Ilgus metus migruojanti darbo jėga iš vargo kamuojamų Kinijos kaimų plūdo ieškotis darbo į šalies rytinėje pakrantėje esančių miestų gamyklas. Tačiau globalinė finansų krizė lėmė, kad tose gamyklose pagaminamų produktų paklausa smarkiai krito ir dėl to milijonai kinų tiesiog tapo bedarbiais.
Šiuo metu Kinijoje vėl vyksta masinė migracija, nes darbo netekę kinai vėl grįžta į nepriteklių smaugiamus savo kaimus.
Persijos įlankoje iki šiol vykdyti gigantiški statybos projektai, kurie buvo finansuojami iš pinigų, gautų už prekybą nafta, pritraukdavo į regioną gausybę darbo ieškančių imigrantų. Daugiausia jų atkeliaudavo iš Azijos valstybių – Indijos, Pakistano, Bangladešo, Šri Lankos, Filipinų.
Tačiau dabar pasaulinė ekonominė krizė lėmė ir naftos kainų spartų mažėjimą, todėl buvo smarkiai sumažintos ir lėšos Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių narių vystymuisi. Ši taryba vienija 6 valstybes: Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Kuveitą, Bahreiną, Katarą ir Omaną.
Analitikai teigia, kad nei projektų vykdytojai, nei investuotojai, nei darbą gavę imigrantai nebuvo pasiruošę ekonominei krizei, ir dabar prognozuojama, kad per kelis artimiausius mėnesius šiame regione darbo gali netekti apie 13 mln. iš užsienio atvykusių darbuotojų.
Migrantai turės rinktis: arba jie turės likti Persijos įlankos valstybėse kaip nelegalūs imigrantai, arba turės keliauti namo ir ieškotis darbo ten.
Europos šalys krizės akivaizdoje susiduria su panašiomis problemomis.
Nuo 1994 iki 2007 metų Ispaniją, tuo metu išgyvenusią ekonominį pakilimą, užplūdo milijonai iš užsienio atvykusių darbuotojų. Dauguma iš 4,5 mln. šalyje dabar esančių imigrantų į Ispaniją atvyko iš Lotynų Amerikos, Šiaurės Afrikos ar Rytų Europos.
Dauguma šių imigrantų dirbo statybos pramonėje, kuriai bene skaudžiausiai ir smogė finansinė krizė. Ispanijoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, pirmieji be darbo liks būtent imigrantai.
Jų situaciją komplikuoja ir tai, kad Ispanijos vyriausybė rugsėjį paskelbė kovos su nedarbu planą. Šiame plane numatomi apribojimai iš užsienio atvykstančiai darbo jėgai. Vyriausybė teigia neturinti kitos išeities kaip tik atsakyti į darbo rinkos jai keliamus iššūkius ir stengtis apsaugoti Ispanijos piliečių darbo vietas.
Socialinės įtampos augimas
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pareiškė, kad finansinė krizė gali visiškai pakeisti tarptautinės migracijos dinamiką ir priversti migruoti ištisas svečiose šalyse įsikūrusias bendruomenes.
„Būtų naivu tikėti, kad dabartinė ekonominė krizė neturės jokio poveikio žmonių judėjimui iš vienos šalies į kitą ir tam, kaip žmonės suvokia migraciją ir migrantus“, – spalį vykusiame globaliniame forume teigė B. Ki-moonas.
JT generalinio sekretoriaus teigimu, jau dabar migracijos srautai keičiasi. Jo pastebėjimu, iš šalių, kurių statybos ar turizmo sektorių jau palietė krizė, jau dabar matomas darbo jėgos pasitraukimas. Būtent šiuose sektoriuose daugiausia dirba imigrantai.
B. Ki-moonas teigė, kad vyriausybės turi stengtis užtikrinti iš užsienio atvykusių darbuotojų teises ir vykdyti piktų, darbo netekusių ir nuskurdintų darbuotojų migracijos prevenciją. JT generalinio sekretoriaus teigimu, auganti socialinė įtampa gali vis labiau skatinti diskriminaciją ir ksenofobiją.
B. Ki-moono teigimu, valstybės, kuriose prieglobstį rado daug migruojančios darbo jėgos, pasitelkdamos savo įstatymų leidybos organus, socialines programas turi užtikrinti imigrantų teises. Tačiau panašu, kad iš esmės vyksta visiškai priešingas procesas.
Štai Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo yra sumažinamos kvotos iš užsienio atvykstančiai darbo jėgai. V. Putino teigimu, toks žingsnis esą sumažins ekonominės krizės pasekmes.
Tačiau tuo pat metu V. Putino partijos „Vieningoji Rusija“ jaunimo sparnas „Jaunimo gvardija“ rengia kampaniją, kuria reikalaujama, kad užsieniečių užimamos darbo vietos būtų grąžintos rusams.
„Atsižvelgdami į sudėtingą mūsų šalies finansinę situaciją manome, kad mes visų pirma turime galvoti apie vietinius darbuotojus – rūpintis jais, jų atlyginimais ir jų darbo vietomis. Mes nemanome, kad yra teisinga maitinti užsienio ekonomikas ir siųsti pinigus į užsienį mokant imigrantams. Mes esame pasirengę padėti Federalinei migracijos tarnybai kartu patruliuoti statybvietėse, kuriose įdarbinama daug imigrantų“, – teigia „Jaunimo gvardijos“ vadovo pavaduotojas Andrejus Tatarinovas.
Skatinama ksenofobija
Tarptautinė migracijos organizacija yra tarpvyriausybinė institucija, įsikūrusi Šveicarijos mieste Ženevoje. Ši organizacija siekia, kad darbuotojų migracija taptų naudinga tiek patiems darbininkams, tiek jas priimančioms valstybėms.
Organizacijos atstovas teigia, kad panašios politikos programos, kokios dabar yra priimamos Rusijoje, kelia nerimą. Gruodžio 18 dieną pasaulis kaip tik mini Tarptautinę migrantų dieną.
„Tarptautinė migracijos organizacija Tarptautinės migrantų dienos proga teigia, kad šalys visame pasaulyje turi pripažinti pozityvią įtaką, kurią migrantai gali padaryti ir padaro šalies ekonominiam augimui net ir per globalinę finansinę krizę. Šios šalys turi priešintis pagundai uždaryti duris migrantams ekonominio nuosmukio metu, nes egzistuoja struktūrinis migrantų poreikis“, – teigė organizacijos atstovas Jeanas-Philippe'as Chauzy.
J. Chauzy teigimu, vyriausybės politika, kuria siekiama užtrenkti duris imigracijai, padeda praturtėti kriminalinėms organizacijoms, nes tuomet žmonės yra skatinami imigruoti nelegaliai, o taip dažnai kyla pavojus ir pačių imigrantų gyvybėms, nes jie tampa priklausomi nuo žmonių kontrabanda užsiimančių asmenų malonės.
Be to, jo teigimu, protekcionistinė politika gali sukurti palankią dirvą ksenofobijai vešėti. Krizės metu kova dėl darbo vietų būna labai arši, ir vyriausybės esą padarytų didelę klaidą, jei nuspręstų dėl visko atsakingais laikyti būtent imigrantus.
