REKLAMA

naujienų portalas tv3.lt

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
138
Futbolo čempionatas Rusijoje baigsis, o problemos išliks (nuotr. SCANPIX)

Rusija futbolo čempionate kol kas suteikia savo sirgaliams vilčių, bent jau pirmosiomis dienomis padovanotos pergalės iškėlė rusų emocijas iki padebesių. Tačiau ekonomistai perspėja, kad futbolo čempionatas šaliai atneš tik trumpalaikę ekonominę naudą, o vėliau laukia sudėtingi skaičiavimai, kaip išlaikyti brangią infrastruktūrą.

138

Rusija futbolo čempionate kol kas suteikia savo sirgaliams vilčių, bent jau pirmosiomis dienomis padovanotos pergalės iškėlė rusų emocijas iki padebesių. Tačiau ekonomistai perspėja, kad futbolo čempionatas šaliai atneš tik trumpalaikę ekonominę naudą, o vėliau laukia sudėtingi skaičiavimai, kaip išlaikyti brangią infrastruktūrą.

REKLAMA

Futbolo čempionato išlaidos jau ženkliai viršijo visus suplanuotus rėmus. Čempionato biudžetas iš pradžių sudarė 11 mlrd. dolerių tačiau pasak televizijos RBK, ji jau viršijo 14 mlrd. dolerių.

Daugiausiai išleista gimtajame Rusijos prezidento Vladimiro Putino mieste Sankt Peterburge, iš esmės, naujam ir itin šiuolaikiškam „Krestovskij“ stadionui.

Abejotinas efektas

Politikai mėgsta pažymėti ekonominį panašių sporto renginių poveikį. Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius pareiškė, kad Pasaulio futbolo čempionatas prisidėjo prie ekonomikos augimo. Jo teigimu, per penkerius metus BVP pavyko pakelti visu procentu.

REKLAMA
REKLAMA

Politikas yra įsitikinęs, kad be to jokio ekonomikos augimo išvis nebūtų buvę. Praėjusiais metais Rusijos BVP augo 1,5 proc. po du metus trukusios krizės, iššauktos sankcijomis ir naftos kainų kritimu.

REKLAMA

Stokholmo užsienio politikos instituto mokslininkas Martinas Kraghas leidiniui „Dagens Næringsliv“ tvirtino, kad tikėti tokiais politikų teiginiais nėra pagrindo.

„Panašaus pobūdžio renginiai neturi jokių ilgalaikių pasekmių. Tai paprasčiausia spekuliacija – tvirtinti, kad Pasaulio futbolo čempionatas neša ekonominę naudą“, – tvirtino M. Kraghas.

Pavyzdžių jam ieškoti ilgai nereikia. Žiemos olimpinės žaidynės Sočyje prieš ketverius metus, kurios atsiėjo triskart daugiau, negu futbolo čempionatas, ir kuris taip ir nesuteikė jokios ekonominio pakilimo.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasaulio čempionatas gali turėti tam tikros vietinės naudos miestams-organizatoriams. Tačiau didžiausią reikšmę jie turi didžiosioms statybų bendrovėms, kurios turi politinius kontraktus ir kurios atsitiktinumo dėka yra Putino draugai“, – tikina M. Kraghas.

Jis turi omenyje pasakiškai turtingus brolius Rotenbergus, V. Putino vaikystės draugus, gavusius milijardinius Sočio ir dabartinio futbolo čempionato statybų kontraktus.

Stabiliai žemas lygis

Ir nors Rusijos ekonomika šiuo metu ir vėl laikoma augančia, ji vis dar išlieka žemumose. Augimas, iš esmės, aiškinamas tuo, kad naftos kainos kažkiek stabilizavosi ir pasiekė 70 dolerių už barelį ribą, nors tai vis dar yra pusė tos kainos, jeigu lyginti su 2015-ųjų aukščiausiu lygmeniu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dabar ekonomika prisitaikė prie naujų sąlygų ir sankcijų ir žemų naftos kainų. Tačiau tam, kad iškilti į norimą ir reikalingą 4-5 proc. augimą, reikia gerokai padidinti investicijų skaičių“, – pasakojo leidiniui analitinės bendrovės „Macro-Advisory“ ekspertas Chrisas Weaferis.

Investicijų norą – tiek užsienio, tiek ir turtingų rusų oligarchų – gerokai atšaldė „toksiška“ Rusijos reputacija, susijusi su valdžios savivale ir korupcija.

REKLAMA

„Putinas labiau nori taupyti, negu investuoti. Tačiau reikia pripažinti, kad Rusija susitvarkė geriau, negu daugelis galvojo“, – teigė M. Kraghas.

Pensijų krizė

V. Putinas pažeidė daugelį iš savo ekonominių pažadų, duotų rinkėjui, turėjusių užtikrinti gerbūvio augimą – vietoje to jis mažino išlaidas. Kartu su krintančiomis naftos kainomis jis netgi pažabojo išlaidų gynybai augimą.

M. Kragho teigimu, Rusijos gyventojai pasižymi „Sodų ekonomikos“ (rus. Dačnaja ekonomika) fenomenu, kai gyventojai dar nuo Sovietų Sąjungos žlugimo patys save sugeba pramaitinti ir išvystyti efektyvią mainų ekonomiką. Todėl oficialūs skaičiai – tai dar nėra realus rodiklis.

REKLAMA

„Galimai, 30 proc. ekonomikos – tai „pilkas“ ir neoficialus sektorius, jis funkcionuoja kaip matracas, kuris saugoja nuo stipraus kritimo pasekmių kriziniu laikotarpiu“, – tvirtina ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų