JAV žvalgybos vadu skiriamas Rusijoje dirbęs diplomatas, vadinamas „slaptuoju ginklu“

Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Williamas Burnsas turėtų tapti CŽA (Centrinės Žvalgybos Agentūros) vadovu. Tai bus pirmasis toks atvejis JAV, kuomet diplomatas imasi valdyti žvalgybos instituciją. Pats J. Bideno patikėtinis yra vadinamas „JAV slaptuoju diplomatijos ginklu“.

„W. Burnsas – laiko patikrintas krizių metu valstybės tarnautojas, kurio karjera yra skirta amerikiečių saugumo ir gerbūvio užtikrinimo darbui“, – teigiama J. Bideno administracijos pranešime.

Jeigu W. Burnsas bus patvirtintas šioms pareigoms, kaip pageidauja J. Bidenas, jis taps pirmuoju karjeros diplomatu, kuris vadovaus šiai spec. tarnybai. Diplomatas net 33 metus išdirbo JAV Valstybės departamente ir baigė tarnybą 2014-aisiais. Moka rusų ir arabų kalbas, rašoma BBC.

Nuo 2005 iki 2008 metų W. Burnsas dirbo ambasadoriumi Rusijoje, yra dirbęs Jordanijoje, dalyvavo daugybėje derybų Artimųjų Rytų politikos klausimais.

2008 – 2011 metais W. Burnsas dirbo Valstybės departamento vadovo pavaduotoju. Tokio lygio valstybės administracijos vadovu karjeros diplomatai (skirtingai nuo politinių paskirtųjų) tampa itin retai. W. Brunsas būtų tik antras JAV istorijoje diplomatas, kuriam tai pavyko.

„Slaptas JAV ginklas“

W. Burnsas dirbo tiek su prezidentais-respublikonais, tiek ir su demokratų išrinktaisiais. 2013-aisiais leidinys „Atlantic“ pavadino jį „slaptu JAV diplomatijos ginklu“, pažymėjęs, kad W. Burnsas dažnai buvo siunčiamas tvarkytis su pačiomis sudėtingiausiomis tarptautinėmis problemomis ir klausimais, kurie yra itin svarbūs JAV užsienio politikai.

Žmonės, dirbę kartu su W. Burnsu JAV Valstybės departamente, tvirtina, kad jis pasižymi santūrumu, puikiomis analitinėmis savybėmis, sumaniai dirba komandinį darbą.

Nepaisant to, kad W. Burnsas – nėra žvalgybininkas, o visą karjerą dirbo diplomatinį darbą, daugelis pažymi ir jo savybę likti nepastebėtam ar „ištirpti“ derybinėje aplinkoje.

REKLAMA

2019-aisiais pasirodė buvusio diplomato memuarai pavadinimu „Slaptas kanalas“. Knygoje jis prisipažino, kad dalį laiko atliko slapto derybininko su Iranu darbą. 2015-aisiais šis jo darbas buvo vainikuotas pasirašyta Irano branduolinės sutarties programa.  

2003-iaisiais W. Burnsas pasisakė prieš JAV intervenciją į Iraką, tačiau, kaip pats prisipažino knygoje, nesiėmė dėl to ryžtingų veiksmų, nebandė atsistatydinti po karinės operacijos pradžios.

„Washington Post“ pažymima, kad JAV užsienio politikos specialistai W. Burnsą vertina kaip „galimai, geriausią savo kartos diplomatą“.

Poreikis keisti CŽA

Tiek jo paskyrimo šalininkai, tiek ir oponentai renkasi tą patį argumentą savo nuomonei pagrįsti: CŽA būtinos rimtos reformos tam, kad atitiktų šiuolaikines realijas ir iššūkius.

Šio paskyrimo oponentų teigimu, tinkamesnis kandidatas būtų asmuo, kuris žino „vidaus virtuvę“.

Žymus JAV politikos ekspertas ir buvęs CŽA patarėjas Melvinas Goodmanas pažymėjo, kad būtent Valstybės departamento žmogaus atėjimas į CŽA gali padėti šiai institucijai atsinaujinti. Jo teigimu, CŽA darbuotojai dažnai būna politiškai angažuoti, o pačioje agentūroje vyraujančios militaristinės nuotaikos dažnai kenkia darbo kokybei, konstruktyvioms diskusijoms.

Ekspertai, anot BBC, pažymi, kad W. Burnsas galėtų pažvelgti į agentūros darbą nepriklausydamas nuo vidinių intrigų ir įdirbio. Dar vienas šio kandidato privalumas – jo, kaip žmogaus be partinių preferencijų, dirbusio sudėtingomis sąlygomis ir derinusio santykius su šalimis, kurios yra svarbios CŽA darbe, įvaizdis. Prisideda ir tai, kad W. Burnsas yra tiesiogiai dirbęs Rusijoje, žino šios šalies politinę virtuvę.

65-erių M. Warnigas nemėgsta viešumos. Klausiamas, kaip dažnai jis susitinka su V. Putinu, pastarojo draugas ir buvęs „Stasi“ agentas atsakė, kad Rusijos prezidentas neturi mobilaus telefono, tačiau pridūrė: „Jeigu man reikia su juo pasimatyti, tai mes jau tai suorganizuojam“.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų