• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ambicingas, bet rizikingas NASA planas, iki 2030-ųjų Mėnulyje pastatyti branduolinį reaktorių, kelia rimtų klausimų dėl saugumo, technologinių galimybių ir realaus įgyvendinimo termino. Ekspertai perspėja, jog ši idėja gali būti per drąsi, kad taptų realybe.

Ambicingas, bet rizikingas NASA planas, iki 2030-ųjų Mėnulyje pastatyti branduolinį reaktorių, kelia rimtų klausimų dėl saugumo, technologinių galimybių ir realaus įgyvendinimo termino. Ekspertai perspėja, jog ši idėja gali būti per drąsi, kad taptų realybe.

REKLAMA

Laikinasis NASA administratorius Seanas Duffy, taip pat buvęs Donaldo Trumpo administracijos transporto sekretorius, šią savaitę ketina paskelbti planus iki 2030 m. Mėnulyje pastatyti branduolinį reaktorių, rašo „IFL Science“.

S. Duffy, anksčiau dirbęs „Fox News“ vedėju, buvo paskirtas laikinuoju kosmoso agentūros vadovu po to, kai D. Trumpas atšaukė milijardieriaus Jaredo Isaacmano kandidatūrą viešo konflikto su Elonu Musku metu.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip pranešė „Politico“, šią savaitę turėtų būti paskelbtas sprendimas paspartinti planus naudoti branduolinį reaktorių kaip energijos šaltinį Mėnulyje, o tai kelia klausimų dėl šio tikslo ir nustatyto termino realistiškumo.

REKLAMA

D. Trumpo administracijos pasiūlytas NASA biudžetas numato daugelio mokslinių programų nutraukimą.

Nors buvo prašoma daugiau lėšų trumpalaikiams pilotuojamiems skrydžiams, kartu buvo siūloma atsisakyti kosminių skrydžių sistemos ir erdvėlaivio „Orion“, dėl ko NASA taptų priklausoma nuo privačių kompanijų.

Kosminio branduolinio reaktoriaus potencialas

Branduolinio reaktoriaus įrengimas Mėnulyje nėra absurdiška ar neįmanoma idėja. Energijos gamyba yra esminė sąlyga nuolatinei ar ilgalaikei gyvenvietei mūsų palydove.

REKLAMA
REKLAMA

Kadangi Mėnulio naktis trunka apie 14 Žemės dienų, saulės energijos galimybės ten yra ribotos. Galima būtų investuoti į milžiniškas baterijų sistemas arba statyti saulės kolektorius vadinamosiose Amžinos šviesos viršūnėse – uolėtose atodangose netoli Mėnulio ašigalių, kuriose Saulė niekada nenusileidžia.

Tačiau šios viršūnės yra labai ribotos ir ypač vertingos vietos Mėnulyje. Esant palankesnei geopolitinei situacijai, tarptautinis bendradarbiavimas galėtų padėti šį resursą naudoti taikiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Branduolinis reaktorius leistų dešimtmečiais nepertraukiamai gaminti energiją nepriklausomai nuo saulės šviesos ar vietos.

Kitas vertingas „nekilnojamojo turto“ objektas Mėnulyje – Amžinosios tamsos krateriai, taip pat esantys netoli polių, kurių dugno niekada nepasiekia Saulė ir kuriuose aptinkama įšalusio vandens.

REKLAMA

Branduoliniai reaktoriai šiose vietose galėtų būti idealus energijos šaltinis. Nors branduolinė energija nelaikoma vieninteliu galimu energijos šaltiniu Mėnulyje, ekspertai ją vertina kaip svarbų papildymą.

Viena galimų priežasčių, kodėl JAV planai stumiami taip greitai – Kinijos ir Rusijos pasirašytas strateginis susitarimas dėl branduolinio reaktoriaus statybos Mėnulyje, kurį ketinama užbaigti iki 2036 m.

REKLAMA

Tačiau geopolitiniu požiūriu įgyvendinti šiuos planus trukdo įvairios aplinkybės. Pagal 1967 m. Kosmoso sutartį niekas negali turėti kosminės teritorijos, tačiau pastačius branduolinį reaktorių, dėl saugumo reikalavimų gali būti nustatyta zona, į kurią kitiems asmenims patekti būtų draudžiama.

Siekia pastatyti branduolinį reaktorių Mėnulyje iki 2030 m.

