Komisija parengė dešimties metų Europos ekonomikos gaivinimo strategiją. Joje pateikiama pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, pagrįsto geresniu valstybių narių ir visos Europos Sąjungos politikos koordinavimu, vizija.
Po ilgiausio ir giliausio per visą Europos Sąjungos istoriją ekonomikos nuosmukio pateiktame labai lauktame plane „Europa 2020 “ nurodoma, kad ateityje teks spręsti sunkius uždavinius. Per ekonomikos krizę išryškėjo didelės ekonominės sistemos problemos, kilusios jau anksčiau dėl globalizacijos, išteklių pereikvojimo ir visuomenės senėjimo. Europos Komisija laikosi pozicijos, kad šiuos sunkumus Europoje galima įveikti, jei bus formuojama ekologiškesnė, inovacijomis grindžiama rinka, kuri padėtų puoselėti socialinę gerovę.
„2020 m. Europos strategijoje parodyta, ką turime padaryti šiandien ir rytoj, kad ES ekonomika sugrįžtų į vėžes. Krizė išryškino pagrindines problemas ir netvarumo tendencijas, kurių ignoruoti ilgiau nebegalime.Europos augimo deficitas toks, kad kyla grėsmė mūsų ateičiai. Privalome ryžtingai šalinti trūkumus ir pasinaudoti daugybe turimų pranašumų. Turime sukurti naują ekonomikos modelį, grindžiamą žiniomis, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis technologijomis ir dideliu užimtumu. Šiai kovai reikia sutelkti visus Europos veikėjus," - sakė Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso.
Svarbiausi strategijos punktai – skatinimas diegti mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančias technologijas, investicijos į naujų produktų kūrimą, skaitmeninės ekonomikos diegimas, švietimo ir mokymo modernizavimas. Siūlomi penki kiekybiniai tikslai, įskaitant užimtumo padidinimą bent iki 75 % (dabartinis – 69 %), išlaidų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai padidinimą iki 3 % bendrojo vidaus produkto (šiuo metu jos sudaro tik 2 % BVP – gerokai mažiau negu JAV ir Japonijoje).
Plane dar kartą patvirtinami Europos Sąjungos kovos su klimato kaita tikslai (vadinamieji 20x20x20 tikslai), kurie jau yra vieni iš aukščiausių pasaulyje, ir siūloma siekti 25 % sumažinti skurdą. Tai pasiekus skurstančių asmenų turėtų sumažėti dvidešimčia milijonų.
Švietimo srityje Komisija rekomenduoja imtis veiksmų, kad mokyklos nebaigusių asmenų būtų mažiau kaip 10 % (dabar tokių asmenų yra 15 %), o universitetą baigusių trisdešimtmečių padaugėtų iki 40 % (dabar – 31 %).
Vyriausybėms dokumente siūloma susitarti dėl nacionalinių tikslų, kuriuos nustatant būtų atsižvelgiama į kiekvienoje šalyje susidariusias sąlygas. Tuomet būtų lengviau pasiekti visos Europos Sąjungos tikslus. Komisija stebės, kaip bus daroma pažanga, ir įspės, jei bus veikiama netinkamai.
Europos Sąjunga jau stebi viešuosius finansus, kad užkirstų kelią disbalansui, kuris galėtų pakenkti euro zonai. Naujajame plane aptariami ir kiti dalykai, dėl kurių galėtų sumažėti visos Europos Sąjungos konkurencingumas.
Strategijoje nustatytos septynios pavyzdinės iniciatyvos, kurių Europos Sąjunga turėtų imtis, kad paskatintų ekonomikos augimą ir padidintų užimtumą. Be kita ko, siūlomos programos, kaip pagerinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sąlygas ir galimybes gauti finansavimą, sparčiau diegti spartųjį internetą ir naudoti daugiau atsinaujinančiosios energijos.
Šių iniciatyvų įgyvendinimas – visuotinis prioritetas, todėl veiksmų reikės imtis visiems: ES lygmens organizacijoms, valstybėms narėms, vietos ir regioninėms valdžios institucijoms.
- „Inovacijų sąjunga“ – mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politika perorientuojama taip, kad būtų sprendžiami svarbiausi uždaviniai ir kartu mažinamas atotrūkis tarp mokslo ir rinkos, kad gamintojai galėtų naudotis išradimais. Pavyzdžiui, įvedus Bendrijos patentą, įmonės kasmet sutaupytų 289 mln. EUR.
- „Judus jaunimas“ – siekiama pagerinti Europos aukštojo mokslo sistemos kokybę ir sustiprinti jos tarptautinį patrauklumą skatinant studentų ir stažuotojų judumą. Konkretus pavyzdys: visiems europiečiams turėtų būti suteikta daugiau galimybių įsidarbinti visose valstybėse narėse, o profesinė kvalifikacija ir patirtis turėtų būti tinkamai pripažįstama.
- „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ – siekiama, kad bendra skaitmeninė rinka, grindžiama itin sparčiu internetu, duotų tvarios ekonominės ir socialinės naudos. 2013 m. visi europiečiai turėtų turėti prieigą prie sparčiojo interneto.
- „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ – remiamas perėjimas prie tausios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos. Europa turi toliau siekti savo 2020 m. energijos gamybos, efektyvumo ir vartojimo tikslų. Taip naftos ir dujų importas iki 2020 m. sumažėtų 60 mlrd. EUR.
- „Ekologiškam augimui skirta pramonės politika“ – siekiama, kad pasibaigus krizei ES pramonės bazė būtų konkurencinga pasaulyje, kad būtų skatinamas verslumas ir ugdomi nauji įgūdžiai. Taip sukurtume milijonus naujų darbo vietų.
- „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ – sudaromos sąlygos modernizuoti darbo rinkas, kad būtų didinamas užimtumas ir užtikrinimas mūsų socialinių modelių tvarumas, kai į pensiją išeis pokario demografinio sprogimo kartos atstovai; ir
- „Europos kovos su skurdu veiksmai“ – užtikrinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, kurios siekiama padedant neturtingiems ir socialiai atskirtiems asmenims ir suteikiant jiems daugiau galimybių aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Kad 2020 m. Europos užmojai būtų įgyvendinti, reikia vadovavimą ir atskaitomybę pakelti į naują lygmenį. Komisija ragina valstybių ir vyriausybių vadovus imtis vadovauti įgyvendinant šią strategiją ir ją patvirtinti pavasario Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Svaresnis vaidmuo bus skirtas ir Europos Parlamentui.
Šią strategiją susitikę šį mėnesį svarstys vyriausybių vadovai. Išsamiai šis planas, įskaitant nacionalinius tikslus, bus apsvarstytas aukščiausiojo lygio susitikime, kurį planuojama rengti šių metų birželį.
