Piratai prie Somalio krantų taip suįžūlėjo, kad Europos Sąjungos šalys nusprendė suburti jungtines karines pajėgas ir pradėti karą su jūrų plėšikais.
Prancūzijos ir Ispanijos gynybos ministrai sutarė pradėti Europos Sąjungos karinę operaciją prieš piratus, siautėjančius prie Somalio krantais. Šiam veiksmų planui lapkričio 10 dieną turi pritarti ES gynybos ministrai Briuselyje.
Ministrai Herve Morinas ir Carme Chacon susitiko Džibutyje, prancūzų karo fregatoje „Courbet“. Veiksmams prieš piratus bus vadovaujama iš prancūzų karo bazės šioje šalyje. Tikimasi, kad prie bendros operacijos prisidės ir savo pajėgas pasiūlys Didžioji Britanija, Graikija, Olandija, Švedija, taip pat JAV ir Norvegija.
Gaudyk vėją platybėse...
Pastaruoju metu Prancūzijos ir Ispanijos pajėgos ne kartą stojo į mūšį su piratais prie Somalio krantais. 2008-ųjų balandį ir rugsėjį prancūzų specialieji daliniai surengė įkaitų vadavimo operacijas. Nuo metų pradžios tuose vandenyse piratai užpuolė apie 80 prekybinių laivų. Jie grobia laivus, paima įkaitais įgulas ir reikalauja milijoninių išpirkų.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy padėtį strateginiuose Adeno įlankos vandenyse pavadino „kriminaline industrija“. Šia įlanka plaukia 30 proc. viso pasaulio jūrų prekybos tranzito. Pagaliau imtis veiksmų tarptautinę bendruomenę veikiausiai paskatino rugsėjo įvykis, kai piratai užgrobė Ukrainos krovininį laivą, gabenusį į Pietų Sudaną tankus ir kitą sunkiąją karinę techniką. Jie grasina susprogdinti laivą su visa įgula, jei negaus 20 mln. dolerių išpirkos. Šiuo metu Somalio piratų rankose tebėra mažiausiai 9 laivai.
Iki šiol Prancūzija buvo vienintelė šalis, panaudojusi savo karines pajėgas prieš piratus. Ispanija pažadėjo skirti du laivus ir vieną sekimo lėktuvą planuojamai jungtinei operacijai surengti, o Prancūzija atvėrė ispanų pajėgoms savo karinę bazę Džibutyje. Jungtinėms pajėgoms prieš piratus vadovaus Didžioji Britanija. Neseniai į regioną atplaukė NATO karo laivai. Jie stengiasi apsaugoti jūra gabenamą maistą badaujantiems Somalio, kurį drasko pilietinis karas, gyventojams. Tačiau ekspertai abejoja, kad užsienio karo laivai šiose neaprėpiamose vandens platybėse bus pajėgūs susidoroti su jūrų plėšikais. Piratai teigia ginantys Somalio vandenis nuo nelegalios užsienio laivų žvejybos ir nuodingų teršalų, kuriuos šie išpila į jūrą. Kaip didžiausius žvejybos taisyklių pažeidėjus jie dažniausiai mini prancūzų ir ispanų laivus.
Kardus pakeitė kalašnikovai
Paprastai jūrų piratas įsivaizduojamas gana romantiškai - su juodu raiščiu ant vienos akies, galbūt medine koja ir papūga ant peties. Tačiau šių dienų realybė visai kitokia. Dažniausiai jūrų piratai yra gerai organizuotos nusikalstamos gaujos, apsiginklavusios nebūtinai vien peiliais, nors reikalui esant ir šie gali būti paleidžiami į darbą. Šiuolaikiniai piratai turi kalašnikovus ir net granatsvaidžius, prie laivų jie prisiartina nedideliais greitaeigiais kateriais, o kai kuriais atvejais veikia išvien su kapitonu ar muitine. Modernieji jūrų plėšikai, kaip ir senųjų laikų piratai, aktyviausi tose platumose, kur mažiausiai veikia įstatymai. Šiuo požiūriu pavojingiausia pasaulio vieta, be Somalio, yra Indonezijos vandenys. Padėtis prie Somalio tapo tokia pavojinga, kad liepą Jungtinių Tautų Saugumo Taryba net priėmė rezoliuciją, leidžiančią tarptautiniams laivynams imtis regione „visų būtinų veiksmų“ prieš piratavimą.
