Tačiau, naujausiųjų laikų istorija rodo, kad mes nuolat laviruojame ant labai plonos ribos, kuri žmoniją skiria nuo naujo pasaulinio karo. Šiuo metu vyksta ne tik aktyvūs kariniai veiksmai pačioje Europoje, tačiau ir didžiausia per pastaruosius dešimtmečius geopolitinė krizė, į kurią įsivėlė galingiausios pasaulio kariuomenės.
Pateikiame jums sąrašą valstybių, kuriose galimi ar dabar verdantys karai gali tapti ne tik treniruočių aikštele supervalstybėms, bet ir virsti pasauliniais konfliktais.
Sirija
Nuo pat Sirijos pilietinio karo pradžios prieš 2011-uosius, užsienio šalių dalyvavimas konflikte reikšmingai auga. 2017 m. kovą tarptautinė įtampa paaštrėjo dar labiau po to, kai JAV pirmą sykį bombardavo Rusijos palaikomo režimo pajėgas netoli sienos su Jordanija.
Į šį pilietinį karą ilgainiui tiesiogiai ar slapta įsitraukė faktiškai visos aplinkinės šalys: Iranas, Rusija, palestiniečių „Hezbollah“, Irakas vienaip ar kitaip palaiko Basharo al Assado pajėgas; iš kitos pusės, sukilėlius palaiko Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija, Turkija, Kataras, Saudo Arabija ir Jordanija oficialiai yra laikomos sukilėlių sąjungininkėmis. Padėtį dar labiau komplikuota tai, kad šios frakcijos nėra vienalytės, dažnai interesai būna persipynę, kaip kurdų ar Kataro atveju.
Tokia maišatis regione yra tikra parako statinė, kuri gali bet kada sprogti. Įtampa jau ir taip yra pasiekusi neregėtas aukštumas po to, kai Turkija 2015-aisiais numušė Rusijos šturmo lėktuvą dėl nuolat pažeidinėjamos oro erdvės, o JAV, į valdžią atėjus Donaldui Trumpui, subombardavo Sirijos valdžios oro uostą ir naikintuvus po to, kai šie atliko antskrydį ant civilių gyvenvietės. Rusija netrukus paskelbė, kad savo dislokuotomis priešlėktuvinėmis sistemomis „S-400“ numušinės visus sąjungininkų lėktuvus, įskaitant ir JAV, kurie skris Sirijos oro erdve.
Rusijos ir JAV santykiai ir šiame regione išlieka itin įtempti, Kremlius atsisako nutraukti Basharo al Assado palaikymą, o JAV ir šalys sąjungininkės nerimauja, kad nesant deramo karinio ir politinio bendradarbiavimo tarp šių dviejų pusių, karas Sirijoje netruks tapti globaliu.
Ukraina
Krizės Ukrainoje atskaitos tašku galima laikyti šalį suskaldžiusio korupcinės valdžios atsisakymą pasirašyti ekonominės integracijos į ES sutartį, vėliau sekusius neramumus Kijeve ir buvusio šios šalies prezidento Viktoro Janukovyčiaus pabėgimą į Rusiją 2014-ųjų pradžioje.
2014-ųjų kovą Rusijos kariuomenė be skiriamųjų ženklų okupavo Krymo regioną, o vėliau ir formaliai jį aneksavo, prijungiant prie Rusijos Federacijos pasaulio šalių nepripažinto referendumo būdu. Rusijos prezidentas tuomet aiškino savo veiksmus poreikiu „saugoti rusakalbių mažumos teises“. Dėl šių veiksmų Rusijos valdžios atstovai ir su jais siejamos valstybinės įmonės sulaukė tarptautinių sankcijų, kurios, nuolat pildomos, galioja iki šios dienos.
Netrukus Rusijos eksportuojami kolaborantai pradėjo neramumus Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose.
Rusijos kariuomenės technikos, savanorių rusų ir karių palaikomi kolaborantai įsivėlė į kovą su Ukrainos kariuomene. Karo metu jau žuvo apie 10 tūkst. žmonių, sužeista – daugiau nei 20 tūkst. Nepaisant to, kad Rusija kategoriškai neigia savo dalyvavimą konflikte, tiek NATO kariuomenės ar ES atstovai, tiek ir nepriklausomi ekspertai pripažįsta, kad šios šalies kariuomenės daliniai dalyvavo ir vis dar dalyvauja karo veiksmuose prieš Ukrainą.
Situacija Ukrainoje netruko išsivystyti į tarptautinę krizę, įveldama tiek JAV, tiek ES į konfliktą su Rusija. Santykius dar labiau pablogino 2014-ųjų liepą numuštas virš Donbaso skridęs keleivinis lėktuvas su 298 žmonėmis, skridęs iš Danijos į Malaiziją. Tarptautinė tyrėjų grupė nustatė, kad lėktuvas buvo numuštas iš Rusijos atgabenta priešlėktuvinės gynybos sistema „Buk“.
2015-aisiais, spaudžiant tarptautinei bendruomenei, buvo bandoma konfliktą sureguliuoti diplomatiniu keliu. Minsko susitarimai vėliau buvo pildomi ir tobulinami, tačiau kol kas juos įgyvendinti nepavyksta dėl Rusijos nenoro perduoti sienos su Ukraina kontrolės.
Konfliktas Ukrainoje kelia riziką tolimesniam Rusijos ir Vakarų santykių krizės gilėjimui. Kol kas JAV ir Europa savo karinę pagalbą Ukrainai apriboja tiekdama ar finansuodama gynybinę ginkluotę, tačiau Rusijos veiksmai kelia pagrįstą nerimą dėl jos ketinimų Rytų Europoje, o jos galimas vienos iš NATO šalių puolimas, tikėtina, sukeltų pasaulinį karą. Maža to, konfliktas Ukrainoje gerokai susilpnino JAV ir Rusijos bendradarbiavimo kituose pasauliniuose konfliktuose, tokiuose kaip Sirija, galimybes.
Baltijos regionas
Ekspertai garsiai įvardija ir Baltijos regioną, kaip galimą NATO bei Rusijos karinio konflikto vietą. Maža to, dėl galimos Rusijos agresijos sunerimo ir Skandinavijos šalys, suskubusios stiprinti regiono gynybą.
„Foreign Policy“ apžvalgininkas Paulas D. Milleris, prieš ketverius metus prognozavęs Rusijos puolimą Ukrainoje, pernai metų pabaigoje teigė, kad „kitos – Baltijos šalys“. „Putinas ir kiti rusai, kurie pasaulį mato per rusiško religinio nacionalizmo lęšius, Vakaruose įžvelgia didžiulę grėsmę dėl jos laisvamaniškumo ir globalizmo“, – teigia jis.
Eksperto teigimu, Rusija imtųsi ne tiesioginio karinio puolimo, tačiau organizuotų kolaborantų būrius, panašiu principu, kaip tai buvo daroma Donecke, Ukrainoje. „Galbūt rusiškai kalbantys latviai ar estai (ketvirtis Estijos ir Latvijos gyventojų yra etniniai rusai) pradėtų riaušes ir protesto akcijas dėl savo teisių, kaltintų (valdžią) persekiojimu, prašytų „tarptautinės pagalbos“. Atsirastų įtartinai puikiai ginkluota ir treniruota „Baltijos rusų išsivadavimo fronto“ grupuotė“, – prognozavo P. D. Milleris.
Maža to, Baltijos jūroje nuolat vyksta susidūrimai tarp Rusijos ir NATO kariuomenės lėktuvų. Kol kas tai tėra „praskridimai“ šalia – iš Rusijos pusės, kai rusų naikintuvas praskrido už poros metrų nuo žvalgybinio NATO lėktuvo ir „palydėjimai“ iš NATO pusės, kaip buvo su Rusijos gynybos ministro lėktuvu, skridusiu į Vokietiją. Ekspertai faktiškai vienbalsiai sutinka, kad vis dažnėjantys susidūrimai oro erdvėje šiame regione vieną sykį gali baigtis „sprogimu“ ir išprovokuotu konfliktu, kuris labai greitai gali išsivystyti į Trečiąjį pasaulinį karą.
