Tačiau naujausias tyrimas, publikuotas leidinyje „Nature Medicine“, rodo, kad viltys sulaukti džiugių naujienų bliūkšta. Persirgus liga susidarantys antikūnai žmogaus organizme gali išlikti nuo dviejų iki trijų mėnesių, ypač tiems asmenims, kuriems infekcijos metu nepasireiškė simptomai, rašoma „New York Times“.
Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad tokie asmenys gali užsikrėsti antrą sykį, perspėja keli ekspertai. Net ir žemas antikūnų lygis apsaugoti, kaip ir imuninės sistemos T ar B ląstelės.
Tyrimo rezultatai tuo pačiu leidžia atsargiau žvelgti į siūlymus išduoti „imuninius pasus“ tiems, kurie pasveiksta nuo koronaviruso. Manoma, kad kitų koronavirusų, kurie sukelia SARS ar MERS, antikūnai veikia mažiausiai metus.
Besimtomiams – trumpiau gyvuojantys antikūnai
Mokslininkų pristatyti keli tyrimai rodo, kad daugelis akivaizdžiai (su stipriai išreikštais simptomais) sirgę Covid-19 turi susiformavusius viruso antikūnus, tačiau nebuvo aišku, kaip ilgai jie išsilaiko. Dabar mokslininkai išsiaiškino, kaip veikia ir besimptomių pacientų imuninė sistema.
40 proc. besimptomių žmonių antikūnų sumažėjo iki seropozityvios diagnozės slenksčio, palyginti su vos 13 proc. simptominių žmonių.
Tyrimo imtis nėra didelė, ir tyrėjai neatsižvelgė į apsaugą, kurią siūlo imuninės ląstelės, galinčios savarankiškai kovoti su virusu arba sukurti naujus antikūnus, kai organizme atsiranda virusas. Keletas tyrimų parodė, kad koronavirusas sukelia tvirtą ir atsparų imuninį ląstelių atsaką.
„Daugelis žmonių paprastai nežino apie T ląstelių imunitetą, tiesiog labai daug dėmesio yra skiriama antikūnų kiekiui“, – sakė Kolumbijos universiteto virusologė Angela Rasmussen.
Be T ląstelių, galinčių nužudyti virusą, užkrėsti žmonės „pagamina“ vadinamąsias atminties B ląsteles, kurios prireikus gali greitai paskatinti antikūnų gamybą.
„Jei jos vėl randa virusą, jos labai greitai atsimena ir pradeda gaminti antikūnus“, – sakė Florianas Krammeris, Iahono medicinos mokyklos prie Sinajaus kalno virusologas Florianas Krammeris, vadovavęs keletui koronaviruso antikūnų tyrimų.
Naujajame tyrime antikūnai nukrito žemiau aptinkamo lygio. Tačiau vis dar buvo antrasis antikūnų, nukreiptų į vadinamąjį koronaviruso smaigalų baltymą, rinkinys – jis reikalingas virusui neutralizuoti ir užkirsti kelią pakartotinei infekcijai.
Tiesą sakant, tyrimas parodė, kad šie antikūnai aptinkami mažesniu skirtumu pas besimptomius žmones nei simptomatinius.
„Svarbus yra neutralizuojantis antikūnas, ir tai leidžia pasižiūrėti visiškai kitu kampu“, – „New York Times“ sakė virusologas.
Natūraliu imunitetu negalima pasitikėti
Kitas neseniai atliktas tyrimas „Nature“ žurnale tvirtina, kad net ir žemas antikūnų lygis gali būti pakankamas sustabdyti virusą. „Pasirodo, net ir žemas konkrečių antikūnų lygis turi neutralizavimo potencialo, – aiškino Kolumbijos universiteto virusologė Angelas Rasmussen. – Žemas anktikūnų lygis nebūtinai sprendžia, ar pacientas bus apsaugotas nuo reinfekcijos“.
20-50 proc. infekuotųjų niekaip nepasireiškia išoriniai ligos požymiai. Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad iš stebėtų pacientų 20 proc. neparodė jokių požymių. Trečdaliui jų radiologiniai tyrimai rodo įvairius „neskaidrumus“ nuotraukose ar neįprastus plaučių pokyčius, pažymi mokslininkai.
Šiame tyrime taip pat buvo nustatyti, kad asimptomatiniai pacientai skleidė virusą užsikrėtimo metu, ir tai tęsėsi ilgiau už tuos, kuriems pasireiškė simptomai. Kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, ar tokie asmenys gali užkrėsti kitus, o ne tik platinti patį virusą.
Jeilio universiteto imunologė Akiko Iwasaki tvirtina, kad šie tyrimai yra svarbūs tolimesniam ligos gydymo plano sudarymui. „Šie tyrimai parodo, kaip reikia stiprios vakcinos, nes natūraliai susiformuojantis imunitetas daugeliui žmonių yra nepakankamas arba trumpai gyvuojantis, – aiškino ji. – Negalime pasitikėti natūraliomis infekcijomis norėdami pasiekti bandos imunitetą“.
