Lukašenka grasina atsisakyti Lietuvos uosto: ar tai realu?

Dar rugpjūčio pabaigoje Aleksandras Lukašenka pagrasino surengti Lenkijai ir Baltijos šalims krovinių pervežimų blokadą – kaip atsaką už sankcijas 30 Baltarusijos valdininkų, įskaitant ir patį Baltarusijos prezidentą. Pirmiausiai jis žadėjo atsisakyti Klaipėdos paslaugų, baltarusiškos produkcijos eksportą perkeliant į Rusijos uostus.

Lietuvos ir Baltarusijos ekspertai pažymi, kad vienintelis ekonomiškai realus variantas – naftos produktų transportavimas per Rusiją. Tačiau ir jis yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu Rusija sutiks padengti dėl to atsirasiančius nuostolius. 

Ką pasakė A. Lukašenka ir kas padaryta iš tiesų

Rugpjūčio 28-ąją A. Lukašenka pavedė vyriausybei surasti būdų, kaip perkelti prekybos srautus iš Lietuvos uostų į kitų šalių transporto mazgus. 

„Tada mes ir pažiūrėsim, kaip jie gyvens. 30 proc. Lietuvos biudžeto sudaro mūsų krovinių srautai per Lietuvą. Ko dar reikia? Prisprogo. Todėl mes juos pastatysime į vietą“, – pareiškė jis.

Iš tiesų situacija yra kitokia, rašoma tut.by. „Swedbank“ vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimais, Baltarusijos ekspertas per Klaipėdos uostą sudarė ne 30, o apie 0,03 proc. Lietuvos biudžeto. Jam antrino ir „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Visas Lietuvos transporto paslaugų eksportas į Baltarusiją (įskaitant ir kelių transportą) 2019 metais siekė 380 mln. eurų, t.y. apie 0,8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto“, – tikina ekspertas. 

REKLAMA

Ekspertai pažymėjo, kad A. Lukašenka supainiojo Lietuvos biudžetą su Klaipėdos jūrų uosto tranzito paslaugomis. Baltarusių dalis jame sudarė apie 30,5 proc. (14,1 mln tonų iš 46,3 mln. tonų) bendro krovinių srauto Lietuvos uoste 2019-aisiais metais.

Pakeisti Klaipėdą į kažką kito bus sudėtinga

Baltarusiškų naujienų portale tut.by pažymima, kad iš Baltarusijos per Klaipėdą keliauja „Belaruskalij“ (BKK), „Grodno Azot“, Gomelio chemijos fabriko produkcija. Maža to, Baltarusijos kalio trašų gamintojai yra nemažai investavę į Lietuvos uosto infrastruktūrą. 

2013-ųjų balandį „Belaruskalij“ už 30 mln. dolerių įsigijo 30 proc. vieno iš terminalų Klaipėdoje operatorių „Birių krovinių terminalas“.

2015-aisiais „Baltarusijos kalio kompanija“ tapo pagrindine „Fermitara“ – vienos iš uosto brokerių bendrovių – akcininke. Tai leidžia baltarusiams sutaupyti transportuojant krovinius ir įgyti kitų privalumų. 

„Mes dirbame vieningoje terpėje, į kurią įeina gamintos, pardavėjas, krovimo paslaugos, agentas, brokeris, o taip pat ir Baltarusijos ir Lietuvos geležinkeliai“, – tyt.by, netrukus po sandorio, pasakojo BKK atstovai. 

2019-aisiais „Birių krovinių terminalas“ pergabeno 10 mln. tonų, 98 proc. jų – „Belaruskanalij“ kroviniai. Maža to, buvo planuojama plėtra iki 16 mln. tonų per metus. 

Baltarusijos žiniasklaidos šaltinių duomenimis, klausimas dėl šios šalies kalio trąšų produkcijos krovinių perkėlimo iš Klaipėdos uosto „rimtai niekas nesvarstė“. 

„Klaipėda – artimiausias uosta, greičiausias ir pigiausias perkėlimas, savi sandėliai, laivų ekspedijavimas. Pagal šiuos rodiklius Rusija pralaimi. Taip pat yra abejonių, kad Rusijos turimos galimybės leistų perkelti visą Baltarusijos krovinių srautą. Net jeigu ir leistų, tai Rusijoje yra „Uralkalij“ – vienas iš pagrindinių „Belaruskalij“ konkurentų. Dirbti jiems kartu – ne pati geriausia perspektyva, atsiranda naujos rizikos“, – pasakojo Baltarusijos portalui „tut.by“ šaltinis.

REKLAMA

Lukašenka grasina atsisakyti Lietuvos uostų: ar tai realu?

Kova dėl naftos produktų

Kas yra aptariama rimtai – tai Baltarusijos naftos produktų eksporto srautų perkėlimas. Baltarusija eksportuoja 10-11 mln. tonų naftos produktų per metus, įskaitant apie 6 mln. tonų – per Baltijos šalių uostus. 2020-aisiais planuota eksportą per Lietuvą padidinti nuo 1,4 mln. tonų iki 2 mln. tonų, nes „Lietuvos kryptis tapo gana įdomia Baltarusijai“. 

Rugsėjo 7-ąją Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas patvirtino, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo derinti dviejų šalių galimybes perkelti baltarusių naftos produkcijos srautus iš Baltijos šalių uostų į Rusijos. 

Dar 2017-aisiais tokią idėją buvo iškėlusi ir pati Maskva. Vladimiras Putinas netgi siūlė įpareigoti Baltarusijos naftą perdirbančias gamyklas naudotis Rusijos siūloma infrastruktūra. Tačiau Minskas prieštaravo, argumentuodamas, kad yra sudaryti ilgalaikiai kontraktai su Lietuva ir Latvija. 

Bandomuosius krovinius baltarusiai, tiesa, išgabeno. 2018-ųjų sausį per Leningrado srities Ust Lugos terminalą buvo pergabenta 37 tūkst. tonų baltarusiško benzino. Tačiau, pasak rinkos dalyvių, pelningumas per rusų terminalą buvo apie 10 JAV dolerių už toną mažesnis už tą, kurį Baltarusija gaudavo gabenant krovinius per Baltijos šalis. Ir tai nepaisant Rusijos geležinkelių taikytos 50 proc. nuolaidos krovinių pervežimui. Tuo naftos produktų gabenimas per Rusijos teritoriją iš Baltarusijos ir baigėsi.

„Infoline-Analitiki“ duomenimis, dabar Ust Lugos naftos produktų pervežimas kainuoja 1,15 tūkst. rusiškų rublių (apie 12,3 euro) už toną, o Klaipėdoje – 5,7 euro. 

REKLAMA

Rinkos dalyvių teigimu, baltarusiškų naftos produktų eksportas per Rusijos teritoriją yra įmanomas tik esant politiniam šių šalių susitarimui.

„Aš pasakiau aiškiai: jeigu jūs pasiūlysite tokias sąlygas, kokias turime Baltijos šalyse, mums tas pats“, – rugsėjo 14-ąją Sočyje aiškino A. Lukašenka. 

„Ekonomika kol kas nesusidėlioja. Rusams bus nenaudinga dirbti Baltijos šalių sąlygomis. Tačiau jeigu Ust Luga kažkokiu būdu kompensuotų susidariusį skirtumą, tuomet viskas įmanoma. Tačiau, reikia žiūrėti ir kiek toliau – Baltarusija ir vėl prisiriša prie Rusijos. O juk visai neseniai (siekiant paskatinti diversifikaciją) buvo organizuotas alternatyvios naftos tiekimas per tą pačią Klaipėdą“, – tut.by pasakojo šaltinis. 

