Dar V amžiuje kinų lyderis Sun Tzu sakė, kad tūkstančius mūšių galima įveikti sugebant pažinoti save ir savo pagrindinį priešą. Akivaizdu, kad Kinija diktatoriaus žodžius suprato ir jų nepamiršo ilgus šimtmečius.
Šalys ieško užtarimo
Kokia viso to priežastis? Visų pirmiausia – teritorija. Kinija, Japonija, Šiaurės Korėja konfrontuoja, ko gero, visais įmanomais atžvilgiais: teritoriniu, kariniu, diplomatiniu, politiniu. Tai prasidėjo nuo to, kai kinų laivas žvejodamas savuose vandenyse pastebėjo japonų apsaugos laivą, kuris žinomas kaip DIAOYU. Santykiai tarp šalių darosi įtemptesni kiekvienais metais vis labiau, tačiau dar nebuvo pasiekta ta riba, kai būtų prieita visa apimanti šalių krizė. „Drakonai“ pakilo į kovą ir 2012 metais. Visa tai kilo dėl Japonijos sprendimo privatizuoti kinų salas. Akivaizdu, kad abi stiprios šalys ieško šiltesnės vietelės vandenyse ir užsitikrinant teritoriją.
Pasaulio ginklavimasis
Šios grėsmės skamba dar baugiau, kai prisimename, kokiu greičiu šių dienų pasaulis ginkluojasi. Visai neseniai Stokholmo tarptautinės taikos tyrimo institutas paskelbė gana netikėtus ginklavimosi duomenis. Apžvalgininkas straipsnyje įvardija pagrindines šalis, kurios galėtų ateityje įsivelti į karą su Kinija ar Japonija. Nuo 2010 metų Kinijos ir Japonijos santykiai ypatingai paaštrėjo, kai kurių apžvalgininkų teigimu, įtempta tarp šalių primena tikrų tikriausias „drakonų kovas“.
Tais pačiais metais dar vienas įvykis nutiko dėl Filipinų netoli Pietų Kinijos jūros. Svarbiausia tai, kad prie įtampos santykiuose tarp šalių labiausiai prisidėjo kitų valstybių parama ir galios pasiskirstymas. Kinija labai greitai sužinojo apie tikruosius savo priešus: Mianmarą, Taivaną, Malaiziją, Vietnamą ir kai kurias kitas šalis. Viskas tapo dar baisiau, kai į šį netiesioginį galių pasiskirstymą įsivėlė ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Kabant apie Aziją, karinės išlaidos augo Indonezijoje, Filipinuose, Japonijoje ir Vietname dėl augančios įtampos su Kinija ir Šiaurės Korėja, pažymima SIPRI ataskaitoje.
Per visus praėjusius metus pasaulinės išlaidos gynybai sudarė 1,67 trln. JAV dolerio, o tai yra 1 proc. daugiau nei 2014 metais. Labiausiai šios išlaidos augo Rytų Europoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. O išlaidų gynybai mažėjimas Vakaruose sulėtėjo. Jungtinės Valstijos ir toliau išlieka šalimi, daugiausia išleidžiančia savo ginkluotosioms pajėgoms.
Tiesa, praėjusiais metais šalies karinis biudžetas sumažėjo 2,4 proc. iki 596 mlrd. JAV dolerio. Mažėjo jis kiek mažiau nei ankstesniais metais. SIPRI atstovas Samas Perlo-Freemanas (Samas Perlo-Frimanas) pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos dabar turi daugiau išlaidų dėl kovos su „Islamo valstybe“. Antroje vietoje pagal karines išlaidas atsidūrė Kinija, kuri pernai išleido 215 mlrd. JAV dolerių. Trečioje vietoje buvo Saudo Arabija (87,2 mlrd. JAV dolerių), o ketvirtoje – Rusija (66,4 mlrd. JAV dolerių).
Košmaras tampa tikrove?
Didžioji karo rizika kaip koks didžiausias pavojus pasaulyje kabo virš Šiaurės Korėjos ir Japonijos, taip pat tarp Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kaip reakcija į agresyvius Kinijos veiksmus militarizuojant strategiškai svarbias vietas vandenyne, JAV padidino karinio laivyno ir karių skaičių Pietų Kinijos jūroje. Visa tai šalis atvedė iki vienos didžiausių konfrontacijų per pastaruosius metus. Tuo metu, kai JAV didindama karių skaičių aiškinasi santykius su Kinija, ne ką mažesnė įtampa tvyro ir tarp Šiaurės Korėjos ir Japonijos. Ar reali yra karo tarp Japonijos ir Šiaurės Korėjos rizika? Ar galėtų Šiaurės Korėja užpulti Japoniją?
Diplomatai vengia tokių klausimų. Studentų simuliaciniai tyrimai atskleidė, kad jeigu Kinija ir toliau rodys savo galią stiprindama karinį laivyną, yra reali karo kibirkšties galimybė, kuri gali šalis atvesti net iki vadinamųjų žvaigždžių karų. Panašu, kad karas gali būti įžiebtas pačioje jūroje.
Diplomatija šiuo atžvilgiu pralaimi. Po dešimčių diskusijų tarp Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos diplomatų, sprendimas vis dar nėra pasiektas. Prie galimo sprendimo būdo galėtų labiausiai prisidėti ramus ir nuosaikus šalių bendravimas, tačiau apiet tokį galima tik pasvajoti.
Simuliacinis tyrimas
Nepaisant to, kad kiekvienais metais krizė tarp šalių, kurios epicentre – Kinija – tik gilėja, žymiausi pasaulio politikai vis dar apsiriboja tik diplomatinėmis kalbomis ir sprendimo būdais. Tarptautinių santykių taryba vis dar džiaugiasi, kad viena giliausių kelių dešimtmečių krizė kol kas apsiriboja tik dabartiniu krizės pavidalu, tačiau ar realu ir kaip reikėtų spręsti įtampą santykiuose, jeigu krizė tarp šalių peraugtų į tikrą karinį konfliktą. Į šiuos klausimus ar atsakymus bandė svarstyti Karališkojo Londono koledžo studentų grupė, kurie praleido ilgus mėnesius bandydami atsakyti į pagrindinį klausimą: kas kaltas dėl krizės Rytų ir Pietų Kinijos jūrose.
Tyrime dalyvavo kiek daugiau nei šimtas studentų, pagrindinė studentų iš Anglijos, JAV ir kitų šalių užduotis – simuliaciniai tyrimai. Studentai turėjo įsikūnyti į svarbiausią rolę konflikte užimančių šalių lyderius: Kinijos, Taivano, Japonijos, JAV, Šiaurės ir Pietų Korėjos. Jie turėjo, atsižvelgdami į konfrontuojančių šalių interesus, bandyti pasiūlyti galimus krizės sprendimo būdus. Tiesa, studentai turėjo ne tik suvokti tikslias krizės priežastis, bet taip pat, atsižvelgiant į jas, pasiūlyti bent kelis sprendimo būdus ir suvokti ateities scenarijus.
