Dujotiekis, kurio statybos projektą palaiko Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“, Italijos ENI ir Prancūzijos EDF, turėtų kasmet perpumpuoti 63 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų iš Rusijos į Europos šalis.
Tačiau paklusdama JAV ir Europos Sąjungos spaudimui, Sofija praeitą savaitgalį paskelbė stabdanti pasiruošimus savojo vamzdyno ruožo statyboms, kurios turėjo prasidėti šių metų viduryje.
Pasak analitikų, „South Stream“ faktiškai tapo politiniu ir ekonominiu spaudimo svertu ES ir Rusijos priešpriešoje dėl Ukrainos, bet šis projektas nebus visam laikui užblokuotas.
Kada bus atnaujinti darbai priklausys nuo, kada bus rasti sprendiniai Ukrainą krečiantiems prorusiškų separatistų neramumams ir šiuo metu vykstančioms Rusijos deryboms su Kijevu dėl apmokėjimo už dujas, kurioms tarpininkauja Bendrija, sako ekspertai.
Maskva ir Kijevas šiuo metu veda įtemptas derybas Briuselyje, kad dujų tiekimas Ukrainai nebūtų nutrauktas, jeigu ši šalis neapmokės Rusijos pateiktos beveik 4,4 mlrd. JAV dolerių (11,2 mlrd. litų) sąskaitos.
„Viskas priklausys nuo to, ar bus politinis sprendimas Ukrainoje. Jeigu politinis sprendimas bus, manau, jie galės rasti sprendimą dėl vamzdyno reguliavimo“, – sakė Oksfordo energetikos studijų instituto ekspertas Jonathanas Sternas (Džonatanas Sternas).
Jis turėjo omenyje Briuselio argumentą, kad Bulgarija gali pažeisti ES taisykles, jeigu nesustabdys dalyvavimo tame projekte.
„South Stream“ naudojamas siekiant paspausti Rusiją padaryti nuolaidų Ukrainos krizėje apskritai ir ypač derybose dėl dujų“, – pastebėjo Rusijos politikos ekspertas Gerhardas Mangottas (Gerhardas Mangotas) iš Insbruko universiteto Austrijoje.
Tuo tarpu Martinas Vladimirovas iš Sofijoje įsikūrusio Demokratijos studijų centro nurodė: „Apie įšaldymą kalbėti dar per anksti.“
„Artimiausiomis dienomis galima tikėtis didelio „Gazprom“ ir ES susitarimo, – pabrėžė jis. – Klausimas, ar Europos geostrateginiai interesai taps viršesniais už grynai ekonominius „South Stream“ partnerių, tokių kaip Italijos ENI, Prancūzijos EDF ir didžiųjų vartotojų Vokietijos chemijos pramonėje, interesus.“
Darbai bus tęsiami
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pasmerkė Briuselio daromą spaudimą Bulgarijai dėl „South Stream“, teigdamas, kad dujotiekio projekto trikdymas naudojamas kaip priemonė keršyti Maskvai dėl krizės Ukrainoje.
„Kai kada Briuselis būna vedamas troškimo nubausti, troškimo atsikeršyti“, – aiškino Rusijos diplomatijos vadovas.
ES jau balandžio viduryje ragino atšaukti „South Stream“ statybas, atsakant į Maskvos veiksmus Ukrainoje.
Tačiau Briuselis susilaikė nuo tiesioginio spaudimo išmesti projektą į šiukšlių krepšį, tik įsitraukė į ginčus su „Gazprom“ ir Bulgarija dėl reguliavimo detalių.
„ES nori pauzės prieš tai, kai pasimatys, jog ji leidžia naują infrastruktūros objektą, galintį smarkiai padidinti Rusijos eksportą į Europą“, – sakė J.Sternas.
Siųsdamas žinią, kad tas projektas dar toli gražu nėra palaidotas, Serbijos premjeras Aleksandras Vučičius pirmadienį pareiškė, jog Belgradas tęs darbus dėl „South Stream“ kaip planuota, nors buvo pranešta, kad ši šalis gali pasekti Sofijos pavyzdžiu.
Netgi Bulgarijos ekonomikos ir energetikos ministras Dragomiras Stoinevas antradienį sakė, kad „South Stream“ “atrodo neišvengiamas kaip europinis projektas.“
„Nekyla klausimas, ar jis bus įgyvendinamas. Neaišku tik - kaip būtent?“ – pridūrė jis.
Bulgarija, kuri yra neturtingiausia ir beveik visiškai nuo Rusijos energetikos išteklių priklausoma ES valstybė , tvirtai rėmė „South Stream“, kurį laiko gyvybiškai svarbiu, Sofijai siekiant diversifikuoti dujų tiekimo kelius. Šiuo metu jie visi eina per Ukrainą, todėl anksčiau yra kilę problemų dėl tiekimo.
Nei ENI, nei EDF kol kas nepakomentavo žinios apie dujotiekio statybų įšaldymą. Tačiau Prancūzijos bendrovei artimi šaltiniai sakė, kad jos ilgalaikiai įsipareigojimai dalyvauti „South Stream“ projekte yra neabejotini.
