yra pasirengusi kuo produktyviau bendradarbiauti su Amerika, su prezidentu D. Trumpu, kad šis karas baigtųsi oriai ir ilgalaike taika“, – pažymėjo Ukrainos lyderis.
Kaip informavo „Ukrinform“, D. Trumpas paskelbė apie ketinimus trumpinti ultimatumo Rusijai, kuriuo siekiama priversti ją sudaryti susitarimą dėl taikos Ukrainoje, terminą iki 10-12 dienų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA
Rusijos mobilizacijos įstatymas – dar vienas ženklas, jog Kremlius ruošiasi karui su NATO
Analitikų teigimu, padidėjusios gynybos išlaidos ir naujas Rusijos šauktinių įstatymas rodo, kad Kremlius laikosi vis agresyvesnės pozicijos ir rengiasi būsimam konfliktui su Europa bei NATO valstybėmis, rašo „Kyiv Independent“.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkai toliau skelbia perspėjimus apie ilgalaikius Maskvos ketinimus, o Rusijos įstatymų leidėjai liepos 22 d. pateikė įstatymo projektą, kuris leistų šaukti į karinę tarnybą ištisus metus.
Jeigu įstatymas bus priimtas, naujoji sistema pakeis tradicinį kasmetinį šaukimą ir leis nuolat papildyti karines pajėgas.
Šie pokyčiai įvyko po to, kai Ukraina neseniai išreiškė susirūpinimą dėl ženkliai padidėjusių Rusijos ginklavimosi išlaidų bei naujų karinių apygardų, kurios, ekspertų nuomone, gali būti pasirengimo karui už Ukrainos ribų ženklas.
„Visi šie veiksniai – nauji kariniai rajonai, mobilizacijos bei gynybos išlaidų pokyčiai – rodo, kad Rusija ruošiasi ilgai trunkančiam karui ne tik Ukrainoje, bet ir prieš NATO“, – sakė Rusijos reikalų analitikė, Karo studijų instituto (ISW) Rusijos komandos vadovės pavaduotoja Kateryna Stepanenko.
Ji tvirtina, kad Kremlius siekia pakeisti pasaulio tvarką – „iš esmės perkurti Vakarų pasaulio tvarką“.
„Kremlius save pozicionuoja kaip naują pasaulio galią, todėl stengiasi plėsti savo įtaką Lotynų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje“, – sakė ji.
„Vienas iš jo tikslų – nugalėti NATO, užimti Ukrainą ir Baltarusiją, atkurti Rusijos imperiją ir tapti pasaulio hegemonu.“
Kai kurie Vakarų lyderiai šią grėsmę vertina rimtai – Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas liepos 25 d. pareiškė, kad Rusija greičiausiai bus pasirengusi galimai karinei konfrontacijai su Europa per artimiausius dvejus metus.