Jungtinės Karalystės strategai atvyko į Bodę, miestą tarp jūros ir snieguotų kalnų už Arkties rato, kad imituotų galimą atsaką, jei Rusija pradėtų priešiškus veiksmus prie NATO sienų.
Pratybos vyksta praėjus metams po įsivaizduojamų paliaubų Ukrainoje. Jų metu Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai turi įvertinti, kaip elgtųsi, jei kaimyninėje šalyje pradėtų plisti prokremliški neramumai.
Dalyviams pateikiami tariami laikraščių straipsniai, žvalgybos pranešimai ir socialinių tinklų įrašai, o jų užduotis – nuspręsti, kokių veiksmų imtis.
Tai nėra vien teorinis scenarijus: po nepaaiškinto Baltijos jūros povandeninio kabelio pažeidimo, Rusijos dronų ir lėktuvų įsiveržimų į NATO oro erdvę ir didesnio Rusijos laivų aktyvumo prie Jungtinės Karalystės krantų išryškėjo vadinamojo „aukštutinio šiaurės flango“ pažeidžiamumas.
Jungtinės ekspedicinės pajėgos
Po 2014 m. Rusijos įsiveržimo į Krymą Didžioji Britanija inicijavo 10 šalių karinį formatą – Jungtines ekspedicines pajėgas (JEF), kuriame dalyvauja Šiaurės ir Baltijos šalys bei Nyderlandai.
Dabar kyla klausimas, ar ši sąjunga gali išnaudoti savo potencialą, kai Rusijos grėsmė kinta, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis labiau traukiasi nuo Europos saugumo klausimų.
Britų gynybos sekretorius Johnas Healey, dalyvavęs šios savaitės karo modeliavime, sakė: „Tai šalys, kurioms Rusijos agresija – kasdienybė. Jos gyvena šalia Rusijos karinės buvimo zonos. Mes esame tautos, kurios geriausiai gali įvertinti rizikas, reaguoti į grėsmes ir paskatinti NATO imtis rimtesnių veiksmų.“
Vienas iš JEF tikslų – veikti greitai, kai NATO mechanizmas, reikalaujantis 32 narių sutarimo, įsijungia daug lėčiau.
Kintanti Arkties situacija
Tuo pat metu tirpstantis Arkties ledas atveria naujus jūrų kelius ir išteklių lenktynes, į kurias įsitraukia tiek Kinija, tiek JAV. Rusijos veiksmai regione tampa vis įvairesni – nuo hibridinių atakų iki strateginės infrastruktūros sabotažo, pavyzdžiui, Nord Stream dujotiekio sprogdinimo, dronų aktyvumo ir laivybos trikdymo.
Norvegijos armijos generolas Gjertas Lage Dyndalis teigė, kad Rusijos agresyvumas Arkties regione nėra naujas reiškinys, tačiau būtina koordinuota reakcija, ypač į hibridinio karo grėsmes, „kurios pastaraisiais metais plečiasi visoje Europoje“.
Nors JEF atrodo kaip ideali platforma šiaurės regiono gynybai, kai kurie analitikai abejoja, ar ji veikia visu pajėgumu.
Britų ekspertas Edas Arnoldas iš „Royal United Services Institute“ teigė, kad JEF „natūraliai turėtų perimti iniciatyvą, tačiau iki šiol nesugebėjo aiškiai apibrėžti savo tikslo“ ir „turi susigrąžinti savo svarbą“.
Arkties instituto analitikas Anthony Heronas pridūrė, kad regionui skirtų jūrinių ir oro pajėgumų trūksta, o auganti Arkties strateginė reikšmė verčia priimti „aiškius sprendimus dėl išteklių paskirstymo“.
Vienas leiboristų parlamento narys, kalbėjęs anonimiškai, sakė: „JEF geba dislokuotis, bet šiuo metu nėra tam tinkamai įgalinta. Tai kritiška, nes būtent JEF ir „Coalition of the Willing“ bus pirmosios linijos prieš Rusiją.“
Kova dėl Arkties
Vienas esminių klausimų – ledlaužių pajėgumai. Rusija turi apie 50 ledlaužių, iš kurių bent 13 veikia Arkties regione, o 7 yra branduoliniai.Kinija turi penkis, o NATO narės – vos kelis.
Generolas Dyndalis perspėjo: „Rusija gyvena Arkties sąlygomis. Matome, kad Kinija aktyviai mokosi, atlieka daugiau tyrimų ir veiklos Arkties regione nei mes. Europa ir Amerika taip pat turi išmokti gyventi ledu padengtoje jūroje.“
Didžioji Britanija kol kas neplanuoja įsigyti ledlaužių, tačiau pabrėžia, kad prisideda prie regiono saugumo savo jūrų ir oro pajėgumų patirtimi.
Healey pabrėžė, kad sąjungininkų pasirengimas sekti Jungtinės Karalystės pavyzdžiu – stiprus, o nauji karinių pratybų planai jau rengiami.
Europai vis labiau suvokiant, kad reikia pačiai stiprinti savo saugumą, ji vis dar tik mokosi, kaip šį žaidimą laimėti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
