Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Ar tai būtų lėktuvai F-35, ar raketos „Tomahawk“, ar europietiškos sistemos, kurias skuba gaminti sąjungininkai, Kinija turi visišką retųjų elementų monopolį pasaulyje.
Todėl ir Vašingtonas, ir Briuselis skubėjo derėtis su Pekinu ir strimgalviais ieškojo, kur gauti technologijoms būtinų elementų. Su kokia problema susidūrė Vakarai ir kaip ji jau dabar veikia mūsų gynybos pramonę – apie tai TV3 žinios paklausė ekspertų.
Kinija turi visišką retųjų elementų monopolį pasaulyje
Vašingtonas ir Briuselis derėjosi su Pekinu ir strimgalviais ieškojo, kur gauti technologijoms būtinų elementų. Kinija išgauna apie 70 proc. viso pasaulio retųjų elementų, perdirbanti apie 90 proc. ir pagaminanti net 93 proc. gynybai itin svarbių magnetų.
Kai birželį JAV bombonešiai smogė Irano branduoliniams objektams – Vašingtonas pademonstravo karinio pranašumo svarbą pasaulyje, kuriame Vakarų priešai kelia galvas.
Kreipdamasis į JT rugsėjį Donaldas Trumpas gyrėsi, kad tas pranašumas JAV rankose.
„Jokia kita šalis neturi įrangos padaryti tai, ką padarėme mes. Mes turime geriausius ginklus pasaulyje...“, – tuomet triumfavo D. Trumpas.
Bet praėjus vos porai savaičių po šių žodžių – Kinija pagrasino tą pranašumą sumažinti. Kinija net neleidžia savo specialistams dirbti užsienio projektuose, kad nieks neperimtų patirties.
Spalio 9-ąją Pekino režimas paskelbė apie griežčiausius iki šiol retųjų žemės elementų eksporto apribojimus: pagal tuometį sprendimą iš esmės nuo gruodžio Kinija draustų bet kokį savo retųjų elementų patekimą į kitų valstybių gynybos pramonę. Vis tik dar spalio pabaigoje sprendimas buvo atidėtas ir eksportas į JAV pratęstas dar metams.
Užsienio kompanijos iš Kinijos importuoja gynybos pramonei reikalingus komponentus, ypač magnetus.
„Kažkodėl jie nusprendė, kad dabar tinkamiausias metas sužaisti šią kortą...“, – situaciją iki eksporto ribojimo pratęsimo vertino Hudsono instituto ekspertas Daniel Kochis.
Ekspertai įvertino Kinijos taktiką
TV3 kalbinti ekspertai sako, kad šis Kinijos ėjimas yra daugiau nei tik prekybos derybų su JAV taktika. Tai tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu.
„Tai nutaikyta tiesiai į JAV ginklų gamybą, į pažangias sistemas: tai ir Tomahawk, apie kurias daug kalbama, ar JAV branduolinių povandeninių laivų komponentai, F-35 – visuose naudojami retieji elementai, kurių reikiamo kiekio negalima nupirkti kitur nei Kinijoje“, – teigė D. Kochis.
Pavyzdžiui, minėtiems F-35 naikintuvams reikia bent 400 kg retųjų elementų. JAV laivyno stuburu vadinamuose „Arleigh Burke“ klasės laivuose jų daugiau nei 2,5 tonos.
O štai „Virginia“ ir „Columbia“ klasės povandeniniuose laivuose jų gali būti virš 4,5 tonų.
„Retieji žemės elementai – taip supaprastintai juos apibūdinant – yra tai, kas leidžia technologijoms ir įrenginiams būti išmaniais, interaktyviais ir suteikia labai reikšmingas ypatybes. Tarkime, didesnis atsparumas nuo karščio ar šalčio ir panašiai“, – išskyrė Geopolitikos ir saugumo studijų centro ekspertas Raigirdas Boruta.
Kiek retųjų elementų yra didelio tikslumo raketose „Tomahawk“ – karinė paslaptis. Tačiau lyg sutapimas – dar mėnesio pradžioje svarstęs Ukrainai perduoti šių raketų D. Trumpas, po Kinijos paskelbtų apribojimų pareiškė, kad Amerikai pačiai reikia šių raketų.
„Nenorime atiduoti dalykų, kurių reikia mūsų šalies gynybai“, – aiškino JAV prezidentas.
Retųjų elemntų trūkumas jau juntamas
JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centras pažymi, kad JAV jau dabar nespėja gaminti reikiamo kiekio svarbiausių ginklų sistemų.
Ir yra smarkiai priklausomos nuo retųjų elementų importo. Apie 70 proc. importo, JAV geologijos tarnybos duomenimis, atkeliauja būtent iš Kinijos.
O pati Kinija tuo metu pažangią ginkluotę gamina 5-6 kartus greičiau nei JAV.
„Jie modernizuoja savo transportą, kaip žinome iš palydovinių nuotraukų, planuodami potencialų Taivano puolimą. Ir dauguma tų sistemų, kuriose naudojami tie retieji elementai – ar tai būtų naikintuvai, ar tiksli amunicija – tai tos sistemos, kurių prireiks ginantis nuo Kinijos invazijos ar Taivano blokados“, – teigė Hudsono instituto ekspertas.
Kurs kritinių elementų rezervą
Tad Vašingtonas strimgalviais bando užkurti tiekimą iš kitų šaltinių. Pavasarį mineralų susitarimą D. Trumpas pasirašė su Ukraina. O prieš kelias dienas ir 8,5 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį su Australija.
„Maždaug po metų turėsime tiek kritinių mineralų ir retųjų iškasenų, kad nežinosime, ką su jais daryti. Jie bus verti vos 2 doleriai“, – pagerėsiančia situacija neabejoja D. Trumpas.
Tik D. Trumpo terminai – iš pasakų srities.
„Jeigu mes iš tikrųjų kryptingai dirbtume, tai per dešimtmetį įmanoma labai ryškią pažangą padaryti“, – įsitikinęs R. Boruta.
Ir tai toli gražu ne tik Amerikos problema.
„Nesuklyskite, Kinija eina prieš visą pasaulį“, – rėžė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Pastaruosius kelerius metus gynybos pramonę užkurti bandanti ES iš Kinijos importuojasi net 98 proc. reikalingų retųjų elementų. Kinijos retųjų elementų monopolio aprėptis Europoje – du kartus didesnė nei rusiškų dujų prieš dešimtmetį.
„Kritinių medžiagų tiekimo krizė jau nebėra tolima grėsmė, ji ant mūsų slenksčio“, – sakė EK prezidentė Ursula Von Der Leyen.
Ir ši kritinių elementų krizė jau ant Europos slenksčio.
„Kyla rizika, kad tas mūsų spurtas ir noras kuo greičiau tą gynybos pramonę kelti į viršų – gali net ir šiek tiek sustoti. Net prieš šių reikšmingų apribojimų paskelbimą matėsi, kad Kinija šiek tiek pradeda žaisti su licencijomis. Ir tai jau anksčiau pradėjo daryti gana reikšmingą įtaką ES gynybos pramonei. Tiekimas tapo toks gana sporadiškas, netolygus“, – baiminasi Lietuvos Geopolitikos ir saugumo studijų centro ekspertas R. Boruta.
Vakarai savo rankose taip pat turi kortų: Kinijai svarbi ES rinka ir technologijos, amerikietiška programinė įranga ir puslaidininkiai, ar tie patys lėktuvų varikliai. Pekinui svarbus ir muitų tarifų klausimas.
„Klausykite, Pekinas ir toliau išnaudos šį spaudimo įrankį, kol turės pirmumą gamyboje ir perdirbime. Taigi galiausiai JAV ir sąjungininkams teks rasti geresnę strategiją ir geresnį tiekimą“, – teigė D. Kochis.
Tad artimiausiais metais Vakarams reikės ne tik milijardinių investicijų, bet ir didelės politinės valios, ir leidimų kasti ir perdirbti taršiai išgaunamus retuosius elementus.
„Todėl antroje 20 a. pusėje ir 21 a. pradžioje gamyba pasitraukė iš Vakarų ir susikoncentravo Kinijoje. Per pastarąjį dešimtmetį buvo didelės suderintos pastangos atnaujinti retųjų elementų gavybą ir perdirbimą JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse. Kai bandai atnaujinti pramoninį procesą ten, kur jo nebuvo 20-30 metų – reikės daug pasivyti. Reikia ir kasimo ir perdirbimo žinių, kurios dabar Kinijoje“, – iššūkių mato Žmogaus mokslų instituto profesorė Julie Michelle Klinger.
Nemažai kritikos sulaukia ir Kinija.
„Kinija sako, kad šios retosios iškasenos naudojamos karinėse medžiagose, o jie nori išsaugoti taiką pasaulyje. Bet pirkdama rusišką naftą Kinija pati maitina Rusijos karo mašiną remia. Perka 66 proc. Rusijos energijos, perka 90 proc. Irano energijos. Taigi kas maitina tą Rusijos karo mašiną?“ – Kinija kritikavo JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Nenori prekybos karo
„Prekybos ir tarifų karai neturi laimėtojų ir neatitinka nė vienos pusės interesų. Abi pusės turėtų spręsti problemas kalbėdamos kaip lygūs ir pagarbiai“, – teigė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jian.
„Svarbiausios mineralų išteklių šalys turėtų imtis aktyvių veiksmų, kad išsaugotų pramonės ir tiekimo linijų saugumą ir stabilumą“, – tikino ES prekybos komisaras Maros Sefcovic.
Retųjų elementų taip pat gausu ir JAV dronuose žudikuose, radarų sistemose.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
