Dešiniojo sparno lyderis, kuris vadovavo Prancūzijai 2007–2012 metais, praėjusį mėnesį buvo pripažintas kaltu dėl to, kad mėgino savo rinkimų kampaniją 2007 metais finansuoti iš tuometinio Libijos diktatoriaus Muammaro Kadhafi gautomis lėšomis.
70-mečiui N. Sarkozy buvo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą sąmokslą.
Trečiadienį N. Sarkozy kalėjime „La Sante“ aplankė teisingumo ministras Geraldas Darmaninas. Šį vizitą jis surengė nepaisydamas prokuroro perspėjimų, kad tai gali pakenkti teismų nepriklausomumui.
Susitikimas kalėjime vyko dalyvaujant kalėjimo direktoriui, jo metu buvo aptartos buvusio prezidento saugumo priemonės, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Praėjusią savaitę ministras išreiškė liūdesį dėl N. Sarkozy nuteisimo.
Reaguodami į G. Darmanino vizitą kalėjime ir viešai išreikštą palaikymą buvusiam prezidentui, maždaug 30 teisininkų grupė ketvirtadienio vakarą pateikė skundą Respublikos Teisingumo Teismui (CJR).
CJR teisia dabartinius ir buvusius ministrus už įtariamus nusikaltimus, padarytus einant pareigas.
„Jaučiu didelį liūdesį dėl prezidento Sarkozy, – praėjusią savaitę transliuotojui „France Inter“ sakė teisingumo ministras. – Buvau jo kolega ir negaliu būti nejautrus kito žmogaus nelaimei.“
Skunde teigiama, kad G. Darmaninas „užėmė poziciją klausimu, dėl kurio turi administracinę galią“. Naujienų agentūra AFP susipažino su šio skundo kopija.
Skunde teisininkai nurodė esantys „ypač pasipiktinę teisingumo ministro pareiškimais“, kuriais jis viešai išreiškė „užuojautą ponui Sarkozy, pabrėždamas juos siejančius asmeninius ryšius“.
Teisininkai apkaltino ministrą netiesiogine parama buvusiam prezidentui.
Jie pridūrė, kad tokia pozicija „greičiausiai pakenks pono Darmanino nešališkumui ir objektyvumui, nes jis, būdamas teisingumo ministru, negali užimti tokios pozicijos nagrinėjamoje byloje“.
N. Sarkozy advokatai paprašė jį paleisti, kol bus nagrinėjama jo apeliacija.
G. Darmaninas jau anksčiau bandė spręsti šį klausimą.
„Beprecedentis buvusio prezidento saugumo užtikrinimas kalėjime jokiu būdu nepaneigia teisėjų nepriklausomumo ir yra mano, kaip administracijos vadovo, budrumo pareigos dalis“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė teisingumo ministras.
N. Sarkozy yra pirmasis buvęs Europos Sąjungos (ES) šalių vadovas, kuriam tenka atlikti laisvės atėmimo bausmę, ir pirmasis už grotų pasodintas Prancūzijos vadovas nuo to laiko, kai po Antrojo pasaulinio karo buvo įkalintas nacių kolaborantas Philippe'as Petainas.
N. Sarkozy po pralaimėjimo per 2012 metų rinkimus susidūrė su daugybe teisinių problemų ir jau buvo nuteistas dviejose kitose bylose.
Vis dėlto jis tebėra gana populiarus tarp Prancūzijos dešiniųjų. Likus vos kelioms dienoms iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, N. Sarkozy aplankė prezidentą Emmanuelį Macroną Eliziejaus rūmuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
