Rugpjūtis - mėnuo, kada sulaukiama mažiausiai žinių ir informacijos iš Europos Sąjungos (ES) institucijų. Tiek Europos Parlamentas, tiek Europos Komisija (EK) atostogauja, todėl šis mėnuo yra puiki galimybė apžvelgti tai, kas planuojama vykti rudenį.
ES pirmininkaujančios Švedijos laukia nemažai darbų. Greičiausiai rudenį paaiškės ar ES ekonomika pagaliau atsigauna iš finansinės ir ekonominės krizės sąstingio.
Tačiau, jei pirmieji atsigavimo ženklai matomi euro zonoje (16 eurą įsivedusių šalių), to negalima pasakyti apie Centrinę ir Rytų Europą. Šis rudens ir žiemos laikotarpis daugeliui šių šalių, tame tarpe ir Lietuvai, bus sunkiausias.
Rudenį spręsis ir Lisabonos sutarties klausimas. Šia sutartimi, kuri numato ES institucijų vidinę reformą, siekiama paspartinti sprendimų priėmimą. Spalio mėnesį Airija planuoja surengti pakartotiną referendumą dėl Lisabonos sutarties.
Vedamos derybos dėl nuolaidų Airijai bei visuomenės nuomonės tyrimai pačioje Airijoje leidžia spėti, kad Lisabonos sutartis bus ratifikuota. Nuo airių sprendimo priklausys ir naujos Europos Komisijos paskirimo data.
Dabartinio EK pirmininko Jose Manuelio Barroso Komisijos įgaliojimai baigiasi spalio mėnesį ir ES vyksta intensyvios diskusijos, kaip reiktų elgtis jei iki to laiko nebus galutinai ratifikuota Lisabonos sutartis. Ar pratęsti esamos komisijos darbo laiką ar sukurti kokį laikinąjį organą.
Lisabonos sutartis nulems ir tolesnę Bendrijos plėtrą. Kas aktualu ne tik Vakarų Balkanų šalims ir Turkijai, bet ir Islandijai, praėjusį mėnesį pateikusiai oficialų prašymą dėl stojimo į ES.
Rudenį susirinks naujai išrinktas Europos Parlamentas, kurio laukia nemažai darbų, kartu tai bus puiki proga Lietuvos rinkėjams dar kartą įsitikinti, ką jie už savo pinigus siunčia į Briuselį atstovauti Lietuvai.
Nemažai dėmesio sulauks ir klimato kaitos bei aplinkosaugos klausimai. Šią žiemą Kopenhagoje vyks klimato kaitos konferencija, kurioje bus siekiama įtikinti besivystančias pasaulio šalis (Kiniją, Indiją) pasirašyti po klimatą tausojančiais įsipareigojimais.
ES siekia, kad šios šalys skirtų daugiau lėšų modernizuojant savo pramones į atmosferą išmetant mažiau kenksmingų medžiagų. Kinija, Indija ir kitos besivystančios šalys to neskuba daryti, teisindamos, kad tai pareikalaus milžiniškų investicijų.
Energetika dar viena ES svarbi sritis. Tikėtina, kad bus galutinai patvirtinta Baltijos jūros regiono strategija, kurio veiksmų plane – 15 prioritetinių sričių ir 80 svarbiausių projektų. Strategijoje daug dėmesio bus skiriama transporto ir energetikos problemoms, kas labai aktualų Lietuvai.
