Apie tai praneša „Ukrinform“ su nuoroda į „Reuters“.
Pasak A. Haines, sunku įsivaizduoti, kaip Ukraina sugebės išlaikyti savo teritoriją, kurią atgavo iš Rusijos, be papildomos JAV pagalbos.
Žvalgybos pareigūnai komitetui pristatė 2024 metų grėsmių vertinimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad JAV susiduria su „vis trapesne pasaulio tvarka“, kuri nukenčia nuo didžiųjų galybių konkurencijos, pasaulinių iššūkių ir regioninių konfliktų.
„Ambicinga, bet susirūpinusi Kinija, konfrontuojanti Rusija, kai kurios regioninės jėgos, pavyzdžiui, Iranas, ir vis daugiau pajėgių nevalstybinių veikėjų meta iššūkį ilgalaikėms tarptautinės sistemos taisyklėms ir JAV pirmavimui joje“, – teigiama ataskaitoje.
Dokumente nagrinėjamos Kinijos ir Rusijos keliamos grėsmės, nurodoma Izraelio ir „Hamas“ konflikto rizika.
Ten pažymima, kad Kinija teikia ekonominę ir saugumo pagalbą Rusijai, kuri kariauja prieš Ukrainą. Taigi KLR remia Rusijos pramonės bazę.
Prasidėjus plataus masto Rusijos karui, prekyba tarp Pekino ir Maskvos išaugo, o Kinijos prekių, kurios gali būti naudojamos kariniais tikslais, eksportas padidėjo daugiau nei tris kartus.
Be to, ataskaitoje nurodoma, kad Kinija, naudodamasi technologijomis, gali bandyti daryti įtaką šių metų rinkimams JAV. „[Kinija] gali bandyti tam tikru lygiu daryti įtaką 2024 metų rinkimams JAV, nes nori nustumti į šoną Kinijos kritikus ir padidinti JAV visuomenės susiskaldymą“, – mano žvalgybos tarnybos.
Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas pažymėjo, kad tolesnė parama Ukrainai būtų atgrasomasis signalas Kinijai dėl jos galimos agresijos prieš Taivaną arba Pietų Kinijos jūroje.
„Mūsų vertinimu, tai, kas įvyko, [Kinijos vadovą] Xi Jinpingą privertė praregėti... Jis nesitikėjo, kad Ukraina pasipriešins su tokia drąsa ir atkaklumu, kokį pademonstravo ukrainiečiai“, – sakė W. Burnsas.
Kartu A. Haines išreiškė susirūpinimą, kad konfliktas Gazos Ruože gali turėti pasekmių visam pasauliui. „Krizė Gazoje yra ryškus pavyzdys, kaip regioniniai įvykiai gali turėti platesnių ir net pasaulinių pasekmių“, – sakė ji, patikslindama, kad tai parodė Jemeno hučių išpuoliai prieš prekybinius laivus ir suaktyvėjusi Al Qaeda bei ISIS veikla.
Kaip buvo pranešta anksčiau, Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas atsisako įtraukti į darbotvarkę balsavimą dėl Senato priimto įstatymo projekto, kuriuo numatoma skirti 60 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
