„Irano ginkluotųjų pajėgų turimi įrodymai rodo, kad kai kurių regiono šalių geografija atvirai ir slaptai yra priešo žinioje“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei, kuris taip pat yra laikinosios vadovybės tarybos narys.
AFP: Irako sostinėje ir Erbilo mieste girdėti sprogimai
Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad šeštadienį vakare Irako sostinėje Bagdade ir autonominio Kurdistano regiono Erbilo mieste buvo girdėti sprogimai.
Sprogimo Bagdade priežastis kol kas nežinoma, tačiau vienas liudytojas, buvęs netoli sutvirtintos Žaliosios zonos, kurioje yra įsikūrusi JAV ambasada, pranešė matęs, kaip virš šio rajono veikė oro gynybos sistemos.
Po to, kai Artimuosiuose Rytuose prasidėjo karas, netoli Bagdado oro uosto buvo neutralizuota keletas dronų.
Kurdistano regiono sostinėje Erbilyje naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė girdėjęs praskrendančio drono garsą, po to nugriaudėjo mažiausiai trys galingi sprogimai.
Nuo karo pradžios virš Erbilio miesto, kuriame taip pat yra didelis JAV konsulato kompleksas, buvo ne kartą numušti dronai.
JAE prezidentas: „gyvename karo metu“
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas, atsižvelgdamas į Irano atakas, skubiai kreipėsi į savo tautą, sakydamas, kad Persijos įlankos valstybė buvo įtraukta į karą.
„Dabar gyvename karo metu“, – šeštadienį lankydamas sužeistuosius sostinės ligoninėje Abu Dabio televizijai sakė jis.
Jis taip pat perdavė žinią priešams, pareikšdamas, kad „JAE oda – stora, o kūnas – kartus, mes nesame lengvas grobis“.
„JAE yra patrauklūs, JAE yra gražūs, tikras pavyzdys, į kurį verta lygiuotis, bet sakau jiems – neapsigaukite“, – pridūrė jis.
„Pažadu visiems, kad mes tapsime stipresni nei buvome“, – sakė Mohamedas bin Zayedas.
JAE, kaip ir kitos Persijos įlankos valstybės, jau savaitę patiria Irano antpuolius, šiam į JAV ir Izraelio karinius smūgius atsakant išpuoliais prieš regione esančias JAV karines bazes.
JAE sulaukė daugiau smūgių nei kitos Persijos įlankos valstybės. Remiantis jos pačios pranešimais, šalies oro gynyba iki šiol neutralizavo apie 200 raketų, 1,1 tūkst. dronų ir keletą kruizinių raketų.
JAV pradėjo naudoti JK bazes gynybinėms operacijoms prieš Iraną
Jungtinės Valstijos pradėjo naudoti britų bazes tam tikroms operacijoms prieš Iraną per karą Artimuosiuose Rytuose, šeštadienį paskelbė Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė.
Britanijos gynybos ministerija pranešė, kad JAV pradėjo naudoti JK karinius objektus „specifinėms gynybinėms operacijoms, siekiant užkirsti kelią Iranui leisti raketas į regioną“.
JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris supykdė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kai iš pradžių atsisakė dalyvauti JAV ir Izraelio kare su Iranu, kuris prasidėjo prieš savaitę.
Vėliau jis sutiko su JAV prašymu naudoti dvi britų karines bazes „specifiniam ir ribotam gynybiniam tikslui“.
Šios bazės yra Ferfordas Glosteršyre, Vakarų Anglijoje, ir JK bei JAV Diego Garcios bazė Čagoso salose Indijos vandenyne.
JAV karinių oro pajėgų bombonešis „B-1 Lancer“ šeštadienį nusileido Ferforde, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.
Bazės kilimo ir tūpimo take taip pat buvo matomas amerikiečių lėktuvas „C-5 Galaxy“, o lauke demonstraciją surengė karu nepatenkinti protestuotojai.
D. Trumpas sakė esąs „nepatenkintas JK“ ir šaipėsi iš K. Starmerio sakydamas, kad „čia reikalų turime ne su Winstonu Churchilliu".
K. Starmeris, buvęs žmogaus teisių advokatas, gynė savo pirminį sprendimą sakydamas, kad bet koks JK veiksmas „visada turi turėti teisinį pagrindą ir perspektyvų, apgalvotą planą“.
Jis taip pat tvirtino, kad buvo teisus pakeisdamas savo poziciją, nes Irano atsakomieji smūgiai raketomis ir dronais į JAV ir Izraelio atakas sukėlė grėsmę britų interesams ir sąjungininkams regione.
K. Starmerio valdančiosios Leiboristų partijos įstatymų leidėjus vis dar persekioja buvusio ministro pirmininko Tony Blairo pražūtinga parama JAV vadovaujamai invazijai į Iraką 2003 metais.
Penktadienį paskelbta 1 045 britų „Survation“ apklausa parodė, kad 56 proc. respondentų mano, jog K. Starmeris buvo teisus neįtraukdamas Britanijos į pirminius smūgius. Tik 27 proc. teigė manantys, kad jis klydo.
Libanas: 454 tūkst. gyventojų perkelti dėl karo
Libano socialinių reikalų ministrė šeštadienį pranešė, kad nuo naujo karo tarp Izraelio ir „Hezbollah“ pradžios užregistruota 454 tūkst. perkeltųjų asmenų.
Spaudos konferencijoje Haneen Sayed (Hanin Sajed) teigė, kad bendras asmenų, užregistravusių savo vardus ministerijai priklausančioje svetainėje, skaičius pasiekė 454 tūkst., įskaitant 112 525 asmenis, užregistruotus vyriausybės prieglaudose.
H. Sayed paragino likusius perkeltuosius asmenis užsiregistruoti valdžios institucijose, Izraeliui šią savaitę įspėjus tankiai apgyvendintų Beiruto pietinių priemiesčių ir pietinių Libano vietovių gyventojus evakuotis.
JAE po karo taps stipresni, sako prezidentas
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) po karo Artimuosiuose Rytuose taps stipresni, šeštadienį retame kreipimesi sakė prezidentas, Iranui tęsiant atsakomuosius smūgius visame Persijos įlankos regione.
JAE „išgyvena karo laikotarpį“, televizijos kanalui „Abu Dhabi TV“ sakė šeichas Mohammedas bin Zayedas Al Nahyanas, tačiau patikino, kad „mes tapsime stipresni“.
Austrija ambasadą Irane laikinai perkelia iš Teherano į Baku
Austrija šeštadienį pranešė, kad dėl Artimuosiuose Rytuose tebesitęsiančio konflikto, dėl kurio Teheranas nuolat patiria JAV ir Izraelio oro smūgius, savo ambasadą Irane perkels į kaimyninį Azerbaidžaną.
„Dėl dabartinių įvykių Austrijos ambasada Teherane laikinai perkeliama į Baku“, – pranešime naujienų agentūrai AFP teigė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
„Konsulinės paslaugos stabdomos iki atskiro pranešimo“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį Italija taip pat paskelbė, kad „saugumo sumetimais“ uždaro savo ambasadą Irane ir perkelia jos darbuotojus į Azerbaidžaną.
Šeštadienį JAV ir Izraelis sudavė Iranui naują seriją oro smūgių, po kurių Teherano Mehrabado tarptautiniame oro uoste kilo gaisras.
Po to, kai praėjusią savaitę prasidėjo šis konfliktas, Austrija suorganizavo keturis užsakomuosius skrydžius, kad evakuotų žmones iš šio regiono.
Šiais skrydžiais, kurie buvo vykdomi iš Omano, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų, sugebėjo išvykti daugiau nei 800 žmonių.
Izraelis paskelbė Teherano oro uoste smogęs 16 Revoliucinės gvardijos orlaivių
Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė, kad Teherano Mehrabado tarptautiniame oro uoste, kuris, jos teigimu, yra svarbus islamo respublikos revoliucinės gvardijos centras, smogė 16 Irano lėktuvų.
„Per naktį Izraelio karinės oro pajėgos... Teherane įvykdė plataus masto smūgių operaciją, kurios taikiniu buvo ir karinė infrastruktūra, esanti Teherano „Merabado oro uoste“, – teigiama pranešime.
„Buvo preciziškai sunaikinta 16 Irano revoliucinės gvardijos Kudsų pajėgų padalinio orlaivių“, – nurodoma pranešime, kuriame minimas už operacijas užsienyje atsakingas Irano revoliucinės gvardijos padalinys.
Kariuomenė apkaltino Gvardiją tuo, kad naudoja Mehrabado tarptautinį oro uostą – vieną iš dviejų, veikiančių Irano sostinėje, – kad galėtų siųsti pinigus ir ginklus savo parankiniams Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Libano „Hezbollah“.
„Taip pat buvo atakuota keletas Irano naikintuvų, kėlusių grėsmę Izraelio oro pajėgų orlaiviams, skraidantiems Irano oro erdvėje“, – toliau rašoma pranešime.
Šeštadienį Izraelio kariuomenė taip pat pranešė, kad tą pačią dieną daugiau nei 80 naikintuvų sudavė smūgių seriją Irano kariniams objektams, raketų paleidimo įrenginiams ir kitiems taikiniams Teherane ir centrinėje Irano dalyje.
„Daugiau nei 80 Izraelio karinių oro pajėgų naikintuvų... sudavė papildomų smūgių seriją, nukreiptą prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą“, – teigiama karinių pajėgų pranešime.
Pranešime nurodoma, kad per vieną iš didžiausių operacijų, apie kurias Izraelis paskelbė nuo vasario 28 d., kai regione prasidėjo karas, naikintuvai smogė Revoliucinės gvardijos karo akademijai, kuri „buvo naudojama kaip atsarginis objektas“.
Kariuomenė paaiškino, kad šis objektas buvo naudojamas karinėms operacijoms, todėl buvo „teisėtas karinis taikinys“.
Tarp kitų taikinių buvo požeminė vadavietė ir raketų saugykla, taip pat paleidimo vietos, kurios buvo atakuotos, „siekiant sumažinti į Izraelio valstybės teritoriją nukreiptos ugnies apimtį“, teigiama pranešime.
Kai Izraelis kartu su Jungtinėmis Valstijomis karo pradžioje sudavė Iranui milžinišką smūgių bangą, Izraelio kariuomenė paskelbė, kad antskrydžiuose dalyvavo 200 naikintuvų, pavadindama tai didžiausiu reidu oro pajėgų istorijoje.
JAE praneša apie naujas Irano dronų ir raketų atakas
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) šeštadienį pranešė apie naujas raketų ir dronų atakas, Iranui tęsiant atsakomuosius smūgius visame Persijos įlankos regione.
„JAE oro gynyba šiuo metu reaguoja į artėjančias raketų ir dronų grėsmes iš Irano, – pranešė Gynybos ministerija. – Girdimi garsai yra oro gynybos sistemų perimtų raketų ir dronų rezultatas.“
JAV „gynybinių“ operacijų Irane tikslais pradėjo naudotis JK bazėmis
Jungtinės Valstijos per karą Artimuosiuose Rytuose pradėjo naudoti britų bazes, kad galėtų vykdyti tam tikras operacijas prieš Iraną, šeštadienį paskelbė Jungtinės Karalystės vyriausybė.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pranešė, kad JAV pradėjo naudoti karines bazes „konkrečioms gynybinėms operacijoms, siekiant užkirsti kelią Iranui leisti raketas į regioną“.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris supykdė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, nes iš pradžių atsisakė dalyvauti prieš savaitę – vasario 28 d. – prasidėjusiame JAV ir Izraelio kare su Iranu.
Paskiau jis sutiko patenkinti JAV prašymą leisti „konkrečiam ir ribotos apimties gynybiniam tikslui“ naudoti dvi britų karines bazes.
Tos bazės – tai Ferfordo bazė Glosteršyre vakarų Anglijoje ir bendra Jungtinės Karalystės bei JAV Diego Garsijos bazė Čagoso salose Indijos vandenyne.
Naujienų agentūros AFP fotografas matė, kaip šeštadienį Ferforde nusileido JAV oro pajėgų bombonešis „B-1 Lancer“.
Ant šios bazės kilimo ir tūpimo tako taip pat buvo galima matyti amerikietišką lėktuvą „C-5 Galaxy“. Tuo tarpu netoli bazės vyko karo priešininkų protestas.
D. Trumpas yra pareiškęs, kad yra „nepatenkintas Jungtine Karalyste“ ir pašiepė K. Starmerį, sakydamas, kad „turime reikalų ne su Winstonu Churchilliu“.
Buvęs žmogaus teisių advokatas K. Starmeris gynė savo pradinę poziciją, teigdamas, kad bet koks Jungtinės Karalystės sprendimas „visada turi turėti teisėtą pagrindą ir įgyvendinamą, gerai apgalvotą planą“.
Jis taip pat tvirtino, kad buvo teisus, pakeisdamas savo poziciją, nes Irano atsakas raketomis ir dronais į JAV ir Izraelio smūgius kelia grėsmę Didžiosios Britanijos interesams ir sąjungininkams regione.
K. Starmerio valdančiosios Leiboristų partijos įstatymų leidėjai vis dar negali pamiršti katastrofiško buvusio ministro pirmininko Tony Blairo sprendimo paremti JAV vadovaujamą invaziją į Iraką 2003 m.
Penktadienį bendrovės „Survation“ paskelbta 1 045 britų apklausa parodė, kad 56 proc. respondentų manė, jog K. Starmeris buvo teisus, nuspręsdamas nedalyvauti suduodant pirmuosius smūgius. Tik 27 proc. respondentų manė, kad jis pasielgė neteisingai.
Iranas kaltina JAV atakavus vandens gėlinimo gamyklą
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį apkaltino Jungtines Valstijas atakavus vandens gėlinimo gamyklą Persijos įlankos saloje.
„JAV įvykdė akivaizdų ir beviltišką nusikaltimą, atakuodamos vandens gėlinimo gamyklą Kešmo saloje“, – parašė A. Araghchi socialiniame tinkle „X“.
„Buvo paveiktas vandens tiekimas 30 kaimų. Irano infrastruktūros puolimas yra pavojingas žingsnis, turintis rimtų pasekmių. Šį precedentą sukūrė JAV, o ne Iranas“, – pridūrė jis.
Irano Revoliucinė gvardija teigia Persijos įlankoje atakavusi tanklaivį su Maršalo salų vėliava
Tęsiantis karui su Izraeliu ir JAV, Irano Revoliucinė gvardija pareiškė, kad jos pajėgos šeštadienį Persijos įlankoje atakavo su Maršalo salų vėliava plaukiojantį naftos tanklaivį.
„Bepilotis orlaivis Persijos įlankos viduryje smogė į naftos tanklaivį komerciniu pavadinimu „Louise P“ su Maršalo salų vėliava, kuris yra vienas iš teroristinės Amerikos turto objektų“, – savo internetinėje svetainėje „Sepah News“ teigė gvardiečiai.
Karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario 28 d. inicijavo antskrydžius Irane ir nužudė Islamo Respublikos aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei. Iranas į tai atsakė bepiločių orlaivių ir raketų atakomis prieš Izraelį ir JAV interesus regione.
Po Irano atsiprašymų – nauji smūgiai
Kelios Persijos įlankos regiono šalys šeštadienį pranešė, kad perėmė atakas iš Irano, nors Teheranas atsiprašė kaimyninių valstybių už smūgius, surengtus vykstant jo karui su JAV ir Izraeliu.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas atsiprašė už atakas ir pareiškė, kad Iranas nutrauks smūgius prieš kaimynines šalis, jei iš jų teritorijos nebus vykdomi išpuoliai prieš Iraną.
Netrukus po to, kai nuskambėjo šis M. Pezeshkiano pareiškimas, Kataro gynybos ministerija informavo, kad jos ginkluotosios pajėgos perėmė raketą, nukreiptą į šį energetikos išteklių turtingą emyratą. Apie nukentėjusiuosius ar žalą nepranešta.
Katare yra įsikūrusi Al Udeido bazė – didžiausias JAV karinis objektas Artimuosiuose Rytuose. Kitose Persijos įlankos regiono šalyse taip pat yra JAV kariškių ir infrastruktūros.
Šeštadienį Bahreine skambėjo sirenos, įspėjančios apie antskrydžius šalyje, kurioje dislokuota JAV karinio jūrų laivyno Penktoji flotilė. Tačiau apie atakas nepranešta. Bahreinas nuo atakų pradžios perėmė ir sunaikino 86 raketas ir 148 bepiločius orlavius, šeštadienį nurodė šios saloje įsikūrusios karalystės kariuomenė.
Tuo metu Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) paskelbė reaguojantys į iš Irano skrendančius bepiločius orlavius ir raketas. Šalies gynybos ministerija teigė, kad oro gynyba šeštadienį perėmė 15 iš 16 balistinių raketų ir 119 bepiločių iš 121.
Internete pasirodžiusioje filmuotoje medžiagoje tariamai užfiksuota bepiločio orlaivio ataka prieš Dubajaus oro uostą.
Kiek anksčiau Saudo Arabija pranešė perėmusi bepiločių orlaivių, kurie taikėsi į didžiulį Šaibaho naftos telkinį, seriją ir dvi balistines raketas, paleistas link Princo Sultono oro bazės netoli sostinės Rijado. Dar du bepiločiai buvo sunaikinti į rytus nuo Rijado, sakė Saudo Arabijos gynybos ministerija.
Naftos turtingos karalystės gynybos ministras Khalidas bin Salmanas pranešė, kad su Pakistano kariuomenės štabo viršininku aptarė veiksmus, kurių reikia imtis siekiant sustabdyti Irano atakas prieš Saudo Arabiją pagal gynybos paktą, kurį pernai rugsėjį pasirašė abi šalys.
„Pabrėžėme, kad tokie veiksmai kenkia regiono saugumui ir stabilumui, ir pareiškėme viltį, jog Irano pusė elgsis išmintingai ir vengs klaidingų skaičiavimų“, – tinkle „X“ parašė princas Khalidas.
Nuo tada, kai JAV ir Izraelis prieš savaitę pradėjo Irano bombardavimo kampaniją, Iranas surengė daugybę atsakomųjų atakų prieš Persijos įlankos regiono arabų šalis.
Izraelis perspėja Libaną nuginkluoti „Hezbollah“
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas šeštadienį perspėjo Libano prezidentą Josephą Aouną, kad jo šalis sumokės „labai didelę kainą“, jei nenuginkluos „Hezbollah“.
Kreipdamasis į prezidentą, I. Katzas pareiškime, transliuotame Izraelio televizijos, teigė, kad jei „rinktis teks tarp mūsų civilių ir mūsų karių saugumo arba Libano, mes pasirinksime ginti savo civilius ir savo karius, o Libano vyriausybė ir Libanas sumokės labai didelę kainą“.
Izraelis šią savaitę pasiuntė sausumos pajėgas į Libaną ir surengė daug antskrydžių prieš šalį po to, kai Libano ginkluota grupuotė „Hezbollah“ prisijungė prie savo sąjungininko Irano, atsakydama į JAV ir Izraelio ataką prieš Teheraną.
Trumpas įniršo: „Šiandien Iranui bus suduotas labai galingas smūgis!“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, reaguodamas į Irano prezidento atsiprašymą kaimyninėms valstybėms, pareiškė, kad Iranas šiandien sulauks galingo smūgio, rašo „The Guardian“.
Įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas sakė, kad Iranas „pasidavė savo Artimųjų Rytų kaimynams bei pažadėjo daugiau į juos nebešaudyti“.
„Triuškinamas Iranas atsiprašė ir pasidavė savo Artimųjų Rytų kaimynams bei pažadėjo daugiau į juos nebešaudyti.
Šis pažadas buvo duotas tik dėl JAV ir Izraelio negailestingų atakų. Jie [Irano valdžia] siekė užimti ir valdyti Artimuosius Rytus.
Tai pirmas kartas per tūkstančius metų, kai pralaimėjo aplinkinėms Artimųjų Rytų šalims. <...> Iranas nebėra „Artimųjų Rytų chuliganas“. Vietoje to ši valstybė yra „ARTIMŲJŲ RYTŲ PRALAIMĖTOJA“ ir tokia bus dar daugelį dešimtmečių, kol pasiduos arba, labiau tikėtina, visiškai žlugs!
Šiandien Iranui bus suduotas labai galingas smūgis! Dėl Irano blogo elgesio rimtai svarstoma visiškai sunaikinti teritorijas ir pasmerkti mirčiai žmonių grupes, kurios iki šiol net nebuvo laikomos galimais taikiniais“, – socialiniame tinkle rašė D. Trumpas.
Atsiprašė kitų šalių už atakas
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį atsiprašė kaimyninių šalių už atakas, inicijuotas vykstant Islamo Respublikos karui su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.
„Atsiprašau (…) kaimyninių šalių, kurias atakavo Iranas“, – sakydamas kalbą, kurią transliavo valstybinė televizija, pareiškė M. Pezeshkianas.
Jis pažymėjo, kad kaimynai nebus atakuojami, nebent karo metu iš jų teritorijos bus vykdomos atakos.
„Laikinoji vadovybės taryba vakar susitarė, kad daugiau nebus vykdomos atakos prieš kaimynines šalis ir nebus leidžiamos raketos, nebent iš šių šalių bus surengta ataka prieš Iraną“, – tvirtino M. Pezeshkianas.
Vis dėlto jis nurodė, kad jo šalis nepasiduos Izraeliui ir JAV.
„Priešai turi į kapus nusinešti savo norą, kad Irano žmonės pasiduotų“, – teigė prezidentas.
Jungtinės Valstijos vasario 28 d. kartu su Izraelio pajėgomis pradėjo didžiulę oro kampaniją prieš Iraną, į kurią Islamo Respublika atsakė paleisdama į regiono šalis bepiločius orlaivius ir raketas.
Izraelio kariuomenė: Libane nerasta dingusio lakūno palaikų
Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė, kad Libane surengė operaciją, siekdama rasti lakūno Rono Arado palaikus, tačiau nepavyko aptikti jokių 1986 metais dingusio vyro pėdsakų.
„Vykdydamos veiklą Libane, IDF specialiosios pajėgos per naktį veikė bandydamos rasti su dingusiu šturmanu Ronu Aradu susijusių duomenų. Apie IDF sužeidimus nepranešta“, – sakoma Izraelio kariuomenės pranešime.
„Paieškos vietoje nebuvo rasta jokių su juo susijusių duomenų“, – teigiama jame.
Manoma, kad R. Aradą iš pradžių nelaisvėje laikė Libano šiitų grupuotės, o dabar jis laikomas žuvusiu, nes jo palaikai niekada nebuvo grąžinti.
Jo likimas jau ne vieną dešimtmetį sulaukia didelio atgarsio Izraelyje, kur prarastų ar paimtų į nelaisvę karių grąžinimas į tėvynę laikomas nacionaline pareiga.
Sprogimų virtinė Irane ir Izraelyje, kaukia pavojaus sirenos
Prasidėjus antrai JAV ir Izraelio karo su Iranu savaitei, šeštadienį Jeruzalėje pasigirdo sprogimai ir suskambo oro pavojaus sirenos, pranešė agentūros AFP žurnalistai.
Netrukus po to, kai kariuomenė paskelbė, kad oro gynyba stengiasi perimti iš Irano paleistus sviedinius, AFP reporteriai danguje virš Jeruzalės išgirdo tris sprogimus.
Izraelio valdžios institucijos visai netrukus informavo, kad pavojus praėjo, o šalies gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“ nurodė, jog apie nukentėjusius žmones nepranešta.
Izraelio kariuomenė teigė, kad per pastarąsias 24 valandas užfiksavo 11 paleidimų iš Irano Izraelio link.
Kariuomenės atstovas pulkininkas leitenantas Nadavas Shoshani penktadienį sakė, kad po beveik savaitę trukusių apšaudymų paleidimų iš Irano skaičius „realiai sumažėjo“.
Jis pridūrė, kad per JAV ir Izraelio vykdomą bombardavimo kampaniją buvo sunaikinta daugiau kaip 60 proc. Irano paleidimo įrenginių.
Karas Artimuosiuose Rytuose, kuris praėjusią savaitę prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiais Irane, išprovokavo atsakomosios Irano raketų ugnies bangas ir Libano grupuotės „Hezbollah“ raketų ugnį.
Izraelio kariuomenė pradėjo naują oro smūgių bangą Irane
Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė pradėjusi naują oro smūgių bangą Irano miestams Teheranui ir Isfahanui, karui regione įžengus į antrąją savaitę.
„IDF pradėjo plačią smūgių bangą Irano teroristinio režimo infrastruktūrai Teherane ir Isfahane“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Kariškiai anksčiau šeštadienį pranešė, kad 80 naikintuvų įvykdė dar vieną smūgių bangą Teheranui ir centrinei Irano daliai.
Po Irano atakų – Saudo Arabijos princo reakcija: pasiuntė žinią
Saudo Arabijos gynybos ministras princas Khalidas bin Salmanas šeštadienį paragino Iraną „išvengti klaidingų apskaičiavimų“ po raketų ir dronų paleidimo prieš karalystę.
Saudo Arabijos gynybos ministerija virtinėje pareiškimų teigė, kad ji užkirto kelią ne vienam raketų paleidimui į oro bazę, kurioje dislokuotas JAV karinis personalas, ir dronų atakoms prieš didelį naftos telkinį.
Iranas tęsia atakas visame Persijos įlankos regione, praėjus savaitei po JAV ir Izraelio smūgių, kurie sukėlė regioninį karą.
Saudo Arabija, didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja, anksčiau šią savaitę pranešė apie mažiausiai dvi dronų atakas, nukreiptas į Ras Tanuros naftos perdirbimo gamyklą rytuose.
Princas Khalidas socialiniame tinkle „X“ po susitikimo su Pakistano kariuomenės vadu parašė, kad jiedu „aptarė Irano atakas prieš karalystę ir priemones, reikalingas joms sustabdyti“.
„Pabrėžėme, kad tokie veiksmai kenkia regiono saugumui ir stabilumui, ir išreiškėme viltį, kad Irano pusė elgsis išmintingai ir išvengs klaidingų apskaičiavimų“, – pridūrė jis.
Gynybos ministerija anksčiau socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad „balistinė raketa, paleista link Princo Sultono oro bazės“ į pietryčius nuo sostinės Rijado, buvo „perimta ir sunaikinta“.
Oficialioji Saudo Arabijos spaudos agentūra vėliau pranešė apie dar vieną raketų ataką toje pačioje bazėje, teigdama, kad ji taip pat buvo perimta, cituodama gynybos ministerijos atstovą.
Naujienų agentūra taip pat pranešė apie mažiausiai 17 dronų atakų, nukreiptų į naftos telkinį netoli sienos su JAE. Dronai buvo perimti ir sunaikinti, teigiama pranešime.
Per atskirą incidentą du dronai buvo perimti į rytus nuo Rijado, pranešė Gynybos ministerija.
Dubajaus oro uostas laikinai sustabdė veiklą
Dubajaus oro uostas, judriausias pasaulyje pagal tarptautinį eismą, šeštadienį pranešė laikinai sustabdęs veiklą po to, kai virš teritorijos oro gynyba perėmė tam tikrą objektą.
„Keleivių, oro uosto darbuotojų ir orlaivių įgulos saugumui užtikrinti, Dubajaus tarptautinio (DXB) oro uosto veikla laikinai sustabdyta. Visos procedūros valdomos pagal nustatytus saugumo protokolus“, – pranešė vyriausybės Dubajaus žiniasklaidos biuras.
Anksčiau šeštadienį pranešta, kad virš Dubajaus oro uosto nugriaudėjo sprogimas, po kurio ore pasirodė dūmų debesis.
Riboti skrydžiai iš pagrindinio Dubajaus oro uosto buvo atnaujinti pirmadienį, nepaisant kasdienių dronų atakų prieš taikinius Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Praėjusį šeštadienį, regione kilus karui po JAV ir Izraelio smūgių prieš Iraną, Dubajaus oro uoste buvo sužeisti keturi darbuotojai ir apgadintas terminalas.
„Dubai Airports“ tuo metu teigė, kad incidentas buvo „greitai suvaldytas“, daugiau detalių neskelbta.
Iranas taip pat smogė Abu Dabio oro uostui, prabangiam kompleksui „Palm Jumeirah“ ir prabangiam viešbučiui „Burj Al Arab“, o antradienį dronų nuolaužos sukėlė gaisrą JAV konsulate Dubajuje.
Prabilo Irano prezidentas: priešai šį savo norą „nusineš į kapus“
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį atsiprašė kaimyninių šalių dėl atakų, surengtų per Teherano karą su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.
„Atsiprašau (…) kaimyninių šalių, kurias atakavo Iranas“, – sakydamas kalbą, kurią transliavo valstybinė televizija, pareiškė M. Pezeshkianas.
Jis pažymėjo, kad kaimynai nebus atakuojami, nebent karo metu iš jų teritorijos bus vykdomos atakos.
„Laikinoji vadovybės taryba vakar susitarė, kad daugiau nebus vykdomos atakos prieš kaimynines šalis ir nebus leidžiamos raketos, nebent iš šių šalių bus surengta ataka prieš Iraną“, – tvirtino M. Pezeshkianas.
Vis dėlto jis nurodė, kad jo šalis nepasiduos Izraeliui ir JAV.
„Priešai turi į kapus nusinešti savo norą, kad Irano žmonės pasiduotų“, – teigė prezidentas.
JAV kariuomenė skelbia per pirmąją karo savaitę smogusi daugiau nei 3 tūkst. Irano taikinių
JAV kariuomenė penktadienį pranešė, kad per pirmąją karo su Iranu savaitę Jungtinės Valstijos smogė daugiau nei 3 tūkst. taikinių.
Už amerikiečių pajėgas Artimuosiuose Rytuose atsakinga Jungtinių Valstijų Centrinė vadavietė savo faktų suvestinėje nurodė, jog tarp šių objektų yra vadovavimo ir kontrolės centrai, oro erdvės gynybos sistemos, raketų dislokavimo vietos bei Irano karinio jūrų laivyno laivai ir povandeniniai laivai.
JAV patvirtino skubų ginklų pardavimą Izraeliui, aplenkiant Kongresą
JAV Valstybės departamentas penktadienį patvirtino skubų 12 tūkst. bombų korpusų pardavimą Izraeliui, šioms šalims įsitraukiant į aštrėjantį karą Artimuosiuose Rytuose.
Remiantis pranešimu spaudai, prašomą 450 kg bombų korpusų, kurių vertė siekia apie 151,8 mln. JAV dolerių (130 mln. eurų), pardavimą patvirtino Valstybės departamento Politinių ir karinių reikalų biuras.
„Siūlomas pardavimas pagerins Izraelio galimybes atremti dabartines ir ateities grėsmes, sustiprins jo krašto apsaugą ir pasitarnaus kaip atgrasymo priemonė regioninėms grėsmėms“, – sakoma biuro pareiškime.
