Nors pastarųjų dvejų metų ekonominiai skaičiai ir jų tikslumas bei išsamumas yra vertinami skeptiškai, Maskva išlaiko ryžtą finansuoti karinę veiklą, demonstruodama, kad yra pasirengusi patirti didžiules išlaidas ilguoju laikotarpiu.
Rusai kariauja už savo sienų
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl Rusijos ekonomika vis dar gyvuoja, yra karo vieta, skelbia portalas „Business Insider“.
„Karas daugiausia vyksta Ukrainos žemėje, naikinami daugiausia ukrainiečių namai, įmonės ir ūkiai, todėl tiesioginis poveikis Rusijos gamybiniams pajėgumams ir namų ūkiams yra palyginti nedidelis“, – sakė Hassanas Malikas, besivystančių rinkų ir pasaulinės makroaplinkos apsidraudimo fondų analitikas.
2022 m., pirmaisiais karo metais, Rusijos ekonomika, remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, susitraukė 1,2 proc. Agentūros „Reuters“ apklausti analitikai tikisi, kad 2023 m. Rusijos BVP turėjo išaugti 3,1 proc. Rusija dar nepaskelbė savo 2023 m. visų metų BVP augimo.
Palyginimui, Ukrainos BVP 2022 m. smuko 29,1 proc., o šalies centrinis bankas prognozuoja, kad 2023 m. šalies ekonomika augo 4,9 proc. Oficialių augimo duomenų jis nepaskelbė.
Pagal scenarijų, kai karas vyksta ne savo šalies teritorijoje, karas gali veikti kaip didelis paklausos šokas, ypač karo reikmenų ir darbo jėgos, aiškino H. Malikas. Būtent taip nutiko Rusijoje: karas paskatino ekonomikos augimą.
Karo prekių ir paslaugų paklausa
Rusijos kariuomenei reikia materialinių atsargų, pavyzdžiui, ginklų, šaudmenų ir tvarsčių. Paklausa skatina šias prekes gaminančią pramonę, ypač šalies viduje, nes importas į Rusiją ribojamas dėl sankcijų.
Karinių prekių paklausa tokia didelė, kad net kepykla centrinėje Rusijoje buvo įtraukta į pagalbą karo veiksmams. Šiai kepyklai, kuri per Rusijos televiziją šalia ką tik iškeptos duonos demonstravo ką tik pagamintus dronus, JAV taiko sankcijas.
Kovai kare taip pat reikia darbo jėgos.
Dar prieš karą su Ukraina Rusija susidūrė su demografine krize, nes gyventojų skaičius ir gimstamumas mažėjo. Prasidėjus karui beveik 1 mln. rusų, įskaitant šaukiamojo amžiaus vyrus, pabėgo iš tėvynės, todėl šalies darbo jėgos ištekliai dar labiau sumažėjo.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui mobilizuojant vyrus į karą, susidarė darbo jėgos stygius, kuris tęsiasi nuo 2022 m.
Pernai Rusijoje trūko 5 mln. darbuotojų, nes laisvų darbo vietų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo beveik 5 proc. Lapkritį Rusijoje buvo užfiksuotas rekordiškai žemas nedarbo lygis – 2,9 proc.
Dėl darbo jėgos trūkumo padidėjo darbo užmokestis – tai savo ruožtu skatina vartojimą ir ekonomikos augimą.
Savarankiška ginklų ir prekių gamyba
Rusija yra svarbi pasaulio ekonomika – aštunta pagal dydį pasaulyje 2022 m. – iš dalies dėl to, kad yra stipri žaliavų, tokių kaip nafta, gamtinės dujos, kviečiai ir metalai, gamintoja, o tai padėjo jai atlaikyti ilgus metus trukusias sankcijas.
„Nors Vakarų sankcijos ir prekybos apribojimai neabejotinai turėjo tam tikrą nedidelį poveikį Rusijos ekonomikai, šis poveikis yra ypač ribotas Rusijos gynybos pramonei, – sakė H. Malikas, turėdamas omenyje ekonomiką, pagrįstą savarankiškumu ir ribota išorės prekyba. – Būdama viena didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje, Rusija taip pat gali apsirūpinti daugeliu savo gynybos reikmių, net ir sudėtingais ginklais“.
„Kartu su priemonėmis, kurias Rusija nustatė savo ekonomikai skatinti, įskaitant lygiagretų importą, orientavimąsi į alternatyvias eksporto rinkas, pavyzdžiui, Kiniją ir Indiją, ir naujas tiekimo grandines, tai dar labiau sumažina Vakarų sankcijų poveikį Rusijos gynybos pramonei ir karo ekonomikai“, – pridūrė jis.
Subsidijomis ir politika Rusija skatina ir stabilizuoja savo ekonomiką
Maskva taip agresyviai bandė palaikyti savo karo laikų ekonomiką, kad dėl subsidijų lengvatinėms hipotekos paskoloms susidarė būsto burbulas.
Rusijos vyriausybė pradėjo teikti kitokio pobūdžio subsidijuojamas paskolas įmonėms, taip dar labiau skatindama paklausą ekonomikoje.
Rusijos politikos formuotojai taip pat greitai ėmėsi veiksmų, kad stabilizuotų rinką ir ekonomiką po to, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą. Jie ėmėsi priemonių, įskaitant Maskvos biržos uždarymą kelioms savaitėms, kapitalo kontrolės įvedimą ir pinigų politikos valdymą.
„Tai buvo padaryta gana greitai. Buvo imobilizuota daug Rusijos finansinių priemonių“, – sakė buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Sergejus Gurijevas sausio mėnesį vykusiame pokalbyje.
Rusija išlaiko mažą užsienio skolą ir didelį eksportą
Rusija pradėjo karą turėdama nedidelę išorės skolą, o jos einamoji sąskaita buvo perteklinė iš dalies dėl karo poveikio žaliavų kainoms.
„Tokie pokyčiai smarkiai kompensavo Vakarų veiksmus, tokius kaip centrinio banko rezervų įšaldymas“, – sakė H. Malikas.
Rusija sugebėjo skirti beveik trečdalį savo 2024 m. biudžeto gynybos išlaidoms, nepaisant visų jai taikomų sankcijų.
Hassanas Malikas nėra vienintelis, kuris mano, kad Rusija turi galimybių karą vykdyti ilgiau.
Per pastaruosius metus ekspertai, įskaitant buvusį Rusijos finansų ministro pavaduotoją, esantį tremtyje, ir kelis ekonomistus, teigė, kad Rusija turi pinigų finansuoti savo karą Ukrainoje kelerius metus.
Sausio 17 dieną „Bloomberg Economics“ ekonomistas Aleksas Isakovas pranešime teigė, kad Rusijos nacionalinio turto fondo likvidaus turto užteks dar metams ar dvejiems, jei šalies naftos eksporto kainos nukris žemiau 50 JAV dolerių už barelį (46 eurai už 159 litrus).
Vidutinė pagrindinės Rusijos „Urals“ naftos kaina 2023 m. buvo apie 63 JAV dolerius už barelį (58 eurai už 159 litrus).
Putinas atsidūrė ekonominiame „trikampyje“
Nors Rusijai pavyko išvengti ekonominės katastrofos po to, kai 2022 m. įsiveržė į Ukrainą ir užsitraukė plataus masto Vakarų sankcijas, tai nereiškia, kad šalyje viskas gerai.
Nepaisant ekonomikos pakilimo, V. Putinas bando išspręsti ekonominę „trilemą“, neseniai sakė buvęs Rusijos centrinio banko pareigūnas.
„Jo uždaviniai yra trejopi: jis turi finansuoti vykstantį karą prieš Ukrainą, palaikyti gyventojų pragyvenimo lygį ir užtikrinti makroekonominį stabilumą“, – sausio mėnesį žurnale „Foreign Policy“ apie V. Putiną rašė Aleksandra Prokopenko.
„Pirmajam ir antrajam tikslams pasiekti reikės didesnių išlaidų, kurios skatins infliaciją ir taip trukdys pasiekti trečiąjį tikslą“, – pridūrė ji.
V. Putinui jau teko asmeniškai atsiprašyti už kiaušinių kainas Rusijoje, kurios, šalies statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, per 12 mėnesių iki 2023 m. lapkričio mėn. šoktelėjo 42 proc.
Juk vien gražūs BVP skaičiai nėra geras ekonominių rezultatų karo metu rodiklis, sakė buvęs Dmitrijaus Medvedevo patarėjas Sergejus Gurjevas.
„Jūs gaminate ginklus ir amuniciją, mokate už juos iš biudžeto, tačiau šie ginklai ir amunicija neprisideda prie gyvenimo kokybės, neprisideda prie būsimo ekonomikos augimo, – sakė S. Gurjevas. – Jie gabenami į Ukrainą, kur yra sunaikinami“.
Remiantis Vienos tarptautinių ekonominių tyrimų instituto sausio mėnesio ataskaita, Rusijos indėlis į karą taip stiprina jos ekonomiką, kad pasibaigus konfliktui kyla sąstingio ar net „atviros krizės“ pavojus.
„Kuo ilgiau truks karas, tuo labiau ekonomika taps priklausoma nuo karinių išlaidų“, – rašė Austrijos analitinio centro ekonomistai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jeigu Ukrainoje rusai toliau judės į priekį ir pasiims Donecko ir luhansko sritis, jie sustos. Ir tada galimas atvejis, jog kariuomenę siųs pasiimti lengvesnį grobį, t. y mus. Nes dabar jie pamatė, jog Pabaltijys yra lengvesnis grobis negu Ukraina. Ir užėmę Pabaltijį suskaldys Nato. O mūsų valdžia, vietoj to, kad ruoštusi gynybai, užsiima vidinėmis rietenomis, žaliuoju kursų, Lgbt ir tt.
