Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.
Kaip vertinate Rusijos siūlymus kai kurioms NATO šalims pasirašyti nepuolimo paktus?
Daugumą tokio pobūdžio pasiūlymų pradedu vertinti nuo to, ar tai nėra apgaulė, spąstai ar bandymas užvilkinti procesus. Šioje konkrečioje situacijoje matome ne vieną agresorės Rusijos bandymą grįžti prie didelių susitarimų ir kalbėti apie savo saugumą. Siūlomas nepuolimo paktas yra tiesioginiai spąstai, skirti sugriauti NATO.
Pagal tokį scenarijų užtektų vienai Aljanso valstybei įsipareigoti nepadėti kitoms kovoti prieš Rusiją ar stabdyti jos pajėgas NATO teritorijoje ir kolektyvinė gynyba nustotų veikti. Mes turėtume išpjauti dalį NATO, o juk visa organizacija remiasi tuo, kad greitai praleidžiame pajėgas, drauge planuojame ir remiame vieni kitus.
Lietuvos pozicija dėl būsimos saugumo architektūros išlieka griežta. Pirma – šiuo metu nėra apie ką kalbėti, kol nesustabdyta agresija prieš Ukrainą ir nepasirūpinta jos saugumu. Antra – visas mūsų saugumas remiasi NATO ir kolektyvine gynyba, todėl prie jos jokiais pakištukais ar kūrybingomis idėjomis nereikia nieko prisileisti.
Ar įmanomos JAV ir Rusijos derybos už Europos nugaros?
Rusija esą pirmiausia siekia susitarti dėl Europos saugumo struktūros ir tik po to kalbėti apie Ukrainą. Kaip vertinate tokias derybas?
Rusijai reikia ne tik Ukrainos. Kaip matėme dar 2021 metais, jie reikalauja įtakos zonų, nori grąžinti NATO į 1997 metų ribas be Baltijos šalių bei Lenkijos, patraukti infrastruktūrą ir pasiekti, kad JAV pasitrauktų iš Europos. Mes žinome, ko jie nori, bet žinome ir ko norime mes – kad NATO būtų stiprus, kad agresija nesikartotų ir kad Ukraina gautų saugumo garantijas. Kad ir kokią gražią saugumo architektūrą nupaišytume su abipusiais vizitais ar kontrole, mes tai jau turėjome, o Rusija viską nubraukė ir užpuolė kaimynę.
Ar nebus taip, kad JAV su Rusija susitars dėl įtakos zonų be pačios Europos?
Sutarti dėl kažko be Europos yra neįmanoma – Europa privalės sėdėti prie stalo. Lietuva nepritars niekam, kas bus apšnekėta ar sutarta už mūsų nugarų ar virš mūsų galvų. Mūsų niekas neįpareigos, nes Vyriausybės programoje aiškiai įrašyta, kad nepritarsime jokiems ginkluotės ar dislokavimo apribojimams. Neturėtume užsižaisti – šiuo metu esmė yra Ukraina, o ne saugumo architektūra, ir jei patyliukais bus kepami kokie nors popieriai, stabdysime tai visomis diplomatinėmis ir kitokiomis priemonėmis jeigu reikės.
Taivano atstovybės klausimas sprendžiamas: pokalbiai vyksta ir su Kinija
Viešumoje kalbama apie spaudimą Taivanui keisti atstovybės pavadinimą. Kokia yra reali situacija ir kaip plėtosis santykiai?
Jokių Lietuvos ultimatumų nėra. Lietuva diskretiškai ir tyliai kalbasi su Taivanu, kaip ir su kitais partneriais, aptardama opcijas, testuodama galimybes ir siūlydama pasiūlymų paketus. Iš konteksto buvo paimtas vienas epizodas ir pateiktas kaip galutinis sprendimas, tačiau galutinio sprendimo nėra. Mano ir diplomatų darbas – įvertinti visas galimybes, rizikas bei naudą Lietuvai. Visi variantai bus pateikti siekiant konsensuso, taip pat atsakant į Vyriausybės iškeltą tikslą normalizuoti diplomatinį atstovavimą su Kinija.
Kinijos atstovai lankosi Seime ir ministerijoje. Kokie jų reikalavimai bei Lietuvos pozicija?
Susitikimai su Kinijos atstovais yra tęstiniai, apie juos informuojamas Užsienio reikalų komitetas, Prezidentas bei Ministras Pirmininkas, todėl šio vizito neišskirčiau kaip kažkokio lemiančio. Diplomatai susitinka jiems numatytu lygiu ir žiūri, kiek galime priartėti vieni prie kitų.
Kinijos pozicijos ir vertinimai mums yra žinomi, tačiau jie tikisi diskretiškumo. Lietuva yra pažadėjusi išlaikyti diskretiškumą visiems partneriams ir toliau laikys aukštą diplomatinės kultūros kartelę.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
