Aleksandras Lukašenka norėtų būti perrinktas Baltarusijos prezidentu anksčiau, nei prasidės nauja konfrontacija su Rusija.
Pasitvirtino spėjimai, kad Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka įsakė sušaukti neeilinę šalies parlamento sesiją, kad būtų paankstinti prezidento rinkimai. Parlamento sprendimu, rinkimai įvyks ne kitų metų sausio pradžioje, o šių metų gruodžio 19 dieną.
Kodėl skuba?
Dar vasarą Minske gyvenantis politologas Jurijus Ševcovas Rusijos žinių agentūrai TASS prognozavo, kad A. Lukašenka surengs prezidento rinkimus iki Naujųjų metų. Kaip skubos priežastį jis įvardijo 2011 metais galintį prasidėti dar vieną Baltarusijos konfliktą su Rusija.
Anot J. Ševcovo, kitų metų sausio 1-ąją baigiasi penkerių metų dujų kotraktas dėl rusiškų dujų tiekimo Baltarusijai. Be to, iki sausio 1-osios gali būti parengtos sutartys dėl Rusijos, Baltarusijos ir Kazachijos vieningos ekonominės erdvės. Baltarusijai iki sausio 1-osios neratifikavus sutarčių, Rusija gali nustatyti 30 procentų eksporto muitą į Baltarusiją įvežamoms dujoms, tuo varydama į bankrotą šalies pramonę ir vartotojus. Paankstinus prezidento rinkimus Baltarusijoje, J. Ševcovo nuomone, visa jos politinė sistema bus pasirengusi konfrontacijai su Rusija, tai bus „krizė ne prezidento rinkimų kampanijos metu“.
Sutartys dėl vieningos ekonominės erdvės yra vienas etapų integruojant Rusiją, Baltarusiją ir Kazachiją. 2007-ųjų spalį sutarta, kad trys šalys sudarys muitų sąjungą. Manoma, kad tokia sąjunga leistų Rusijos ūkiui papildomai sutaupyti ir uždirbti apie 400 milijardų JAV dolerių per metus, Kazachijos ir Baltarusijos ekonomikos praturtėtų maždaug po 16 mlrd. dolerių.
Žiaurus informacinis karas
A. Lukašenka ilgai vengė pritarti muitų sąjungai, bet atitinkamos sutartys turėjo įsigalioti šių metų liepos 6-ąją. Šios datos išvakarėse Rusijos televizija NTV parodė filmą „Krikšto tėtušis“ („Kriostnyj batka“), kuriame A. Lukašenka kaltinamas politinėmis žmogžudystėmis. Liepos viduryje Rusijos televizijos parodė tęsinį – „Krikšto tėtušį 2“.
Rusijos ekonomisto Michailo Chazino nuomonė šiuo klausimu skiriasi nuo kitų „sąmokslo teorijų“. Anot jo, Rusijoje esama įtakingų jėgų, kurioms nenaudinga minėta trijų valstybių ekonominė sąjunga, todėl norėta suerzinti Baltarusijos prezidentą, kad jis ir vėl imtų dvejoti, ar jam verta dėtis su Rusija ir Kazachija.
A. Lukašenka neliko skolingas. Liepos viduryje Baltarusijos televizija transliavo išskirtinį interviu su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu. Šis, aišku, kritikavo Rusijos politiką Gruzijos atžvilgiu. M. Saakašvilis glostė baltarusių savimeilę: „Baltarusija ir yra Europa.“ Liepos 22-ąją Baltarusijos TV eteryje pasirodė Latvijos prezidentas Valdis Zatleras. Įvairių šalių apžvalgininkai suskubo pareikšti, kad A. Lukašenka panaudojo V. Zatlerą informacinėje kovoje su Rusija.
Kas kuo naudojasi
Lietuvos aukščiausieji vadovai vengia apie A. Lukašenką atsiliepti neigiamai. Liepos pabaigoje premjeras Andrius Kubilius šįmet jau antrąkart apsilankė Baltarusijoje – dabar kaip dviratininkas turistas, besidomintis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu. Jis sakė remiąs Baltarusijos energetinės nepriklausomybės siekį. Akivaizdu, kad tokie siekiai ypač stiprūs, kol valdžioje yra A. Lukašenka.
Tik faktai:
Valdant A. Lukašenkai Baltarusijoje nužudyti arba dingo be žinios: buvęs šalies Aukščiausiosios Tarybos vicepirmininkas Genadijus Karpenka, vidaus reikalų eksministras Jurijus Zacharenka, buvęs Centrinės rinkimų komisijos vadovas Viktoras Gončaras, žurnalistas Dmitrijus Zavadskis, verslininkas Anatolijus Krasovskis.
Šių metų rugsėjo pradžioje neva nusižudė žurnalistas Michailas Babeninas, kovotojas už žmogaus teises. Baltarusijos generalinė prokuratūra pagaliau pripažino, kad žmogžudystės versija turi pagrindo.
Internete neseniai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame anonimas, prisistatantis kaip Rusijos žvalgybos darbuotojas, teigia, kad Vladimiras Putinas įsakė nužudyti A. Lukašenką.
