Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo užsipulta pirmadienį, likus dviems savaitėms iki rinkimų, už „beprotiškai rizikingai zigzaginį“ atsaką į Jungtinių Valstijų iniciatyvą nubausti Siriją už įtariamą cheminių ginklų panaudojimą.
A.Merkel yra priversta atsakyti į nuožmų opozicijos puolimą, penktadienį ignoravusi Vašingtono raginimą duoti „tvirtą“ atsaką Damaskui, kurį palaikė 11 Didžiojo dvidešimtuko grupės (G-20) susitikimo šalių, kitą dieną iniciatyvai pritarė.
„Visiškas Vokietijos užsienio politikos žlugimas“, – Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis), vadovaujantis socialdemokratams (SPD), siekiantiems išstumti A.Merkel iš posto rugsėjo 22 dienos rinkimuose, užsipuolė ją dienraštyje „Berliner Zeitung“.
Claudia Roth (Klaudija Rot) iš Žaliųjų partijos, kurią cituoja verslo dienraštis „Handelsblatt“ straipsnyje „Vokietijos apsisukimas“, A.Merkel žingsnį pavadino „beprotiškai rizikingu zigzagu“.
Dėl paaštrėjusios krizės Sirijoje A.Merkel atsidūrė sudėtingoje padėtyje – ji nori įtikinti sąjungininkus Vokietijos kaip partnerės patikimumu, bet bijo išgąsdinti rinkėjus.
Berlynas atmetė galimybę prisidėti prie bet kokio JAV karinio smūgio Sirijai ir pareiškė, kad pritars „pasekmėms“, kurių turėtų laukti Sirijos režimas, tik tuomet, kai bus patvirtinta, kad cheminius ginklus panaudojo Damaskas.
Tačiau, kokios bus tos „pasekmės“, Vokietija nenurodė.
A.Merkel išvykus iš G-20 šalių grupės viršūnių susitikimo Sankt Petereburge, Vokietija liko vienintele ES nare iš susitikimo dalyvių, nepasirašiusia pareiškimo dėl Sirijos, ir tai įtakingas laikraštis „Die Zeit“ pavadino A. Merkel „žemiausiu kancleriavimo tašku“.
Teisindamasi dėl Vokietijos delsimo A.Merkel sakė, kad norėjo sužinoti vieningą ES poziciją šiuo klausimu, nes, pasak jos, penkios didžiosios ES šalys neturėjo teisės palaikyti iniciatyvos, kai 23 likusių Bendrijos narių nebuvo prie G-20 grupės šalių derybų stalo, juolab, kad po 24 valandų turėjo vykti ES užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Kaip rašo „Spiegel“ savo svetainėje, A.Merkel iš susitikimo Rusijoje išvyko anksčiau, nei Britanija, Prancūzija, Ispanija ir Italija pasirašė JAV inicijuotą pareiškimą, matyt, kanclerei net nežinant.
Po ES užsienio reikalų susitikimo Vilniuje, kur ministrai pasimatė ir su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu), Vokietija pranešė, kad pritaria minėtam dokumentui.
A.Merkel komentaras apie „bendros visų 28 narių pozicijos“ laukimą, kurį ji išsakė dalyvaudama rinkiminės kampanijos renginyje šeštadienį vakarų Vokietijoje, sulaukė ir keturių G-20 viršūnių susitikime dalyvavusių jos ES kolegų netiesioginės kritikos.
Kanclerės atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) pirmadienį neigė, kad tai buvo taktinė klaida ir kalbėjo apie 28-erių šalių Bendrijos „didžiulę sėkmę“, ragindamas duoti „aiškų ir tvirtą“ atsaką Sirijai, tačiau neužsimindamas apie pritarimą kariniams veiksmams.
S.Seibertas taip pat paneigė, kad A.Merkel nežinojo apie keturių ES šalių ketinimus G-20 susitikime.
„Vokietijos požiūris buvo aiškiai išdėstytas Sankt Peterburge. Mes žinojome kitų poziciją“, – sakė jis žurnalistams.
Tačiau SPD atstovas užsienio politikos klausimais Gernotas Erleris buvo labiau skeptiškas ir sakė, kad A.Merkel veiksmams įtaką daro rinkimų taktika.
„Vyriausybė dvejojo dėl dokumentų pasirašymo rinkiminės taktikos sumetimais ir todėl vėl pasirinko savo ypatingąjį kelią“, – sakė jis „Berliner Zeitung“.
Po Antrojo pasaulinio karo agresijos kaltės naštą tebenešanti Vokietija ilgus dešimtmečius vengė dalyvauti tarptautinėse misijose ir siųsti savo karius į užsienį, nes tam nepritarė didžioji dalis šalies elektorato.
Nors vėliau Vokietija dalyvavo misijose Kosove ir Afganistane, 2011 metais Berlynas nuvylė savo sąjungininkus NATO, atsisakęs dalyvauti karinėje kampanijoje Libijoje ir stojęs į vieną pusę Rusija ir Kinija.
Vis tik savaitraštis „Spiegel Online“ nemano, kad praėjusios savaitės Vokietijos delsimas gali duoti jai neigiamų rezultatų, kaip Libijos atveju, kai izoliuotam Berlynui teko įdėti nemažai pastangų santykiams su JAV ir ES partnerėmis Britanija bei Prancūzija pataisyti.
„Nors vyriausybės susilaikymas dėl Libijos prisimenamas dar ir šiandien, dabartinis svyravimas neturėtų turėti ilgalaikių pasekmių užsienio politikoje, – rašo „Spiegel“. – Vis tik A.Merkel tai yra nemalonus nutikimas, kuris aptemdė jos peršokimą į paskutinį rinkimų kampanijos periodą“.
Vienas populiariausių šalies dienraščių „Bild“ juokavo, kad tuo metu, kai JAV turėjo atlikti „juodą darbą“, stipriausia Europos žaidėja „stebėjo ją nuo sofos“, dalindama „taškus už moralės pademonstravimą“.
Pasak vieno Berlyne reziduojančio Vakarų diplomato, A.Merkel susilaikė nuo pritarimo Sankt Peterburge, bijodama nepatikti Sirijos sąjungininkei Rusijai.
„Europos pareigingumo stoka kelia nerimą“, – sakė diplomatas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
