Pirmadienį D. Trumpas paskelbė paskelbė naują ultimatumą Rusijai. Išreiškęs abejonių dėl V. Putino noro pasiekti paliaubas Ukrainoje, D. Trumpas paskelbė, kad savo 50 dienų terminą sutrumpins iki vos 10–12 dienų. Jei Rusija nepasikeis taikos link, gali įsigalioti antriniai muitai ir sankcijos.
„Drąsus žingsnis, bet ar Putinas gali sutikti su Trumpo reikalavimais? Naujausias Rusijos elgesys rodo, kad ne. Šeštadienį ji paskelbė užėmusi du kaimus centrinėje Ukrainos dalyje esančiame Dniepropetrovsko regione. Likus kelioms valandoms iki D. Trumpo pareiškimo, Rusija pradėjo dronų ir raketų antskrydį prieš Ukrainą, dėl kurio Lenkija buvo priversta virš savo oro erdvės kelti naikintuvus“, – pastebi leidinys.
Putinui nepavyko nuspėti ateities
Negana to, Rusijos institucijų retorika išlieka tokia pat karinga. Reaguodamas į D. Trumpo pareiškimą, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas perspėjo, kad JAV žengia žingsnį karo su Rusija link. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „Rusija kovoja viena prieš visus Vakarus“.
Atrodo, kad V. Putinas manė, jog D. Trumpas pradėjęs eiti prezidento pareigas, nutrauks paramą Ukrainai ir leis Rusijai plėsti agresiją, tačiau galiausiai pasirodė, kad šios prielaidos buvo klaidingos.
Dabar D. Trumpas mato Rusiją kaip vienintelę kliūtį taikai Ukrainoje ir rengia griežtą atgrasymo politiką.
Kaip ir jo pirmtakas Joe Bidenas, D. Trumpas pritarė Amerikos karinės įrangos tiekimui Ukrainai. Esminis skirtumas yra tas, kad šią ginkluotę pirks Amerikos NATO sąjungininkės.
D. Trumpas siekia, kad Europa ginkluotųsi pati. Praėjusį mėnesį Hagoje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime D. Trumpas pasveikino Aljanso sprendimą padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. nuo BVP kaip „didelę pergalę“ Vakarų civilizacijai. Naujasis D. Trumpo prekybos susitarimas su Europos Sąjunga (ES) įpareigoja bloką nupirkti milijardus dolerių naujos karinės įrangos.
Putinas netyčia sustiprino NATO
Rusijos agresija dar kartą netyčia paskatino aljansą sustiprėti. Rusijos 2014 m. įvykdyta Krymo aneksija paskatino nuolatinį karinių pajėgų telkimą rytiniame NATO flange, o 2022 m. invazija į Ukrainą paskatino neutralias Suomiją ir Švediją prisijungti prie aljanso. D. Trumpo retorika ir veiksmai šią tendenciją iškelia į naujas aukštumas.
„JAV ekonominio spaudimo Rusijai stiprinimas taip pat turėtų rimtų neigiamų pasekmių V. Putino karo mašinai. Nors ES ėmėsi veiksmų prieš Rusijos šešėlinį naftos tanklaivių laivyną ir Kinijos bankus, kurie sudaro sąlygas karo veiksmams, šios sankcijos atsiliko nuo Rusijos pastangų jas apeiti.
Jei JAV nustatys didelius antrinius tarifus visiems Rusijos energetikos pramonės klientams ir panaikins sektoriaus sankcijų spragas, tikėtina, kad makroekonominis šokas bus stiprus. Nors Rusijos centrinis bankas neseniai sumažino palūkanų normas nuo 20 iki 18 proc., jis įspėjo, kad „vidutinės trukmės laikotarpiu proinfliacinė rizika yra didesnė už dezinfliacinę“.
Nors oficialiai skelbiama, kad nedarbo lygis Rusijoje yra rekordiškai žemas – 2,4 proc., darbo rinkoje jaučiamas šaukimo į kariuomenę sukeltas darbo jėgos trūkumas, o darbo užmokesčio augimas nuo 2024 m. ir toliau atsilieka nuo tendencijų“, – pastebi „The Telegraph“.
Šie rodikliai rodo, kad ekonominis nuosmukis Rusijoje yra neišvengiamas. Birželio 2025 m. Sankt Peterburgo ekonomikos forume Rusijos ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas įspėjo, kad „iš esmės jau esame ant recesijos slenksčio“. Nauji muitai ir sankcijos didina tikimybę, kad M. Rešetnikovo pražūties prognozės išsipildys, ir gali paaštrinti nesutarimus tarp pagrindinių Rusijos ekonominės politikos sprendimų priėmimo organų.
D. Trumpas prarado kantrybę dėl Rusijos vilkinimo taktikos. Šio nuomonės pasikeitimo pasekmės gali užtikrinti, kad V. Putinas gailėsis, kad žaidė su D. Trumpu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
