Pagal parlamento patvirtintą priemonių paketą, nebalsavę bulgarai bus išbraukiami iš rinkėjų sąrašų ir turės iš naujo registruotis, jei norės dalyvauti kituose rinkimuose.
Tačiau atskira pataisa, numatanti baudas ir galimybę sustabdyti socialines išmokas nebalsavusiems asmenims, tikriausiai nebus priimta, nes ją palaiko per mažai įstatymų leidėjų. Per pastaruosius visuotinius rinkimus 2014 metais balsavo 48,4 proc. rinkėjų. Tai buvo mažiausias rinkėjų aktyvumas per ketvirtį amžiaus, nuo tada, kai šioje Pietryčių Europos valstybėje baigėsi komunistinė era.
Ekspertai sako, kad svarbi mažo rinkėjų aktyvumo priežastis yra visuomenės nusivylimas tuo, ką jie laiko korumpuotu politiniu elitu, kuriam svetimos paprastų žmonių problemos. Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Gallup“ analitikas Andrejus Raičevas sakė visuomeninei televizijai BNT, kad baudų už nebalsavimą nebuvimas yra „kvailas kompromisas“.
Privalomo balsavimo tvarka įvesta tik keliose šalyse, o pažymėtinos išimtys yra Australija ir Argentina.
Naujieji pokyčiai Bulgarijoje įsigalios per prezidento rinkimus, kurie vyks spalį.
