Prezidentas Alexander'as Van der Bellenas, kuris formaliai yra vyriausiasis kariuomenės vadas, bet faktiškai neturi įtakos kasdienei politikai, Austrijos spaudos agentūrai APA sakė, kad nesupranta, kodėl vyriausybė vis dar dvejoja šiuo klausimu.
„Parama išminuojant civilines teritorijas, pavyzdžiui, gyvenamuosius pastatus, mokyklas, vaikų darželius ar žemės ūkio paskirties plotus, tikrai neprieštarauja Austrijos neutralumui; tai humanitarinis reikalas“, – pareiškime APA teigė A. Van der Bellenas.
Austrijos gynybos ministrė Klaudia Tanner su tuo nesutiko ir ketvirtadienį radijui „Oe1“ sakė, kad „šiuo metu situacija tokia neaiški, kad negalime atskirti humanitarinio ir karinio išminavimo“.
Ji taip pat teigė, kad Austrija šiuo metu teikia išminavimo pagalbą Vakarų Balkanuose, nes „pasibaigus karui tai tikrai prasminga“.
K. Tanner sakė, kad Austrija suteiks finansinę paramą visos Europos humanitarinio išminavimo misijai, jei tokia misija bus pradėta.
Nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Austrija, Europos Sąjungos narė, bando išlaikyti ilgalaikį karinį neutralumą, smerkdama invaziją ir prisidėdama prie sankcijų Maskvai įvedimo.
Opozicinė kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), kuri pastaruoju metu pirmavo nacionalinėse apklausose ir kritikavo ES sankcijas Rusijai, apkaltino A. Van der Belleną visiškai ignoruojant Austrijos karinį neutralumą.
„Karinių pajėgų siuntimas į kariaujančią šalį tikrai negali būti suderinamas su mūsų neutralumu“, – trečiadienį pareiškė partijos lyderis Herbertas Kicklis (Herbertas Kiklis).
