Šią rezoliuciją inicijavo europarlamentarė iš Slovakijos Miriam Lexmann. Ji atspindi didėjantį susirūpinimą dėl poveikio Europos pramonei, ypač automobilių sektoriui, kuris jau dabar susiduria su tiekimo grandinės sutrikimais.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Kinija šiuo metu tiekia apie 90 proc. pasaulio retųjų žemių elementų – medžiagų, kurios būtinos elektromobilių, energijos sistemų, gynybos ir medicinos įrangos gamyboje.
Tarp apribotų elementų – samaris, gadolinis, terbis, disprozis, liutecis, skandis ir itris. Nauji reikalavimai taip pat įpareigoja eksportuotojus pateikti informaciją apie galutinį produktų panaudojimą ir net atlikti pirkėjų „patikimumo vertinimą“.
Pasak rezoliucijos autorių, Kinija piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi pasaulio žaliavų rinkoje ir taiko spaudimo politiką.
Naujieji apribojimai jau pradeda daryti poveikį
Kkai kurios gamyklos sustabdė darbą dėl žaliavų trūkumo. Tarp nerimą reiškiančių gamintojų – „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“ ir BMW.
Rezoliucijoje Europos Komisija ir valstybės narės raginamos skubiai įgyvendinti „Kritinių žaliavų akto“ (Critical Raw Materials Act, CRMA) priemones, kurios stiprintų Europos nepriklausomybę šioje srityje.
Siūloma kurti strategines retųjų žemių atsargas, skatinti vidaus žaliavų gavybą ir perdirbimą bei pasirašyti partnerystes su šalimis, kurios laikosi aukštų aplinkosaugos ir socialinių standartų.
Europarlamentarai taip pat rekomenduoja svarstyti atsakomąsias priemones – įskaitant galimus ES eksporto ribojimus Kinijos atžvilgiu.
Pasak M. Lexmann, tai nėra vien ekonominis klausimas: „Kinija pažeidžia tarptautinę prekybos teisę, o toks elgesys nėra priimtinas. Turime tai aiškiai įvardyti ir reaguoti.“
M. Lexmann pabrėžė, kad situaciją dar labiau apsunkina reikalavimai, kuriuos Kinija kelia ES įmonėms siekiančioms gauti eksporto leidimus.
Šios privalo atskleisti jautrią informaciją – galutinį produktų panaudojimą, technines detales ir net vertinimus apie verslo partnerių patikimumą. Pasak europarlamentarės, tai kelia rimtų saugumo, ekonominių ir etinių klausimų.
„Tokie reikalavimai rodo, kad Kinija sąmoningai siekia sutrikdyti tiekimo grandines ir išlaikyti pasaulinę priklausomybę nuo savo žaliavų. Reikia tarptautinės reakcijos – tiek ES viduje, tiek Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) rėmuose“, – pažymėjo ji.
