stephenas hawkingas

Iškilus mokslininkas priminė nieko gero nežadančią žmonijos istoriją

Mokslininkas, sužavėjęs visą pasaulį, Stephenas Hawkingas, mirė sulaukęs 76-erių, šių metų kovą. Panašių klausimų, apie mirtį ir Dievą, jo klausinėjo visą gyvenimą. Neseniai jo šeimos nariai baigė rašyti S. Hawkingo pradėtą knygą „Brief Answers to Big Questions“. Joje vyras šnekėjo apie apie tai, kas laukia žmonių. Jis taip pat paaiškino, kodėl pomirtinis gyvenimas ir Dievas, jo nuomone, neegzistuoja. Knygą jis rašė paskutiniais savo gyvenimo mėnesiais.

Apie šių garsenybių mirtį kalbėjo visas pasaulis, o žiniasklaidos antraštės mirgėjo pačiais įvairiausiais spėjimais, kas gi galėjo nutikti, kad šie garsūs žmonės mirė. Tiesa, daugeliui labiausiai smalsu ne tik sužinoti, bet ir išvysti kuo daugiau asmeninių kadrų, kurie ne visada buvo prieinami gerbėjams. Vos per kelis paskutinius mėnesius mirė net keli visame pasaulyje žinomi žmonės, o per kelerius paskutinius metus – net kelios dešimtys talentingų ir visame pasaulyje žinomų žmonių.

Velionio britų astrofizikos milžino Stepheno Hawkingo žinia penktadienį per jo laidotuves Londono Vestminsterio abatijoje bus išsiųsta artimiausios juodosios skylės link. Laidojant teorinės fizikos žvaigždės pelenus, Europos kosmoso agentūra (ESA) į kosmosą pasiųs specialiai parašytą kompoziciją su jo garsiuoju sintezuojamu balsu.

Yra nemažai hipotezių apie tai, kodėl įvyko Didysis sprogimas ir kas buvo „iki jo“ (jei taip galima sakyti apie įvykius prieš atsirandant laiko koordinatei). Neretai šiose hipotezėse figūruoja multivisata – daugybės visatų, daugiau ar mažiau panašių į mūsiškę, idėja. Bet yra problema – patikrinti multivisatos idėjų praktiškai neįmanoma, nes neįmanoma aptikti paralelinių visatų, kadangi jos su mūsiške nesąveikauja.

Britų fizikos genijus Stephenas Hawkingas mirė šių metų kovo 14-ąją. Jam buvo 76 metai. Dabar žiniasklaida atkreipė dėmesį į paskutinį mokslinį straipsnį, kurį jis parašė prieš pat savo mirtį. Elektroninių darbų saugykloje arXiv.org šių metų kovo 4-ąją yra paliktas jo ir kolegos iš Belgijos universiteto Thomaso Hertogo darbas, skirtas „multivisatų egzistavimo koncepcijai“, arba, kitaip tariant, daugeliui pasaulių, panašių (arba iš dalies panašių) į mūsų.

Kovo 14 dieną baigėsi vieno iš žinomiausių šiuolaikinio mokslo vardų, fizikos teoretiko ir kosmologo Stepheno Hawkingo gyvenimas. Ta tema prikalbėta ir prirašyta daug, tad, patogu peržvelgti viską vienoje vietoje. Stephenas Hawkingas daugeliui žinomas savo įspūdingais pasiekimais ir ženkliu indėliu į šiuolaikinį mokslą. Kitiems jis buvo sūnus, brolis, draugas ir įkvėpėjas. Stephenas Hawkingas buvo neįtikėtinai įžvalgus ir talentingai išreikšdavo savo nuomonę, nepaisydamas jam tekusių iššūkių.

Iškilus britų fizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas, dėl savo genialaus proto ir fizinio neįgalumo tapęs žinomas visame pasaulyje ir daugeliui teikęs įkvėpimo, mirė būdamas 76 metų, kovo 14 dieną. Daugeliui ši diena – lyg ir nieko nesako, tačiau būtent šią dieną gimė vienas iškiliausių mokslininkų visame pasaulyje. Albertas Einšteinas gimė 1879 metų kovo 14 dieną. Ši diena svarbi dar ir tuo, kad minima Pi diena. Pi diena (angl.

Iškilus britų fizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas (Stivenas Hokingas), dėl savo genialaus proto ir fizinio neįgalumo tapęs žinomas visame pasaulyje ir daugeliui teikęs įkvėpimo, mirė būdamas 76 metų, trečiadienį pranešė jo šeimos atstovas. 1988 metais išleista jo knyga „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) tapo pasauliniu bestseleriu, įtvirtinusiu S. Hawkingo super žvaigždės statusą. S. Hawkingo genialumas ir sąmojis užtikrino jam daugybę gerbėjų ne tik astrofizikos pasaulyje.