Kolos gręžinys
Itin gilus Kolos gręžinys yra Šiaurės poliarinio rato zonoje ir labiausiai į šiaurės rytus nutolusiame taške Rusijoje bei yra pats giliausia požeminė ertmė, išrausta Žemės plutoje.
Sovietų mokslininkai inicijavo gręžimą 1970 metais ir jau 1989-aisiais pasiekė 12262 metrų ribą.
Jie norėjo visiškai pragręžti Žemės plutą ir pasiekti mantijos paviršių, tačiau neturėjo realiai jokio suvokimo, kuo tai gali baigtis. Dabar jau žinome, kad vyravusios baimės dėl didžiulių žemės drebėjimų ar net demonų išlindimo iš Pragaro pasirodė bevaisės.
O projekto darbai buvo nutraukti dėl to, kad temperatūra ertmėje buvo tokia aukšta, jog išsilydžiusi materija subėgdavo atgal į gręžinį, neleidžiant mokslininkams padidinti šios ilgiausios duobės pasaulyje gylio.
„Trinity“
„Trinity“ buvo amerikiečių branduolinio ginklo kūrimo „Manhattan Project“ programos dalis. Šis branduolinis bandymas, atliktas 1945 metų birželio 16 dieną, buvo pirmasis pasaulyje atliktas atominis sprogimas.
Pirminis naujosios eros ginklo kūrimo procesas kiek užsilaikė dėl mokslininko Edwardo Tellerio, vieno iš projekto dalyvių, abejonių. Jis baiminosi, kad tokios galios plutonio užtaiso detonavimas gali privesti prie cheminės reakcijos su azotu, kuri teoriškai galėtų sukelti nekontroliuojamą Žemės atmosferos supleškėjimą.
Tačiau vėlesni skaičiavimai parodė, kad toki scenarijaus galimybė yra itin menka, todėl darbai buvo tęsiami. Pirmoj branduolinio bandymo metu sukelt sprogimo galia prilygsta 21 kilotonai trotilo.
Didysis hadronų kolaideris
Kuomet mokslininkai 2008-ųjų rugsėjo 10-ąją oficialiai paskelbė apie Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo kūrimo projektą, kai kurie pradėjo manyti, kad šis įrenginys nulems viso pasaulio susinaikinimą.
6 mlrd. dolerių kainavęs dalelių greitintuvo projektas buvo kuriamas, kad būtų galima didžiuliu greičiu priešpriešai paskleisti protonus į 27 kilometrų ilgio tunelį. Kai kurie žmonės manė, kad šių dalelių susidūrimas nulems juodosios skylės atsiradimą, kurios, kaip manoma, atsirad iškart po Didžiojo sprogimo.
Tie žmonės manė, kad eksperimento metu susidariusios juodosios skylės pradės nekontroliuojamai augti, kol nepraris žemės. Tačiau mokslininkai paneigė šiuos gandus, nes jau yra paskaičiuota, kad kiekviena juodoji skylė turi tam tikras ribas, kurias pasiekus paprasčiausiai išgaruoja. Šis fenomenas yra žinomas „Hawkingo spinduliuotės“ pavadinimu.
Žemės magnetosfera yra svarbus apsauginis sluoksnis, pripildytas įkrautų dalelių, saugančių atmosferą nuo pražūtingo Saulės vėjo poveikio. O kas būtų, jeigu didelė branduolinė bomba sprogtų magnetosferoje?
JAV ir nusprendė tai išbandyti 1962 metais. Aišku, be viso to, dar buvo užduotis išbandyti galimybes sustabdyti skrendančią rusų raketą dar kosmoso orbitoje.
Todėl ir buvo inicijuotas termobranduolinės galvutės sprogdinimas 400 kilometrų virš Ramiojo vandenyno aukštyje.
1,4 megatonos galios sprogimas buvo matyti 1450 kilometrų atstumu Havajų salose, kur elektromagnetinis impulsas pažeidė apšvietimo linijas ir telefono ryšį.
Maža to, žemutinėje orbitoje susiformavo dirbtinis radiacinis žiedas, kuris išsilaikė dar penkerius metus ir pažeidė daugiau nei trečdalį tuometinių palydovų.
SETI projektas
Šis kontaktų su „nežemiška civilizacija“ („Search for Extraterrestrial Intelligence”) projektas yra kompleksinė paieškų ir bandymų susisiekti su nežemiškos civilizacijos atstovais sistema.
Dar 1896 metais Nikola Tesla prognozavo, kad radijo ryšys gali būti panaudotas ieškant kontakto su ateiviais. 1899 metais, kaip jam pasirodė, jis netgi priėmė signalus iš Marso. 1924 metais JAV valdžia paskelbė „Nacionalinę radijo dieną“ nuo rugpjūčio 21 iki 24 dienos, kuomet mokslininkai galėjo tikrinti eterį, ieškant radijo dažnių iš raudonosios planetos.
Šiuolaikiniai SETI tyrimų būdai yra daug pažangesni: tai ir antžeminiai bei į kosmosą iškelti palydovai, didžiuliai radijo teleskopai ir speciali programinė įranga.
Tačiau yra žmonių, kurie su nerimu stebi tokias žmonijos pastangas suartėti su nežemiška civilizacija – juk tai gali pritraukti nereikalingą ir net pavojingą dėmesį mūsų planetai...
Pavyzdžiui, fizikas Stephenas Hawkingas primena, kad žmonijos istorija jau žino atvejus ir rezultatus, kuomet techniškai išsivysčiusi civilizacija susiduria su ne tokia mokslo pažanga galinčia pasigirti civilizacija.