Padėties rimtumą įvertino ir dabartinis JAV kariuomenės vadas Jamesas Mattisas, kuris Senato klausymuose pažymėjo, jog JAV kariuomenės buvimas Baltijos šalyse yra reikalingas siekiant užtikrinti NATO šalių saugumą.
Pietų ir Rytų Kinijos jūrų regionas
Konflikte dėl grupės nedidelių salų Pietų Kinijos jūroje dalyvauja Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Malaizija, Filipinai, Vietnamas, Brunėjus ir Taivanis. Be politinių priežasčių, aistras kaitina ir tai, kad šalia jų buvo aptiktos didžiulės naftos ir dujų atsargos.
Ekspertai pažymi, kad Pietų Kinijos jūroje bręstantis konfliktas gali sukelti pasaulinio karo pradžią, nes Japonija, Pietų Korėja ir Filipinai yra pasirašę karinę gynybinę sąjungą su JAV, kurios lėktuvnešiai, pasirodę šių metų pradžioje šioje teritorijoje, gerokai įsiutino Kiniją.
Konflikto esmę sudaro tai, kad Kinija formuoja dirbtines salas šioje teritorijoje, taip stengdamasi užimti resursų turtingą ekonominę zoną savo reikmėms. Teigiama, kad šioje teritorijoje yra 11 mlrd. tonų naftos, 190 trln. kubinių metrų dujų, o prekybininkai laivais „nuplukdo“ 5,3 trln. dolerių kasmet.
Tarptautinis Hagos teismas pripažino, kad 90 proc. Pietų Kinijos jūros Kinijos pretenzijų yra nepagrįstos. Tačiau Pekinas pareiškė, kad nepripažįsta šio teismo sprendimo. Iš esmės, nuo to, kaip ateityje pavyks suderinti kaimyninių šalių interesus, priklauso ne tik šio regiono, bet ir viso pasaulio saugumas.
Analogiška problema egzistuoja ir Rytų Kinijos jūroje, kurioje Kinija konfliktuoja su Japonija dėl Senkaku/Diaoyu salų. Ten lygiai taip pat yra ne tik politiniai interesai, tačiau ir ekonominiai – šiame regione yra aptikta apie 200 mln. tonų barelių naftos atsargų.
Kašmyras
2016-ųjų pavasarį atsinaujino kariniai susidūrimai Indijos ir Pakistano ginčytinoje teritorijoje Kašmyre. Konfliktas tęsiasi nuo 1947-ųjų, tačiau nuo 2000-ųjų jis yra jau įvardijamas kaip „įšaldytas“. Daugelis Kašmyro gyventojų – musulmonai, kaip ir Pakistane.
Šio konflikto, nors ir „įšaldyto“, didžiausias pavojus yra tas, kad abi daugiamilijoninės šalys yra branduolinės valstybės. Tiek Indija, tiek Pakistanas skiria milžiniškas lėšas ginkluotei (per pastaruosius šešerius metus Indija pirmauja pagal išlaidas ginkluotei pasaulyje, o Pakistanas užima septintąją vietą).
Šiaurės Korėja savo veiksmais 2017-aisiais netgi užgožė karą Sirijoje. Kim Jong Uno vadovaujami karo inžinieriai tiek ištobulino savo balistinių raketų ir branduolines programas, kad sukėlė rimtą JAV susirūpinimą ir planų „atsakui“. Pasak ekspertų, esant dabartinėms sąlygoms Šiaurės Korėja galės pasigaminti branduolinį užtaisą galinčią nešti iki JAV krantų raketą per porą metų. Patys šiaurės korėjiečiai teigia, kad tai gali daryti jau dabar.
Nors praėjusį dešimtmetį buvo kilę vilčių, kad pavyks palaipsniui įtraukti Šiaurės Korėją į tarptautinę bendruomenę ir įtikinti atsisakyti branduolinių kėslų, tačiau pastarųjų metų įvykiai rodo, kad įvykiai pakrypo pavojinga linkme.