NASA jau kurį laiką tiria branduolinio skilimo reaktorius ir yra pasiekusi reikšmingų rezultatų. 2024 m. sausį buvo užbaigtas pirmasis „Fission Surface Power“ projekto etapas, kurio metu kelios privačios įmonės pademonstravo galimybę sukurti saugius, švarius ir patikimus branduolinius energijos šaltinius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Siekiant pasirengti antrajam etapui, kuris turėjo prasidėti tais pačiais metais, buvo pratęstos trys sutartys.

Tikslas – sukurti reaktorių, kuris būtų pastatytas iki 2030 m. pradžios, testuojamas vienerius metus, o vėliau eksploatuojamas devynerius metus.

Pasak „Politico“, S, Duffy siekia 60 dienų konsultacijų laikotarpio, po kurio būtų patvirtinta galimybė iki 2030 m. pastatyti reaktorių Mėnulyje.

REKLAMA

Nors politikoje savaitė gali būti ilgas laiko tarpas, penkeri metai – labai trumpas laikotarpis kosmosui skirtos naujos technologijos kūrimui.

Net jei paleidimas įvyktų 2030 m. gruodžio 31 d., tai vis tiek būtų per mažai laiko užtikrinti patikimam, saugiam veikimui be gedimų.

Ankstesni projektai, pavyzdžiui, „Kilopower Reactor Using Stirling Technology“, pasiteisino kaip patikimi.

REKLAMA

Dabartiniuose „Fission Surface Power“ modeliuose naudojamas uranas, kurio skilimo metu išskiriama šiluma sukama turbina – vadinamoji Braytono konvertavimo sistema.

Tačiau šiuo metu ji praranda daug šilumos, todėl projektu siekiama padidinti efektyvumą.

Modeliai buvo sukurti gaminti 40 kilovatų energijos, tačiau S. Duffy planuoja siekti 100 kilovatų.

Iš pradžių NASA nustatė, kad reaktorius neturėtų viršyti 6 tūkst. kilogramų masės, kad tilptų į raketą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kosmose masė reiškia pinigus – kuo daugiau sveria krovinys, tuo brangiau jį išsiųsti. Be to, reaktorių reikia švelniai nuleisti ant Mėnulio, o tai, kaip rodo nesėkmingos misijos, nėra paprasta užduotis.

NASA ambicingą planą gali sutrikdyti techninės kliūtys

Prieš pereinant prie transportavimo, verta aptarti aušinimo klausimą. Reaktoriai turi būti aušinami, kad neperkaistų.

REKLAMA

Kinijos ir Rusijos planuose sprendimų šiai problemai kol kas nėra. Žemėje reaktoriai naudoja milijardus litrų vandens – nors jis dažniausiai nesikeičia, tai vis tiek reikalauja didelių kiekių.

Giliuose Mėnulio krateriuose esama vandens, bet tikslūs kiekiai ir prieigos galimybės vis dar nežinomi.

Siūlomi kosminiai reaktoriai yra daug mažesni nei žemiškieji, todėl aušinimą galima būtų valdyti lengviau, tačiau tai vis tiek yra svarbus aspektas.

REKLAMA

Jei būtų naudojamos medžiagos iš Žemės, pavyzdžiui, natris, reaktorius taptų sunkesnis ir brangesnis. Jei iš Mėnulio – reikėtų išsiaiškinti, kokia įranga būtina jų gavybai.

Dar vienas iššūkis – paleidimas ir nusileidimas. Šiuo metu nėra patikimo Mėnulio nusileidimo aparato, galinčio saugiai nugabenti krovinį į paviršių.

Vienas iš galimų variantų – „SpaceX“ „Starship“, tačiau per paskutinius bandymus jis nesugebėjo įrodyti patikimumo ir keletą kartų sprogo.

REKLAMA
REKLAMA

Neaišku, kada šis aparatas taps pakankamai saugus, kad būtų galima gabenti kelis šimtus kilogramų urano.

Nors branduolinio reaktoriaus idėja žmogaus Mėnulio tyrinėjimams atrodo pagrįsta, nustatyta data šį planą daro neįmanomu.

Tikimasi, kad „Starship“ ir „Blue Origin“ „Blue Moon“ bus parengti iki 2030 m., o „Fission Surface Power“ projekte dalyvaujančios įmonės greičiausiai sukurs prototipus laiku.

Visgi norint pasiekti šį tikslą per tokį trumpą laikotarpį, negali kilti jokių trikdžių, o branduoliniai reaktoriai tikrai nėra tas objektas, kurį galima skubinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų