Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tuo metu kai JAV bando maksimaliai spausti Rusiją, nerimaudama, kad ši puls Ukrainą, Kremliaus vadas Vladimiras Putinas ieško užtarimo pas savo galingąją partnerę tarptautinėje arenoje – Kiniją. Olimpinių žaidynių atidarymo dieną jam pavyko išgauti Xi Jinpingo palaikymą NATO „nesiplėtimo“ klausimu, o tai gali iš esmės pakeisti geopolitinę situaciją pasaulyje. „Draugystei tarp mūsų valstybių nėra ribų“, – patvirtino abu lyderiai susitikimo metu.

Tuo metu kai JAV bando maksimaliai spausti Rusiją, nerimaudama, kad ši puls Ukrainą, Kremliaus vadas Vladimiras Putinas ieško užtarimo pas savo galingąją partnerę tarptautinėje arenoje – Kiniją. Olimpinių žaidynių atidarymo dieną jam pavyko išgauti Xi Jinpingo palaikymą NATO „nesiplėtimo“ klausimu, o tai gali iš esmės pakeisti geopolitinę situaciją pasaulyje. „Draugystei tarp mūsų valstybių nėra ribų“, – patvirtino abu lyderiai susitikimo metu.

REKLAMA

Rusijos ir Kinijos vadovų susitikimo metu tvyrant įtemptai geopolitinei situacijai dėl Ukrainos ir Taivano, Vakarų šalys įdėmiai stebi šių dviejų šalių galimą suartėjimą, rašoma „The New York Times“. Iki šiol Kinija tradiciškai laikėsi nuošalyje ir, nors ir palaikė Rusiją įvairiais politiniais klausimais, tačiau realios „strateginės partnerystės“, apie kurią svajoja Kremlius, kol kas nematyti.

Bet kokie nauji Kinijos pažadai teikti ekonominę ir politinę paramą V. Putinui gali pakenkti Bideno strategijai išstumti Rusijos lyderį dėl kariuomenės telkimo Ukrainos pasienyje. Tai taip pat gali reikšti tektoninius pokyčius JAV ir Kinijos konkurencijoje, galimą aidą nuo Europos į Ramųjį vandenyną.

REKLAMA

„V. Putino vizitas būtų reikšmingas ir įprastame kontekste. Tačiau dabar, atsižvelgiant į Rusijos bandymus iš naujo apibrėžti pasaulio tvarką ir bendruosius saugumo principus Europoje, susitikimas Pekine tapo dar svarbesniu paramos Putinui demonstravimu, – tvirtino leidinyje „Globe and Mail“ cituojamas Vokietijos Maršalo fondo vyresnysis bendradarbis Andrew Smallas. – Šiuo metu abi pusės mato vieningo fronto pranašumą – (parodant), kad nors formalus aljansas jų nevienija, jos viena kitą palaiko“.

Susitikimas Nr. 38

Vasario 4-ąją, olimpiados Kinijoje atidarymo dieną, susitiko Kinijos Liaudies Respublikos pirmininkas Xi Jinpingas su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu. Simbolinis susitikimas Pekine įvyko prieš pat prasidedant XXIV žiemos Olimpinėms žaidynėms, kurias ignoruoja JAV prezidentas Joe Bidenas ir kitų Vakarų valstybių lyderiai.

Xi Jinpingas ir V. Putinas, būdami savo valstybių lyderiais, susitiko jau 38-ą kartą, ir tai yra daugiau negu su bet kuriuo kitos šalies valdžios atstovu. Jų ankstesniame virtualiame susitikime praėjusių metų gruodį, Xi Jinpingas V. Putiną vadino „senu draugu“. Jie žadėjo kurti politinę ir finansinę tarptautinę sistemą, kurioje nedominuos JAV ir doleris.

REKLAMA
REKLAMA

Nors jokios potencialių susitarimų tarp abiejų šalių detalės nėra atskleidžiamos, tačiau buvo spėjama, kad „derybos nr. 38“ taps eiliniu viešu geopolitinės draugystės tarp dviejų galios valstybių pavyzdžiu.

Po susitikimo paaiškėjo, kad prognozės pasitvirtino. Abiejų šalių lyderiai kritikavo „neigiamą JAV įtaką Europoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“ ir išplatino bendrą dokumentą, kuriame Kinija „palaiko“ Rusijos saugumo garantijų klausimą ir Kremliaus siūlymus Vakarams dėl šios saugumo garantijų užtikrinimo.

„Šalys pasisako prieš tolimesnę NATO plėtrą, ragina Šiaurės Atlanto aljansą atsisakyti Šaltojo karo laikų ideologizuotų prieigų, gerbti kitų šalių suverenitetą, saugumą ir interesus, jų civilizacijos, kultūrinių ir istorinių santvarkų įvairovę, objektyviai ir teisingai vertinti kitų valstybių taikią plėtrą“, – aiškinama dokumente.

Taip pat eilinį sykį buvo pakartotas reikalavimas „saugoti susiklosčiusią po Antrojo pasaulinio karo tvarką“, kas iš esmės atitinka ir Rusijos reikalavimą NATO atitraukti savo kariuomenę ir ginkluotę iki 1997-ųjų susitarimo ribos (faktiškai paliekant visą Rytų Europą kaip „buferinę“ Rusijos įtakos zoną).

REKLAMA
REKLAMA

„Šalys ketina tvirtai remti Antrojo pasaulinio karo rezultatų neliečiamybę ir susiklosčiusią pokario pasaulio tvarką, ginti JT autoritetą ir teisingumą tarptautiniuose santykiuose, atsispirti bandymams neigti, iškraipyti ir falsifikuoti II pasaulinio karo istoriją,“ – rašoma dokumente.

Pastarosiomis dienomis Kinija išsakė palaikymą Rusijos nepasitenkinimui JAV ir NATO veiksmais, tradiciškai prisijungė ir prie Rusijos JT Saugumo tarybos balsavime, kuriame Vakarų šalys siūlė pasmerkti agresiją prie Ukrainos, ir atmetė JAV perspėjimus dėl to, kad įsiveržimas į Ukrainą „sukeltų globalias rizikas saugumui ir ekonomikai“, kurios vėliau paliestų ir pačią Kiniją.

Kinijos pažadas suteikti ekonominę ir politinę pagalbą Rusijai gali pakirsti J. Bideno strategiją, kurios esmė yra Rusijos režimo lyderio tarptautinė izoliacija dėl augančios karinės grėsmės prie Ukrainos sienos. Tačiau taip pat gali reikšti ir tektoninius pokyčius JAV ir Kinijos konkuravime, ir paveikti teritorijas nuo Europos iki Ramiojo vandenyno, rašoma NYT.

REKLAMA
REKLAMA

„Washington Post“ publikacijoje bendras Putino ir Xi Jinpingo pareiškimas apibūdinamas kaip „nenuoseklus“, nors pažymima, kad jame Maskva ir Pekinas „išreiškė bendrą požiūrį daugeliu geopolitinių klausimų“, tačiau vengė tiesiogiai užsiminti apie Ukrainą supančią krizę. „Vietoj to jie išreiškė nepritarimą NATO plėtrai ir pareiškė, kad „mažumai pasaulinėje arenoje atstovaujančios jėgos ir toliau pasisako už vienašališką požiūrį į tarptautinių problemų sprendimą“.

Čia ir atsiranda Taivano klausimas

Kinijos lyderiai įdėmiai stebi konfrontaciją tarp Rusijos ir JAV dėl Ukrainos, o Kinijos valstybinė žiniasklaida labai mėgo parodyti, kaip tarpusavyje nesutaria NATO šalys ir kritikuoti JAV, dažnai ir su pertekliniu džiūgavimu.

KLR valdžia svarsto dabartinį konfliktą kaip amerikiečių ryžto išbandymą, o tuo pačiu gali nukreipti J. Bideno dėmesį nuo Kinijos, kaip pagrindinės JAV strateginės priešininkės XXI a., ir Taivano klausimo.

Kinijos oficialūs asmenys vertina Rusijos ryžtą konfrontuoti su NATO kaip paralelę su jų pačių pastangomis, kurių esmė yra sutrukdyti JAV kurti aljansus ar partnerių santykius Azijoje priešpriešai su Kinija.

REKLAMA
REKLAMA

Nors geopolitinė Ukrainos ir Taivano situacija turi daug skirtumų, tačiau V. Putino istorinių mitų naudojimas ir akivaizdžiai demonstruojama karinės galios panaudojimo prieš Ukrainą tikimybė sulaukia atgarsio Pekine. Xi Jinpingas taip pat griežtina savo retoriką Taivano klausimu, kuris „niekada neturi siekti nepriklausomybės“.

Tačiau esminis skirtumas yra tas, kad nors JAV ir kategoriškai atsisakė siųsti karius ginti Ukrainos, jie išsaugojo „strateginę dviprasmybę“ santykiuose su Taivanu jau ne vieną dešimtmetį ir aiškiai taip niekad ir neatsakė, ar įsitrauktų į ginkluotą konfliktą sprendžiant salos likimą. Tai galėjo būti vienas iš esminių faktorių, kodėl Kinija iki šiol delsia pulti „savo teritoriją“.

Ekonominės Maskvos ir Pekino naudos

Vašingtone yra nerimaujama, kad susitikimo metu Xi Jinpingas gali užtikrinti V. Putiną dėl Kinijos palaikymo, jeigu JAV atsakytų sankcijomis dėl Ukrainos puolimo.

Kuomet Vakarai 2014-aisiais įvedė sankcijas po Krymo aneksijos, V. Putinas kreipėsi į Kiniją kaip į alternatyvų investicijų ir prekybos šaltinį, tuo sušvelnindamas finansinį smūgį Rusijos Federacijai, primenama NYT. Tiesa, apie realią finansinę naudą Rusijai sunku spręsti, nes akivaizdžių įrodymų, kad Kinija suteikia bent kiek didesnę naudą savo „strateginei partnerei“ nėra. Atvirkščiai, pompastiškai 2015-aisiais pasirašytas dujų kontraktas ir atidarytas naujas dujotiekis „Sibiro galia“ už 400 mlrd. dolerių tapo Rusijos galvos skausmu: Kinija ne tik išsiderėjo, kad Rusija už savo lėšas pastatys dujotiekį ir lengvatines sąlygas, bet ir iš savo 38 mlrd. kubinių metrų dujų pralaidumo 2020-aisiais buvo išnaudota (nusipirkta iš Rusijos) vos 4 mlrd.

REKLAMA
REKLAMA

Vasario 4-ąją buvo pasirašyta nauja dujų tiekimo sutartis, dėl „papildomų 10 mlrd. kubinių metrų dujų tiekimo Kinijai“. Tačiau jos praktinė nauda Rusijai nėra iki galo aiški, nes Kinija šį gamtinį resursą iš Rusijos perka išsiderėjusi itin geras sąlygas ir tik tiek, kiek reikia jos poreikiams, kaip jau buvo ankstesniais metais.

Džordžo Vašingtono universiteto kviestinė ekspertė Marija Snegovaja leidiniui NYT pasakojo, kad 2014-ųjų įvykiai suartino Rusija su Kinija, o ir dabar pastaroji yra pasirengusi sušvelninti galimų sankcijų poveikį. Ekspertės manymu, tai suteikia tam tikro lankstumo, jeigu būtų sulaukta Vakarų sankcijų.

Praėjusį mėnesį Kinija paskelbė, kad prekyba su Rusija pernai siekė beveik 147 mlrd. dolerių, lyginant su 68 mlrd. 2015-aisiais.

Kinija palaiko Rusiją, tačiau aktyvių veiksmų kol kas nesiima

Tačiau tolimesni Pekino žingsniai bus kruopščiai pamatuoti, pažymi ekspertai. Kaip ir 2014-aisiais Kinijos bankams ir bendrovėms teks nuodugniai pasiskaičiuoti, ar jiems iš to bus kokia nauda, jeigu bus nuspręsta bendradarbiauti su kokiomis nors Rusijos organizacijomis. Potencialios baudos keltų problemų jau pačiam Kinijos verslui JAV ir kitose Vakarų šalyse.Atsargumas pirma visko

REKLAMA
REKLAMA

Nors Kinija su Rusija bendradarbiauja karinėje sferoje, mažai tikėtina, kad karinė intervencija Ukrainoje būtų atvirai palaikoma Pekine.

Kinija niekada taip ir nepripažino Krymo aneksuotos dalies Rusijos teritorijoje ir turi itin tvirtus investicinius ryšius Ukrainoje, įskaitant ir karinę pramonę. Nors Kinijos oficialūs asmenys ir leido suprasti, kad JAV derėtų „atsižvelgti į pagrįstus Rusijos nerimavimus“ saugumo Europoje klausimais, jie taip pat pažymėjo ir būtinybę taikiam konflikto Ukrainos regione sureguliavimui.

„Pekinas atsidūrė nepatogioje situacijoje, stebint, kaip viena suvereni valstybė įsiveržia į kitą suverenią valstybę, – paaiškino RAND analitikas Derekas Grossmanas. – Tai prieštarauja Kinijos, bent jau ant popieriaus, tvirtai palaikomai nesikišimo politikai“.

Kinijos valdžios požiūris į šią situaciją ir toliau išlieka itin atsargus, nors iš esmės jis paremtas Rusijos palaikymu ir prijautimu, NYT pasakojo tarptautinių santykių profesorius Chengas Xiaohe.

TOLIAU SKAITYKITE
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų