REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiaurės Korėjos kardomojo kalinimo vietose dažni sulaikytųjų kankinimai, žeminimai, prievarta išgaunami prisipažinimai; su žmogumi jose elgiamasi „blogiau nei su gyvuliu“, sakoma pirmadienį paskelbtoje žmogaus teisių gynėjų ataskaitoje apie teisinių procedūrų pažeidimus.

Šiaurės Korėjos kardomojo kalinimo vietose dažni sulaikytųjų kankinimai, žeminimai, prievarta išgaunami prisipažinimai; su žmogumi jose elgiamasi „blogiau nei su gyvuliu“, sakoma pirmadienį paskelbtoje žmogaus teisių gynėjų ataskaitoje apie teisinių procedūrų pažeidimus.

REKLAMA

JAV įsikūrusi tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) savo duomenis paskelbė apklaususi dešimtis buvusių Šiaurės Korėjos sulaikytųjų ir pareigūnų, siekdama atkreipti dėmesį į nežmoniškas gyvenimo sąlygas sulaikymo vietose, dažnai prilygstančias kankinimams.

Branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja, kurią Jungtinės Tautos ir kiti kritikai kaltina dėl gausių teisių pažeidimų, yra izoliuota valstybė, todėl apie jos baudžiamosios justicijos sistemą nėra daug žinoma.

Neteisėtas elgesys su sulaikytaisiais – jų mušimas lazdomis arba spardymas – „ypač žiaurūs“ būna pirmajame kardomojo kalinimo etape, nurodė tyrėjai.

REKLAMA
REKLAMA

„Taisyklės nurodo, kad jokių mušimų būti negali, bet mums reikia prisipažinimų atliekant tyrimą ir pradiniuose preliminaraus nagrinėjimo etapuose“, – sakė buvęs policijos pareigūnas.

REKLAMA

„Taigi, tenka mušti, kad išgautum prisipažinimą“, – kalbėjo jis.

Buvę sulaikytieji pasakojo, kad kaliniai būdavo verčiami klūpėti ar sėdėti sukryžiavus kojas ant grindų net po 16 valandų per parą, o už mažiausią judesį būdavo baudžiama.

Bausmės galėjo būti nuo mušimo  – lazdomis, rankomis ar odiniais diržais – iki nurodymo apibėgti kiemą iki 1 000 kartų.

„Jeigu aš arba kiti pajudėdavome (kameroje), sargybiniai liepdavo man arba kitiems kaliniams iškišti rankas pro grotas ir jas mindydavo savo sunkiais batais“, – pasakojo buvęs sulaikytasis Park Ji Cheolas.

REKLAMA
REKLAMA

„Ten su tavimi elgiasi blogiau nei su gyvuliu, o galiausiai tokiu ir tampi“, – pridūrė kitas sulaikytasis Yoon Young Cheolas (Jun Jong Čolas).

Kai kurios moterys pasakojo, kad sulaikymo įstaigose patyrė lytinę prievartą.

2015 metais iš Šiaurės Korėjos pabėgusi buvusi prekybininkė Kim Sun Young pasakojo, kad sulaikymo centre ją žagino tardytojas.

Moteris sakė, jog tardymo metu kitas policijos pareigūnas ją čiupinėjo pakišęs rankas po drabužiais, tačiau ji sakė „neturėjusi jėgų priešintis“.

Ataskaitoje Pchenjanas raginamas „nutraukti paplitusius kankinimus ir žiaurų, nežmonišką, žeminantį elgesį (su sulaikytaisiais) sulaikymo vietose“. HRW taip pat paragino Pietų Korėją, JAV ir kitas Jungtinių Tautų valstybes daryti spaudimą Šiaurės Korėjos vyriausybei.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) šalies valdymą perėmė iš savo tėvo Kim Jong Ilo (Kim Čen Iro) ir senelio šalies įkūrėjo Kim Il Sungo (Kim Ir Seno). 

JT kaltina Šiaurės Korėją „sistemingais, paplitusiais ir grubiais“ žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant kankinimus, žudymą be teismo ir belaisvių stovyklų laikymą.

Pchenjanas tvirtina, kad jis gina ir puoselėja „tikrąsias žmogaus teises“, ir tvirtina, jog Vakarai neturi teisės nustatinėti žmogaus teisių standartų likusiam pasauliui.

Šiaurės Korėja nesutinka su tarptautine kritika, vadindama ją šmeižto kampanija, kuria siekiama pakenkti „šventai socialistinei sistemai“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų