73 proc. europiečių mano, kad jų šalyje skurdas yra plačiai paplitusi problema, o 89 proc. nori, kad jų vyriausybė imtųsi skubių veiksmų šiai problemai spręsti.
Tai pagrindiniai šiandien Komisijos pristatyto „Eurobarometro“ tyrimo, kurį atliekant nagrinėtas požiūris į skurdą ir socialinę atskirtį, rezultatai. Tyrimas pristatomas rengiantis 2010-iesiems – Europos kovos su skurdu metams.
Europiečiai gerai suvokia skurdo ir socialinės atskirties mastą: daugiau nei trys ketvirtadaliai junta, kad skurdas jų šalyje yra paplitęs, nors skirtingose šalyse nuomonės varijuoja: Vengrijoje taip mano 96 proc., o Danijoje vos 31 proc. respondentų. Lietuvoje skurdą paplitusiu laiko 79 proc. apklaustųjų, o 18 proc. sakosi sunkiai sudurią galą su galu (Europos vidurkis – 12 proc.).
Aiškindami, ką laiko skurdu, dauguma nurodo tokius išteklius, kuriuos turėdamas asmuo nebegali visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime arba įsigyti pagrindinių pragyvenimui būtinų produktų, arba kad jis priverstas priklausyti nuo labdaros ar valstybės paramos. Daugiau nei 80 proc. europiečių mano, kad per pastaruosius trejus metus skurdas jų šalyse išaugo. Šį teiginį reikėtų sieti su juntamais ekonominės krizės padariniais.
Skurdas siejamas su nedarbu ir atlyginimu, kurio nepakanka pragyvenimo išlaidoms padengti, taip pat su aukštomis būsto kainomis: dviems trečdaliams europiečių atrodo sunku rasti padorų būstą už protingą kainą. Priežastys, dėl kurių pats asmuo klimpsta į skurdą, dažniausiai vardijamos šios: išsilavinimo ar profesinių įgūdžių stoka, „paveldėtas“ skurdas ir priklausomybė. Daugiau nei pusė apklaustųjų europiečių mano, kad labiausiai skurdas gresia bedarbiams. Daugiau nei pusė mano, kad socialinę paramą labiausiai reikėtų orientuoti į bedarbius. Pažeidžiama socialine grupe taip pat dažnai laikomi vyresnio amžiaus žmonės.
Patys bedarbiai taip pat junta skurdo grėsmę labiau nei kiti europiečiai. Nuskurdusiam asmeniui iš skurdo išsivaduoti labai sunku. Beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų, kuriems keblu sudurti galą su galu, sunkiai gauna paskolą būstui, trečdaliui sunku gauti ir kitokią paskolą. 60 proc. europiečių mano, kad vaikams iš skurstančių šeimų sunkiau gauti tinkamą pagrindinį išsilavinimą, o 74 proc. yra tikri, kad skurdas mažina galimybę rasti darbo. Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad skurdas mažina galimybę išlaikyti pažįstamų ratą.
Žmonės junta, kad į skurdą reikia reaguoti nedelsiant, ir devyni iš dešimties tikisi, kad veiksmų turi imtis jų vyriausybės. Daugiau nei pusė respondentų mano, kad mažinti skurdą ir padėti jo išvengti turėtų jų vyriausybės (13 proc. respondentų mano, kad už tai atsakingi patys piliečiai). Trys ketvirtadaliai įsitikinę, kad Europos Sąjunga gali nemažai padėti kovoje su skurdu.
