Visa tai vyksta tuo metu, kurio labai nelaukė JAV ir visas pasaulis – Pchenjanas galbūt jau sugebėjo pritaikyti branduolinį ginklą tarpkontinentinei raketai. Dėl to vis garsiau keliamas klausimas, ar tai yra karinio konflikto pranašas.
Vis tik ekspertai visame pasaulyje skuba raminti – bent kol kas nereiktų pulti į paniką. Ir pateikia argumentus:
Niekas nenori karo
Nei viena šalis neturi interesų dėl karo Korėjos pusiasalyje. Šiaurės Korėjos valdžios pagrindinis tikslas yra išlikimas, o tiesioginis konfliktas su JAV tikrai keltų tam grėsmę. Bet koks Šiaurės Korėjos išpuolis prieš JAV ar jos sąjungininkus greitai nuvestų prie didelio masto karo.
Tikima, kad Šiaurės Korėjos siekis turėti branduolinį ginklą pirmiausiai grindžiamas tuo, kad labai sumažėtų norinčiųjų imtis valdžios nuvertimo planų. Kim Jong Unas, tikėtina, nenori baigti savo dienų kaip Libijos Muammaras Gaddafis arba Irako Saddamas Husseinas.
Kookmino universiteto Seule ekspertas Andrejus Lankovas tvirtina, kad karinio konflikto tikimybė šiuo metu yra nedidelė, tačiau korėjiečiai taip pat nėra suinteresuoti ir diplomatinėmis derybomis.
O kaip dėl pirmo smūgio iš JAV?
JAV labai gerai žino, kad smūgis Šiaurės Korėjai baigtųsi sąjungininkių Pietų Korėjos ir Japonijos užpuolimu. Be to nukentėtų ir ten esantys amerikiečių kariai.
Galiausiai Kinija – vienintelė Pchenjano sąjungininkė – visiškai nenori susidurti su netoliese esančiais JAV ir Pietų Korėjos kariais. O JAV ir Šiaurės Korėjos konfliktas būtent tai ir reikštų.
Tai, ką matome yra žodžių karas, o ne realūs veiksmai
Prezidentas Donaldas Trumpas panaudojo išsireiškimus, kurie labai nebūdingi JAV prezidentui, tačiau tai nereiškia, kad JAV ruošiasi pradėti karą su Šiaurės Korėja. Taip tvirtina ir prisistatyti nenorėjęs JAV pareigūnas: „Tai, kad paaštrėjo retorika, tai dar nereiškia, kad pasikeitė mūsų pozicija“.
Be to, po šeštojo Šiaurės Korėjos branduolinio testo ir raketų testų virš Japonijos, JAV pakeitė taktiką – ėmė spausti Pchenjana per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir vienašales sankcijas. JAV diplomatai ir toliau viltingai kalba apie sugrįžimą prie derybų stalo ir tikisi Kinijos bei Rusijos paramos.
Toks elgesys Pchenjanui siunčia priešingus signalus, tačiau tuo pačiu metu švelnina D.Trumpo retoriką.
Vis tik kai kurie ekspertai tvirtina, kad neteisingai suprastas veiksmas tokiomis aplinkybėmis kaip dabar gali nuvesti prie karo.
„Šiaurės Korėjoje gali dingti elektra ir tai bus palaikyta puolimu. JAV taip pat gali padaryti klaidą demilitarizuotoje zonoje. Taigi, yra įvairių situacijų, kuriose abi pusės gali padaryti klaidą ir tuomet situacija taps nebevaldoma“, - sako JAV organizacijos „Arms Control Association: atstovas Darylas Kimballas.
Tai jau ne pirmas kartas
Kaip tvirtina buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas P.J. Crowley'us, JAV ir Šiaurės Korėja prie ginkluoto konflikto buvo labai priartėjusios 1994 metais, kaip Pchenjanas atsisakė į teritorijas, siejamas su branduoliniais tyrimais, įsileisti tarptautinę ekspertų grupę. Vis tik tuomet laimėjo diplomatija.
Bėgant laikui Šiaurės Korėja nuolat grasino JAV, Japonijai ir Pietų Korėjai. Karinga Trumpo retorika taip pat nėra pirmą kartą girdima iš JAV prezidento.
„Daugeliu skirtingų formų JAV yra pasakiusi, kad jei Šiaurės Korėja kada nors pultų, šis režimas nustotų egzistuoti“, - rašo P.J. Crowley'us.
Anot profesionalo, ši kartą situacija skiriasi nuo kitų kartų tuo, kad JAV prezidentas pareiškė esąs pasiruošęs ir prevenciniam smūgiui.