„Klaipėdos nafta“ vadovas Darius Šilenskis naujienų agentūrai BNS išsakė abejones, ar pačiai Baltarusijai būtų naudingas jos krovinių tranzito nukreipimas į kitus uostus.

Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkciją eksportui kraunančios naftos krovos bendrovės vadovas sako, kad bendrovė stengiasi diversifikuoti savo paslaugas. 

„KN (AB „Klaipėdos nafta“) jau kitąmet planuoja pradėti krauti naują produktą – bitumą ir ieško kitų krovos galimybių. Tai svarbu brėžiant bendrovės strategiją ir siekiant išlaikyti paslaugų „portfelį“, kad jame nebūtų vieno kliento ar vieno krovinio dominavimo. <…> Kaip bus ateityje, priklauso nuo daugybės dedamųjų, ir dabartiniame kontekste, pučiant stipriam Rytų vėjui, virvė, kuria balansuojame, juda, tačiau, tikimės, pusiausvyrą išlaikyti padės laiku priimami sprendimai“, – rugsėjo 3-ąją išplatintame pranešime tvirtino KN direktorius Darius Šilenskis.

REKLAMA

Lukašenka grasina atsisakyti Lietuvos uostų: ar tai realu?

Transporto patikrinimo tvarka sugriežtinta

Dar viena grėsmė Baltijos šalims galėtų būti tranzito srautų per Baltarusiją apribojimas. A. Lukašenka pareiškė apie „uždaromas sienas“, tikriausiai turėdamas omenyje krovinių iš Lietuvos ir Lenkijos tranzitą į Rusiją ar Kiniją. 

Praėjusią savaitę, po skambaus Baltarusijos diktatoriaus pareiškimo, aktyviai plito gandai, kad Baltarusija tariamai nebeįsileis vežėjų iš Baltijos šalių. Tačiau šiuo metu šiai informacijai nėra pagrindo. Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas Romas Austinskas pasakojo, kad iš esmės keičiasi tik tikrinimo tvarka, kuri dabar užtrunka ilgiau.

„Ką tik kalbėjau su giminingos asociacijos Baltarusijoje prezidentu, jis pasakė, kad niekas nepasikeitė, nėra oficialaus dokumento apie tai, kad būtų ribojimai ar kad būtų išskirtinis dėmesys Baltijos šalims“, – BNS rugsėjo 10-ąją sakė Romas Austinskas.

Po savaitės jis pasakojo, kad vežėjai pajuto „akylesnį tikrinimą“: „Jaučiame nesklandumą, kad Baltarusijos pusėje aiškiai padidėjęs tikrinimas. Žiūrima labai perdėtinai į lydimus dokumentus. Bet koks muitinės atstovo parašo trūkumas, kaip pavyzdys, ant deklaracijos, ar antspaudo, kurio niekada nebūdavo, kai viskas elektroniniu būdu daroma. Tokiu atveju daro fizinį patikrinimą prekių, iškrauti liepia, pakrauti, už tai liepia susimokėti vežėjui, tai užtrunka laiko“.

Rugsėjo 17-osios vakarą Aleksandras Lukašenka vieno renginio metu leptelėjo apie „sienų su Lietuva ir Lenkija uždarymą“. Po to Baltarusijos valstybės sienų apsaugos komitetas išplatino pranešimą, kad vyksta sustiprinta sienos apsaugos kontrolė pritraukus taktinius rezervus.


Rašyti komentarą...
A
Arunas
2020-09-28 07:42:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
juokingiausia kad mūsų valdžios vagys kitas šalis moko kaip gyventi o savo sali nuvarė ubagyn
Atsakyti
-3

C
Cha
2020-09-28 09:11:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Idiotai, o ne ekspertai, tokie pat sukrušti ekspertai tvirtino, kad bulnašai niekada Astravo AE nepastatys. Kaip, pasitvirtino, nėra atominės?
Atsakyti
-1

T
Taigi
2020-09-27 21:54:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Batka suras būdą kaip apeiti lietuvius.
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (20)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų