Derybose su graikiškosios Kipro Respublikos prezidentu Nicos Anastasiades (Niku Anastasiadžiu) ir Kipro turkų lyderiu Mustafa Akinci (Mustafa Akindžiu) dalyvaus Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), penktadienį pranešė JT.
A.Guterresas praėjusį sekmadienį per keturias valandas trukusį susitikimą JT būstinėje Niujorke įtikino abu lyderius grįžti prie derybų stalo.
Derybose taip pat dalyvaus valstybės garantės – Britanija, Graikija ir Turkija. Jas stebės Europos Sąjungos atstovas.
JT pasiuntinys Espenas Barthas Eide (Espenas Bartas Eidė) pirmadienį pareiškė, kad dvejus metus trunkančios diplomatinės pastangos pasiekė „paskutinę atkarpą“.
Pasak jo, graikiškojo ir turkiškojo Kipro lyderiai turės apsispręsti „dėl galutinių susitarimų ir nuolaidų, kurios iki šiol nebuvo padarytos“.
JT vadovaujamos derybos gegužės pabaigoje pateko į aklavietę, šalims nesusitarus dėl sąlygų, kurios leistų judėti galutinio viršūnių susitikimo link.
Susitarimas dėl naujų saugumo užtikrinimo priemonių išlieka viena didžiausių kliūčių pasiekti galutinį susitarimą dėl susivienijimo, nes Kipro graikai reikalauja, kad prioritetas būtų teikiamas Turkijos karių išvedimui, o salos turkai siekia, kad pirmiausia būtų sprendžiami kiti klausimai.
Derybų tikslas – sukurti naują federaciją Kipre, tačiau dar nėra galutinai išspręsti nesutarimai dėl turto grąžinimo ir pasidalijimo valdžia.
JT pasiuntinys rengia konkretų dokumentą dėl saugumo, kuriame būtų apžvelgti įvairūs žingsniai, reikalingi siekiant atsižvelgti į abiejų pusių reikalavimus.
JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricius (Stefanas Dudžaričius) sakė, kad kol kas nėra aišku, ar iki birželio 28 dienos konferencijos pavyks galutinai suderinti susitarimą dėl saugumo. Jis pridūrė, kad „saugumo klausimas, be abejo, yra vienas iš darbotvarkės klausimų“.
Pasak E.B.Eide, naujasis derybų ratas gali trukti dvi savaites.
Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkijos kariuomenė įsiveržė į šiaurinę šios rytinės Viduržemio jūros salos dalį. Taip Turkija reagavo į Atėnų inspiruotą sąmokslą, kurio organizatoriai siekė sąjungos su Graikija.
Šiaurinėje salos dalyje iki šiol tebėra 35 tūkst. Turkijos karių.
JT, kurios yra nusiuntusios 950 taikdarių į Kiprą, galėtų padėti prižiūrėti, kaip įgyvendinamos naujos saugumo priemonės.
2004 metais Kipro graikams referendume atmetus JT pasiūlytą susivienijimo planą, vis dar padalyta šalis įstojo į Europos Sąjungą. Atsiskyrusiąšiaurinę salos dalį pripažįsta tik Turkija.
