Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europai susidūrus su energetikos krize, beveik kiekvieną savaitę kurios nors ES šalies vyriausybės paskelbia skubias priemones, skirtas apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo Rusijos karo Ukrainoje sukeltos krizės padarinių.

Europai susidūrus su energetikos krize, beveik kiekvieną savaitę kurios nors ES šalies vyriausybės paskelbia skubias priemones, skirtas apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo Rusijos karo Ukrainoje sukeltos krizės padarinių.

REKLAMA

Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę, paramai jau skirta šimtai milijardų eurų ir tai dar nėra pabaiga.

Vyriausybės imasi įvairiausių priemonių – nuo dujų ir elektros kainų ribojimo iki sunkumų patiriančių energetikos įmonių gelbėjimo ir tiesioginės pagalbos teikimo namų ūkiams.

Parama tęsiama, nepaisant to, kad ES šalys jau yra sukaupusios kalnus naujų skolų, kai mėgino išgelbėti savo ekonomikas nuo COVID-19 pandemijos 2020 metais padarinių. 

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę paskelbęs paramos priemonių už 14 mlrd. eurų (13,9 mlrd. JAV dolerių), Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pažymėjo, kad Italija yra „tarp daugiausiai paramos Europoje skyrusių šalių“. 

REKLAMA

Briuselyje įsikūręs ekspertų centras  Bruegelio institutas, stebintis ES vyriausybių išlaidas energijos krizei spręsti, teigia, kad Italija pagal išlaidas yra antroje vietoje po Vokietijos.

Roma nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio paramai skyrė 59,2 mlrd. eurų, kad apsaugotų namų ūkius ir įmones nuo kylančių energijos kainų, o tai sudaro 3,3 procento jos bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Sąrašą vainikuoja Vokietija su 100,2 mlrd. eurų arba 2,8 proc. BVP, nes šaliai brangiai atsiėjo jos didelė priklausomybė nuo rusiško dujų tiekimo, kurį Maskva ėmė mažinti keršydama už Vakarų šalių įvestas sankcijas.

REKLAMA
REKLAMA

Trečiadienį Vokietija paskelbė apie su dideliais sunkumais susidūrusios dujų milžinės „Uniper“ nacionalizavimą. 

Prancūzija, kuri įvedė dujų ir elektros kainų kilimo „lubas“, užima trečią vietą su 53,6 mlrd. eurų parama, sudarančia 2,2 proc. BVP.

Didėjančios išlaidos

Pasak instituto, ES šalys nuo 2021 metų rugsėjo iki šiol paramai išleido 314 mlrd. eurų. 

„Šis skaičius didės, nes energijos kainos išlieka aukštos“, – naujienų agentūrai AFP teigė Bruegelio instituto vyresnysis bendradarbis Simone‘as Tagliapietra.

JAV investicijų banko „Goldman Sachs“ duomenimis, Europoje tipinės šeimos sąskaitos už energiją kitų metų pradžioje gali siekti 500 eurų per mėnesį, palyginti su 160 eurų 2021-aisiais.

Priemonės, skirtos padėti vartotojams, buvo pačios įvairiausios – nuo specialaus mokesčio už perviršinį pelną Italijoje iki energijos kainų įšaldymo Prancūzijoje ir viešojo transporto subsidijavimą Vokietijoje. 

Visgi reikia atsižvelgti į tai, kad viešosios išlaidos auga ką tik praūžus COVID-19 pandemijai, padidinusiai vyriausybių įsiskolinimą skolą, kuri pirmąjį ketvirtį sudarė 189 proc. – Graikijos, 153 proc. – Italijos , 127 proc. – Portugalijos, 118 proc. – Ispanijos ir 114 proc. –  Prancūzijos bendrojo vidaus produkto. 

REKLAMA
REKLAMA

„Iš pradžių suplanuotos kaip laikinas atsakas į tai, kas turėjo būti laikina problema, šių priemonių daugėjo ir jos tapo struktūrinėmis“, – pažymėjo S. Tagliapietra. 

„Tai akivaizdžiai nėra tvaru žvelgiant iš viešųjų finansų perspektyvos. Svarbu, kad vyriausybės dėtų pastangas, kad šis veiksmas būtų nukreiptas į pažeidžiamiausius namų ūkius ir verslus“, – pridūrė analitikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų