Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors turimų COVID-19 vakcinų apsauga nuo užsikrėtimo omikron atmaina gerokai nukrito, skiepai vis dar gali efektyviai apsaugoti nuo sunkių ligos atvejų. Tokią žinutę bent kol kas siunčia šioje srityje nusimanantys specialistai. Visgi kas bus toliau – ar dar šiemet prireiks skiepytis papildoma sustiprinamąja vakcinos doze, o galbūt laukia atnaujintos vakcinos?

Nors turimų COVID-19 vakcinų apsauga nuo užsikrėtimo omikron atmaina gerokai nukrito, skiepai vis dar gali efektyviai apsaugoti nuo sunkių ligos atvejų. Tokią žinutę bent kol kas siunčia šioje srityje nusimanantys specialistai. Visgi kas bus toliau – ar dar šiemet prireiks skiepytis papildoma sustiprinamąja vakcinos doze, o galbūt laukia atnaujintos vakcinos?

REKLAMA

Nors, pirminiais duomenimis, dabar turimi COVID-19 skiepai po pirminės vakcinacijos nuo užsikrėtimo tebeapsaugo tik apie 30 proc., apsauga nuo sunkios ligos ir mirties vis dar siekia virš 70 proc. Tuo metu sustiprinamasis skiepas padeda geriau apsisaugoti tiek nuo užsikrėtimo, tiek sunkių atvejų.

„Kadangi virusas mutuoja ir keičiasi, skiepų efektyvumas pamažu mažėja. Jeigu po paskutinio skiepo praėjo daug laiko, tikėtina, kad imuniteto apsauga yra sumažėjusi, todėl padidėja tikimybė susirgti COVID-19. Todėl vis dažniau minimos sustiprinančios skiepų dozės“, – priminė VUL Santaros klinikų Biobanko vadovas Daniel Naumovas.

REKLAMA

Kita vertus, nepaisant gana aukšto visuomenės imunizacijos lygio ir teikiamos skiepų apsaugos specialistai konstatuoja, kad po omikron bangos greičiausiai neliks nė vieno, kuris vienaip ar kitaip nebus susidūręs su virusu. Kitaip tariant, tie, kurie dar nebuvo imunizavęsi, turės persirgti. O tiems, kurie jau buvo pasiskiepiję, susidūrimas su virusu suveiks kaip revakcinacija.

Imunitetas turi evoliucionuoti kartu su virusu

Paklausta, ar, prognozuojant tokią imunizacijos eigą, galima sakyti, kad dabar turimos vakcinos savo pagrindinį vaidmenį jau suvaidino, VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė iš dalies su tuo sutiko.

„Tikiuosi, kad taip ir bus – omikronas suveiks kaip imunizacija arba pakartotinė imunizacija. Nes matome, kad omikronu užsikrečia ir skiepyti asmenys, jie serga lengvai ir, manau, daug tokių atvejų leis sukurti kolektyvinį imunitetą.  

O ką besakytume, po persirgimo sukuriamas platesnio spektro imunitetas. Turime nepamiršti, kad kai dabar užsikrečiama virusu, kuris jau yra praėjęs tam tikrą evoliucijos kelią, susidaro kokybiškesnis imunitetas, nei vis dar skiepijantis Uhano atmainos vakcinomis. Vis tik pirminio viruso S baltyme yra įvykusios 50 mutacijų“, – komentavo imunologė.

REKLAMA
REKLAMA

Pabrėžusi, kad imunitetas turėtų evoliucionuoti kartu su virusu, specialistė vylėsi, kad taip žmonės įgis tokį imunitetą, kuris saugos. „Juo labiau, tikėtina, viruso evoliucija dabar gali vykti būtent nuo omikron varianto, nebūtinai nuo Uhano, kurio visai nebeturime“, – pridūrė ji.

Akcentuodamas omikron plitimo greitį D. Naumovas antrino, kad kombinuotas imunitetas turėtų sukurti gerą apsaugą.  

„Omikron užkrėtimo lygis yra labai aukštas, tai vargu ar kam nuo jo pavyks pasprukti. Taip kad turėsime ir skiepų, ir infekcijos sukeltą imunitetą, tik vieni persirgs lengviau, kiti sunkiau. Bet kai jau turėsime tokį kombinuotą imunitetą, jis turėtų mus apsaugoti pakankamai gerai“, – sakė medicinos biologas.

Turi klausimų dėl ketvirto skiepo

Paklausta, ar šiuo metu yra pagrindo galvoti, kad dar pavasarį galbūt prireiks ketvirtos (ar, priklausomai nuo gamintojo, trečios) koronaviruso vakcinos dozės, A. Žvirblienė į tai žiūrėjo kiek rezervuotai.

REKLAMA
REKLAMA

„Nežinau, kokius sprendimus priims konkrečios šalys, tačiau bent man ta 4 dozė didelio entuziazmo kažkaip nekelia. Tai reikštų ketvirtą kartą imunizuotis pradiniu variantu, kai virusas tikrai yra gerokai pakitęs. Juo labiau daugeliui greičiausiai susidūrus su omikron toks papildomas skiepas būtų perteklinis dalykas.

Tad nepalaikyčiau perteklinio vakcinavimo, man atrodo, kad jis turi būti racionalus, kad vakcinos saugotų nuo sunkios ligos ir nuo mirties. Ir nemanau, kad dabar reikia padėti apskritai apsisaugoti nuo užsikrėtimo, nes matome, kad to nelabai galima padaryti“, – kalbėjo mokslininkė.

Pašnekovė priminė, kad štai ir Lenkijos prezidentas, kuris yra persirgęs koronavirusu ir pasiskiepijęs tris kartus, vėl juo užsikrėtė. „Tai, manau, tokių žmonių bus tikrai ne vienas. Ir kiekvienoje aplinkoje tokių žmonių matysime“, – pridūrė A. Žvirblienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad, gera žinia, jog omikron variantas sukelia silpnesnius simptomus, virusas mažiau pažeidžia plaučius.

REKLAMA
REKLAMA

„O tai yra labai svarbu. Manau, kad kaip ir nelabai turime labai bijoti ir iš paskutiniųjų stengtis apsisaugoti nuo viruso bet kokiomis priemonėmis. Galbūt būtų specifinės grupės, su sutrikusiu imunitetu, kurioms reikėtų dar papildomai skiepytis, bet ne masiškai. 

Dabar matau daugiau klausimų nei atsakymų, nes virusas dabar, atrodytų, pralenda pro visus mechanizmus, sukeltus tiek vakcinos, tiek persirgimo. Bet galima pasidžiaugti, kad nors ir greičiau plinta, virusas nėra „piktesnis“. Tad dabar svarbiausia suvaldyti situaciją, kad nebūtų didelio ligoninių apkrovimo“, – pastebėjo profesorė.

Abejonę dėl sustiprinamųjų vakcinos dozių reikalingumo ir poveikio ką tik išsakė ir Europos vaistų agentūra (EVA).

„Jei mūsų strategija bus paremta sustiprinamosiomis dozėmis, tarkime, kas keturis mėnesius – galime turėti problemų su imuniniu atsaku. Imunitetas nebebus toks geras, kokio norėtume. Taigi turime saugoti ir neperkrauti imuninės sistemos besikartojančia imunizacija“, – teigė EVA vakcinų strategijos vadovas Marco Cavaleri.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuva seks Izraeliu?

D. Naumovas savo ruožtu teigė, kad kaip Izraelyje pažeidžiamiausios grupės jau yra skiepijamos ketvirtąja skiepo doze, taip, panašu, ir Lietuvoje bus apie tai kalbama.

„Kaip bebūtų, Izraelis daug kam yra pavyzdys tiek mokslininkams, tiek gydytojams. Tad daugelis šalių žiūri, kas ten ir priima panašius sprendimus“, – komentavo jis.

„Manau, kad reikėtų galvoti apie pavasarį, nes dabar atvejų skaičius bus tikrai labai didelis ir, kaip minėjau, nuo omikrono sunku bus pabėgti. Žinome, kad skiepų efektyvumas yra mažesnis, bet tendencija išlieka ta pati – kuo antikūnų kiekis didesnis, didesnė tikimybė, kad jie susidoros su virusu ir žmogus lengviau persirgs ar išvis neturės simptomų.

Taigi priminti apie virusą imunitetui yra gerai. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų imunitetas greičiau „užsimiršta“, greičiau antikūnų kiekis sumažėja ir apskritai po skiepų jų būna mažesnis. Taigi ir sustiprinančios dozės yra gerai“, – aiškino D. Naumovas.

REKLAMA
REKLAMA

Išeitis – atnaujintos vakcinos?

