Anot Pentagono vadovo, JAV kariai ir jūreiviai yra pasirengę išplaukti „vidury nakties, esant geram ar blogam orui, vykti į pavojingas vietas, kad surastų tuos, kurie kenkia mūsų šaliai, ir, jei reikia, artimuose ir žiauriuose mūšiuose įvykdytų teisingumą Amerikos žmonių vardu“.
„Šioje profesijoje jūs jaučiatės patogiai smurto aplinkoje, kad mūsų piliečiai galėtų gyventi taikiai. Mirtingumas yra mūsų vizitinė kortelė, o pergalė – vienintelis priimtinas galutinis rezultatas“, – kalbėjo jis.
Pentagono vadovo žodžiai priminė spartiečių ir romėnų laikus, kai pergalę lemdavo asmeninė drąsa, tačiau, pasak O’Brieno, šiuolaikiniuose karuose tai nebeveikia.
Iš tiesų, jeigu kiltų karas tarp JAV ir Kinijos, pergalę lemtų ne drąsa ar narsumas, o pažangios karo technologijos, logistika ir gamybos pajėgumai, teigia analitikas.
P. O‘Brienas pabrėžia, JAV, tikėdamasi karus laimėti kruvinais artimais susirėmimais fronto linijose tik apgaudinėja save.
Dronų karas Ukrainoje
Kaip pavyzdį karo analitikas pasitelkia Rusijos karo su Ukraina eigą. Ji priklauso ne nuo vidutinio pėstininko drąsos ar žiaurumo, bet nuo Ukrainos ir jos sąjungininkų gebėjimo padaryti žalą Rusijos ekonomikai ir išeikvoti Rusijos karo lauko ir vidaus išteklius.
Rusija, kaip ir daugelis analitikų, tikėjo, kad jos pranašesni tankų, karo laivų ir kitų transporto priemonių ištekliai greitai sutriuškins ukrainiečius. Tačiau Ukraina efektyviai atsilaikė, karas užsitęsė ir išplito, o vien Rusijai jis atnešė daugiau nei 1 milijoną aukų.
Per pastaruosius trejus su puse metų abi pusės nuolat kūrė naujas pajėgas, ginklus. 2025 m. kariuomenės jau mažai primena tas, kurios kovojo 2022 m. Iš pradžių dronai buvo antraeilis dalykas, abi pusės dislokavo tankus, šarvuočius ir pėstininkus prie fronto linijos.
Dabar kare labai svarbūs tapo dronai, artilerijos sviediniai ir tolimojo nuotolio ginklai. Būtent tokia įranga dabar naudojama naftos perdirbimo gamykloms, elektrinėms ir kitiems taikiniams, esantiems šimtus ar tūkstančius mylių už fronto linijos, smogti. Dabar kasnakt šalys viena kitą atakuoja dronais.
Anot eksperto, galingų valstybių kariniai lyderiai jau ne vieną dešimtmetį daro esmines klaidas mąstydami apie tai, kas padeda valstybei laimėti karą. Daugelis tų klaidų atspindi tai, ką galėtume pavadinti „mūšio centruotu“ konflikto supratimu – prielaida, kad rezultatus lemia tai, kas įvyksta, kai kariai susitinka mūšio lauke.
Ar JAV pralaimėtų Kinijai?
Ši dinamika nėra palanki JAV ilgame kare su Kinija. Šiuo metu JAV turi, atrodo, galingesnę kariuomenę, kuri yra tikrai labiau patyrusi kovose ir technologiškai pažangesnė. Iš pradžių amerikiečiai galėtų sukelti neproporcingai didelius nuostolius kinams. Tačiau dėl sumažėjusių gamybos pajėgumų JAV sunkiai pavyktų kompensuoti net nedidelę dalį neišvengiamų nuostolių mūšio lauke. Tuo tarpu Kinija galėtų pagaminti naujus ginklus įspūdingai greitu tempu.
Anot analitiko, pirmoji JAV kariuomenės užduotis turėtų būti laivybos Ramiajame vandenyne kontrolė. Tačiau ir čia amerikiečiai susidurtų su problema – JAV beveik neturi laivų statybos pramonės. Pavyzdžiui, 2024 m. JAV pastatė 0,1 proc. pasaulio laivų, kai tuo metu Kinijos įmonės pastatė daugiau nei 50 proc.
Taip pat Pekinas kontroliuoja 90 procentų pasaulio komercinių dronų gamybos ir tiekia daugelį komponentų, kurie šiandien yra montuojami į Ukrainos ir Rusijos dronus.
„Amerika negali tiesiog mesti pinigų į problemą ir per trumpą laiką sukurti produktyvias strategines pramonės šakas“, – rašo „The Atlantic“.
JAV problema dar labiau išryškėja pažvelgus į jos sąjungininkes. Jos yra dar mažiau pasirengusios kariniu požiūriu, bet Vašingtonas jas vis labiau atstumia, užuot skatindamas stipresnį ryšį, kuris yra būtinas atgrasyti Kiniją ar su ja kovojant.
„P. Hegsethas galbūt norėtų įsivaizduoti, kad amerikiečių kareivių narsumas gali įveikti bet kokį kitą trūkumą, įskaitant susilpnėjusią karinę pramonę ir suskilusius aljansus. Vietoj to, kad girtųsi savo pranašumu artimoje kovoje, JAV turėtų ruošti savo kariuomenę Kinijos dronų antpuoliui ir konfliktui, kuris gali trukti metus. Kitaip ji galbūt laimės pirmuosius mūšius, bet ilgą karą, greičiausiai, pralaimės“, – apibendrina karo analitikas P. O‘Brienas.
Hegsethas: grėsmė reali
P. Hegsethas dar gegužę įspėjo, jog Kinija, patikimais duomenimis, rengiasi potencialiai panaudoti karinę jėgą, kad pakeistų jėgų pusiausvyrą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
„Kinijos keliama grėsmė reali ir galėtų būti labai arti“, – sakė P. Hegsethas. Jis teigė, kad Pekinas tikisi dominuoti Azijoje ir ją kontroliuot.
Jis paragino Vašingtono sąjungininkes ir partneres regione Kinijos grėsmės akivaizdoje didinti išlaidas savo kariuomenėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