Pranešime nurodoma, kad be amunicijos šis pardavimas apims JAV vyriausybės ir rangovų inžinerinės, logistikos bei techninės pagalbos paslaugas.
Didžiosios JAV gynybos bendrovės sutiko keturis kartus padidinti pažangiosios ginkluotės gamybą, penktadienį socialiniame tinkle paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), praėjus savaitei po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pirmą kartą sudavė smūgius Iranui.
Nors JAV ginklų pardavimui paprastai reikalingas Kongreso patvirtinimas, valstybės sekretorius Marco Rubio pasirašė išimtį, leidžiančią jį aplenkti, ir taip sukėlė kai kurių pareigūnų pasipiktinimą.
„Valstybės sekretorius nustatė ir pateikė išsamų pagrindimą, kad egzistuoja ekstremalioji situacija, reikalaujanti nedelsiant parduoti Izraelio vyriausybei minėtas gynybos prekes bei gynybos paslaugas, ir tai atitinka Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo interesus“, – remdamasis Ginklų eksporto kontrolės įstatymu paskelbė Valstybės departamentas.
Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto narys demokratas Gregory Meeksas (Gregoris Miksas) teigė, kad ginklų pardavimo apžvalgos Kongrese apėjimas „atskleidžia ryškų prieštaravimą pačioje šios administracijos argumentų dėl karo esmėje“.
„Trumpo administracija ne kartą tvirtino, kad yra visiškai pasirengusi šiam karui“, – sakoma G. Meekso pranešime.
„Skubėjimas pasinaudoti ekstremaliosios situacijos įgaliojimais siekiant apeiti Kongresą pasakoja kitokią istoriją, – kalbėjo jis. – Tai yra pačios Trumpo administracijos sukurta ekstremalioji situacija.“
Izraelis: virš 80 naikintuvų smogė Teheranui ir centriniam Iranui
Izraelio kariuomenė pranešė, kad šeštadienį daugiau nei 80 naikintuvų įvykdė smūgių bangą Irano kariniams objektams, raketų paleidimo įrenginiams ir kitiems taikiniams Teherane bei centrinėje Irano dalyje.
„Daugiau nei 80 Izraelio karinių oro pajėgų naikintuvų (...) užbaigė papildomą smūgių bangą, nukreiptą į Irano teroristinio režimo infrastruktūrą“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Virš Dubajaus nugriaudėjo sprogimas
Šeštadienį virš Dubajaus oro uosto nugriaudėjo sprogimas, po kurio ore pasirodė dūmų debesis, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas liudininkas, Iranui tęsiant atakas visame Persijos įlankos regione.
„Flightradar24“ sekimo svetainė parodė, kad lėktuvai sukiojasi virš oro uosto, regis, laukdami leidimo tūpti.
Primenama, kad riboti skrydžiai iš pagrindinio Dubajaus oro uosto buvo atnaujinti pirmadienį, nepaisant kasdienių dronų atakų prieš taikinius Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Dubajaus žiniasklaidos biuras socialiniame tinkle „X“ pranešė apie „nedidelį incidentą, kilusį dėl nuolaužų kritimo po (taikinio) perėmimo“, tačiau tame pačiame įraše paneigė sklandančius pranešimus apie oro uostą.
Praėjusį šeštadienį, regione kilus karui po JAV ir Izraelio smūgių prieš Iraną, Dubajaus oro uoste buvo sužeisti keturi darbuotojai ir apgadintas terminalas.
„Dubai Airports“ tuo metu teigė, kad incidentas buvo „greitai suvaldytas“, daugiau detalių neskelbta.
Iranas taip pat smogė Abu Dabio oro uostui, prabangiam kompleksui „Palm Jumeirah“ ir prabangiam viešbučiui „Burj Al Arab“, o antradienį dronų nuolaužos sukėlė gaisrą JAV konsulate Dubajuje.
Po Rusijos suokalbio su Iranu – JAV reakcija
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „nėra susirūpinusios“ dėl pranešimų, kad Rusija teikia Iranui žvalgybinę informaciją apie JAV karių pozicijas ir judėjimą.
Nors P. Hegsethas atsisakė patvirtinti šiuos pranešimus, duodamas interviu CBS laidai „60 Minutes“ jis pažymėjo: „Mes viską sekame.“
„Mūsų vadai žino viską“, – tvirtino jis ir kartu pridūrė, kad „turime geriausią žvalgybą pasaulyje. Žinome, kas su kuo bendrauja“.
„Nesame dėl to susirūpinę“, – sakė gynybos sekretorius ir taip pat nurodė, kad „mes tai sušvelniname, kiek reikia“.
Sumenkino pranešimą, kad Rusija teikia Iranui informaciją
Anksčiau penktadienį ir Baltieji rūmai sumenkino pranešimą, kad Rusija teikia Iranui informaciją apie JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose.
„Akivaizdu, kad tai neturi įtakos karinėms operacijoms Irane, nes mes visiškai juos naikiname“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
„Pasiekiame šios operacijos karinius tikslus ir tai tęsis“, – tikino K. Leavitt.
Laikraštis „The Washington Post“, remdamasis su žvalgybine informacija susipažinusiais pareigūnais, pranešė, kad Rusija pateikė Iranui JAV karinių išteklių, įskaitant laivus ir orlaivius, buvimo vietas.
Sekmadienį per bepiločių orlaivių ataką prieš JAV bazę Kuveite žuvo šeši JAV kariai, be to, buvo pataikyta į Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) stotį Rijade.
Pasak „The Washington Post“, Kinija, regis, nepadeda Iranui gintis.
Rusija ir Kinija jau seniai palaiko diplomatinius ir prekybos ryšius su Iranu, o Rusiją su šia šalimi sieja ir glaudūs kariniai ryšiai. Tiek Maskva, tiek Pekinas sukritikavo JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.
Izraelio kariuomenė praneša apie naujas Irano raketų atakas
Iranas šeštadienio rytą paleido raketas į Izraelį, paskelbė Izraelio kariuomenė ir pridūrė, kad buvo suaktyvintos oro gynybos sistemos.
Anksčiau jau buvo ne kartą pranešta apie Irano raketų atakas. Tuo metu Izraelio oro pajėgos inicijavo naują plataus masto smūgių bangą prieš taikinius Irano sostinėje Teherane.
Irano valstybinė žiniasklaida parodė filmuotą medžiagą, kurioje matyti didžiuliai gaisrai Teherano Mehrabado tarptautiniame oro uoste.
Atakomis apsikeista praėjus maždaug savaitei nuo tada, kai prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiai Irane.
Guterresas reikalauja užbaigti Irano karą
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas reikalauja nedelsiant nutraukti Irano karą.
„Metas baigti atakas ir grįžti prie rimtų derybų“, – Niujorke, anot pranešimo, pareiškė A. Guterresas. Atakos esą yra „neteisėtos“, sukelia „didžiulį skausmą“ gyventojams regione ir kelia didelį pavojų pasaulio ekonomikai.
„Situacija gali tapti nekontroliuojama“, – įspėjo JT vadovas. Rizika esą labai didelė.
JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo intensyvius oro antskrydžius prieš Iraną. Per juos žuvo aukščiausiasis Irano vadovas ajatola Ali Khamenei, taip pat kiti vadovybės nariai. Reaguodamas į smūgius, Iranas atakuoja Izraelį, kelias Persijos įlankos šalis bei JAV objektus regione.
Teherane nugriaudėjo galingi sprogimai: suduotas smūgis oro uostui
Izraelis sudavė galingus smūgius vienam iš užimčiausių Irano oro uostų, rašo „The telegraph“.
Pasak leidinio, Mehrabado oro uoste buvo pranešta apie didelius sprogimus.
Kiek vėliau socialiniuose tinkluose taip pat išplito vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti didžiuliai gaisrai šioje vietoje.
Liudininkų teigimu, degė keli lėktuvai.
Smūgis buvo suduotas po to, kai penktadienio naktį Izraelio gynybos pajėgos sustiprino savo puolimą prieš Irano režimą ir jo sąjungininką Libane „Hezbollah“.
Izraelio gynybos pajėgos šeštadienio rytą anksti bombardavo Beiruto dalis. Tuo metu Iranas atsakė raketų salvėmis į Izraelį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau penktadienį įspėjo, kad be Irano režimo „besąlygiško pasidavimo“ taikos susitarimo nebus.
Be to, penktadienį JAV kariuomenė atšaukė didelio desantininkų dalinio pratybas. Manoma, kad kariai netrukus gali būti išsiųsti į Artimuosius Rytus.
Savo ruožtu Izraelio kariuomenės atstovai taip pat informavo, kad šeštadienį Iranas paleido raketas.
„Pajėgos „nustatė iš Irano į Izraelio teritoriją paleistas raketas. Gynybos sistemos veikia, kad sulaikytų grėsmę“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ar jums nekeista kodėl žydas Budrys palaiko Netayahu rezima o ne Izraelio žmones.?
Nauja grasinimų banga iš Irano: perspėja – puldinės kaimynes
Irano griežtosios linijos teismų sistemos vadovas pareiškė, kad šalis toliau puldinės kaimynes, kurios padeda jos priešams.
„Irano ginkluotųjų pajėgų turimi įrodymai rodo, kad kai kurių regiono šalių geografija atvirai ir slaptai yra priešo žinioje“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei, kuris taip pat yra laikinosios vadovybės tarybos narys.
„Sunkūs išpuoliai prieš šiuos taikinius tęsis“, – pridūrė jis.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas anksčiau šeštadienį atsiprašė kaimyninių šalių dėl atakų, surengtų per Teherano karą su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.
Jis taip pat buvo pažadėjęs, kad „daugiau nebus atakuojamos kaimyninės šalys ir nebus leidžiamos raketos, nebent ataka prieš Iraną kiltų iš šių šalių“.
Prezidentas šeštadienį taip pat pareiškė, kad jo šalis nepasiduos Izraeliui ir Jungtinėms Valstijoms, karui įžengus į antrą savaitę.
„Priešai savo norą, kad Irano žmonės pasiduotų, nusineš į kapus“, – sakė M. Pezeshkianas.
Izraelis ir Jungtinės Valstijos vasario 28-ąją pradėjo smūgius prieš Iraną. Per atakas nužudytas Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir kilo regioninis konfliktas.
Nuo to laiko Iranas atsakė raketų ir dronų smūgiais prieš Izraelio ir JAV interesus regiono šalyse, daugiausia Persijos įlankoje.