Pernai ES priėmė plataus masto migracijos politikos reformą, kuri turėtų įsigalioti artimiausiu metu.
Svarbiausias reformos elementas – nauja solidarumo sistema, skirta prieglobsčio prašytojų valdymui. Ja siekiama palengvinti prieglobsčio prašytojų priėmimo naštą tokioms šalims kaip Ispanija, Graikija ir Italija.
Apskirtai siekiama suskirstyti valstybes nares į skirtingas kategorijas.
Pirmiausia Briuselis siekia kai kurias valstybes priskirti prie tų, kurios patiria „migracijos spaudimą“, remdamasis tokiais kriterijais kaip neteisėtų atvykėlių skaičius ir gelbėjimo operacijų jūroje mastas.
Taip pat skelbiama, kad kitos šalys turės perimti kai kuriuos prieglobsčio prašytojus iš tų šalių, kurios patiria „migracijos spaudimą“, arba suteikti joms finansinę paramą. Jei šalys nesutiks perimti tam tikro migrantų skaičiaus, jos turės sumokėti po 20 tūkst. eurų už kiekvieną prieglobsčio prašytoją.
Bandymai daryti įtaką
ES teigia, kad sprendžiant šiuos klausimus kyla pagrindinė dilema – kaip nustatyti, kuri valstybė patiria „migracijos spaudimą“.
„Iš politinės retorikos matyti, kad visi jaučia, jog patiria migracijos spaudimą“, – sakė šaltinis Europos Komisijoje (EK).
Šiuo metu EK pavesta suskirstyti Bendrijos valstybes narės į šias kategorijas.
ES narės stengiasi daryti įtaką taikomai metodikai.
Pastarosiomis dienomis Švedija pranešė, kad per pastarąjį dešimtmetį priėmė 300 tūkst. prieglobsčio prašytojų, pažymėdama, jog tai yra didelis skaičius „vidutinio dydžio šaliai“.
Belgija pabrėžia, kad jos migrantų priėmimo centrai yra perpildyti, tuo tarpu Vokietija nurodo, jog nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, priėmė daugiau nei 1 mln. ukrainiečių.
Tuo metu Prancūzija pabrėžia, kad vykdo gelbėjimo operacijas jūroje, padedančias migrantams, bandantiems kirsti Lamanšo sąsiaurį ir pasiekti Jungtinę Karalystę (JK).
Manoma, kad EK savo sprendimą šiuo klausimu priims kitą savaitę, vėluodama beveik mėnesį.
EK sprendimas sudarys pagrindą deryboms tarp valstybių narių dėl to, kiek papildomų prieglobsčio prašytojų kiekviena gali priimti arba kiek finansinės paramos jos pasirengusios suteikti.
Pagal naujausią sistemą kasmet bus perkelta mažiausiai 30 tūkst. migrantų, o sprendimas dėl to, kas ir kaip vyks, bus priimtas iki šių metų pabaigos.
„Sudėtinga pusiausvyra“
Visoje ES vyriausybės patiria spaudimą sugriežtinti imigracijos politiką. Manoma, kad sprendimas priimti daugiau migrantų gali sukelti didelį visuomenės nepasitenkinimą.
„Tai nepaprastai sudėtinga pusiausvyra“, – sakė Migracijos politikos instituto Europos analitinio centro vadovė Camille Le Coz.
Ji pridūrė, kad valstybės „nepasitiki viena kita šiuo klausimu“.
Kelios šalys, įskaitant Vokietiją, Belgiją ir Nyderlandus, kaltina tam tikras valstybes, kad jos leidžia migrantams atvykti į bloką, o ne nagrinėja jų prieglobsčio prašymus, kaip reikalaujama pagal ES teisę.
Tačiau tokios valstybės šiuos kaltinimus neigia.
„Vokiečiai nerimauja – dėl šios bylos kyla įtampa su italais ir graikais“, – sakė vienas ES diplomatas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
„Tai nelengva, nes visi stebi vieni kitus ir klausia: „Ar kita valstybė narė galiausiai sudarys geresnį susitarimą?“ – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
