Gruzijos parlamentinė komisija, studijuojanti rugpjūtį kilusio karo su Rusija priežastis, šeštadienį išgirdo šalies užsienio žvalgybos vadovo Gelos Bežuašvilio liudijimą, skelbia „Civil.ge“.
Sesija susidėjo iš dviejų dalių: pirmoji dalis buvo vieša ir buvo transliuojama per televiziją, tuo tarpu antroji dalis buvo uždara, nes jos metu buvo kalbama apie valstybines paslaptis ir jautrią informaciją.
G. Bežuašvilis pareiškė, kad žvalgyba turi duomenų, jog Rusija iš anksto ruošėsi vykdyti karinę intervenciją į Gruzijos teritoriją. Esą Rusijos valdantysis elitas norėjo griebtis griežtų priemonių prieš Gruziją. Jis teigė, kad rusai konfliktinėse zonose rengė provokacijas apmokydami ir apginkluodami separatistus.
Rusijos kariai, esantys Gruzijos pasienyje, buvo įsakyta mobilizuotis ir vykdyti intervenciją konflikto paaštrėjimo atveju. Žvalgybos vadovas pareiškė, kad įtampą regione kurstė tik rusų pajėgos.
Be to, G. Bežuašvilio teigimu, buvo pradėta diplomatinė kampanija, kuria buvo siekta pavaizduoti Gruziją kaip agresorę ir įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad būtent Tbilisis planavo karinę intervenciją.
Žvalgybos vado teigimu, esminis sprendimas vykdyti agresiją prieš Gruziją buvo priimtas antroje 2007 metų pusėje. Būtent iš karto po to esą buvo imtos vykdyti provokacijos. G. Bežuašvilio teigimu, taip Rusija siekė nubausti Tbilisį už jo provakarietišką politikos kursą. Provokacijoms vykdyti esą buvo pasitelkti separatistai.
Žvalgybos vadovas apie visus Rusijos veiksmus esą informavo šalies prezidentą ir kitus lyderius.
Žvalgybos vadovo nuomone, Kremlių ypač neramino tai, kad Maskva praranda konfliktinių regionų kontrolę dėl pozityvių Tbilisio veiksmų tiek Cchinvalyje, tiek Suchumyje, kur buvo vykdomi rekonstrukcijos projektai. Be to, Maskvai ramybės neduoda ir galimas Gruzijos prisijungimas prie NATO.
Žvalgybos vadovo teigimu, Kremliui nepavyko palaužti Gruzijos ekonomikos ekonominiu embargu, todėl vienintelė likusi išeitis buvo karinė intervencija. Rusija esą ypač siekė dar iki 2014 metų Sočio Abchazijoje susikurti buferinę zoną (Sočis yra apie 40 kilometrų nuo Abchazijos sienos). Intervencijos tikslas esą buvo siekis nuversti valdantįjį Gruzijos režimą ir vietoje jo pasistatyti Kremliaus marionetes. Taip būtų užblokuoti arba užvaldyti alternatyvūs energetinių išteklių tiekimo keliai. Be to, būtų sustabdytas demokratinės valstybės kūrimas Rusijos kaimynystėje.
G. Bežuašvilio teigimu, karas neprasidėjo rugpjūčio 7 dieną – slapta aneksija vyko jau ilgą laiką.
Dar kovo 28 dieną Rusija esą pradėjo dislokuoti daugiau karių Gruzijos pasienyje. Papildomos pajėgos gegužės ir birželio mėnesiais buvo dislokuotos ir Abchazijoje.
Žvalgybos vadovo teigimu, rugpjūčio 7 dienos rytą gausus būrys Rusijos karių ir sunkiosios karinės technikos įžengė į Pietų Osetiją. Šiaurės Osetijos Mozdoko oro uoste esą buvo mobilizuotos Rusijos karinės oro pajėgos. „Awaks“ tipo šnipinėjimo lėktuvas Mozdake esą nusileido arba rugpjūčio 4 arba 5 dieną. Tai yra lėktuvas, galintis koreguoti artilerijos ugnį.
Be to, rugpjūčio 7 dieną papildomi Rusijos karių daliniai buvo dislokuoti ir Abchazijos Očamčyro regione.
Gruzija esą turėjo informaciją apie šiuos Rusijos manevrus, tačiau įvertinti galimos agresijos mastą, žvalgybos vadovo teigimu, buvo sunku.
Jo teigimu, rugpjūčio 9 dieną, kai į Vladikaukazą atvyko Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, Rusijos kariniai veiksmai Gruzijoje suintensyvėjo. Už uždarų durų žvalgybos vadovas pažadėjo atskleisti visą tai įrodančius skaičius. G. Bežuašvilio teigimu, V. Putino atvykimas į Vladikaukazą neabejotinai yra susijęs su karinių veiksmų suintensyvėjimu.
Žvalgybos vadovo teigimu, Šiaurės Kaukaze tuo metu rengti Rusijos kariniai apmokymai visiškai skyrėsi nuo praėjusiais metais vykdavusių panašių apmokymų, o tai esą įrodo, kad apmokymai „Kavkaz 2008“ tebuvo pretekstas.
Tiesa G. Bežuašvilis pareiškė, kad Gruzijos žvalgyba neturėjo informacijos, kad Rusija nori okupuoti Vakarų Gruziją.
Už uždarų durų žvalgybos vadovas pareiškė atskleisiąs Gruzijos pareigūnų, kolaboravusių su Rusija, pavardes.