Tiek gamintojai, tiek specialistai kalba apie dar vieną galimybę turėti efektyvesnes vakcinas – naujos atmainos pagrindu atnaujintus RNR skiepus. Vis dėlto ne visi įsitikinę, kad tai artimiausiu metu galėtų įvykti.

„Kompanijos yra deklaravusios, kad jos kurs vakciną prieš omikron variantą, bet, man atrodo, kadangi matome, koks yra staigus omikron bangos kilimas ir toks pats staigus kritimas, tai, aišku, kad per 1,5–2 mėnesius ta banga ir omikrono dominavimas, tikėtina, baigsis, ir bus kito varianto dominavimas. 

Tad asmeniškai aš labai sunkiai įsivaizduoju, kaip įmanoma suspėti sukurti tuos naujus vakcinų variantus, kad jie vis dar tebebūtų aktualūs. Gal bus kažkaip sumodeliuota, kad į priekį būtų galima kažkaip numatyti svarbiausias mutacijas į tą vakcinos seką“, – svarstė A. Žvirblienė.

„Jei gamintojai patobulintų savo skiepus prieš naujas atmainas, tai būtų tobuliausias variantas, tada ta apsauga būtų ilgesnė ir labiau efektyvi. Bet viskas susiveda į tai, kad atmainos atsiranda greičiau nei spėjami atlikti klinikiniai tyrimai“, – pridūrė D. Naumovas. 

REKLAMA
REKLAMA

Priminė apie rizikos grupių skiepijimą nuo gripo

VU Gyvybės mokslų centro mokslininko dr. Gyčio Dudo teigimu, apie vakcinų atnaujinimą buvo galima galvoti, kai dar pradėjo cirkuliuoti delta atmaina ir jau pernai vasarą buvo akivaizdu, kad ji taps visame pasaulyje dominuojančiu variantu. 

„Tačiau mes to nematėme. Greičiausiai bent jau kol kas vakcinų atnaujinimo neturėtume matyti. Ir vėlgi čia galime palyginti su gripu, kai pačiu geriausiu atveju, gerai sugulus žvaigždėms, šių skiepų efektyvumas saugant nuo užsikrėtimo yra apie 60 proc. 

Tačiau juk gripo vakcinų dozių, visų pirma, neskaičiuojame, nesakome, kad tai trečia ar ketvirta, mes tiesiog skiepijame rizikos grupes kiekvienais metais, nes apsauga nuo hospitalizacijos ir mirties yra žymiai didesnė“, – priminė virusų tyrinėtojas.

Jo manymu, tikėtina, kad kol skiepai nuo SARS-CoV-2 palyginti gerai apsaugo nuo hospitalizacijos ir mirties, tol greičiausiai nebus matoma priežasties skiepus atnaujinti.

„Kitas klausimas – apskritai visuomenės pasitikėjimas skiepų atžvilgiu, kuris yra apgailėtinai mažas. Tai jei žmonės nesiskiepija pirmine vakcina, tai abejoju, ar juos labai nudžiugins, kad yra dar naujesnė“, – pastebėjo G. Dudas.

REKLAMA
REKLAMA

Bus kaip sezoninė vakcina?

Ar galėtų būti taip, kad nuo koronaviruso bus siūloma skiepytis kaip nuo gripo – kiekvieną sezoną? A. Žvirblienė čia visų pirma priminė, kad su gripu yra kiek kita situacija.

„Tada yra žiūrima, koks cirkuliuoja variantas, kuris atsiranda kitame pusrutulyje. Ir tu jau matai, kas gamtoje nutiko su virusu ir pagal tai ruošiamos vakcinos. O čia kaip numatyti, kai matoma, kad viruso evoliucija vyksta neprognozuojamai?

Tad tikrai nesiimčiau prognozuoti, kaip atrodys situacija rudenį. Akivaizdu, kad pavasarį tikrai pradės mažėti susirgimai ir vasarą gyvensim daugmaž laisvai. Bet apie naują vakcinaciją, jei mums reikės galvoti, tai to gali prireikti rudenį. Nes tikrai nematau kokios prasmės galvoti apie papildomą dozę pavasarį“, – pastebėjo ji.

Reikės ateityje periodiškai – kas pusę metų ar metus – skiepytis nuo koronaviruso ar ne, D. Naumovo teigimu, išties labai sunku pasakyti. 

„Galbūt mano asmeninis pamąstymas būtų, kad labiau „ne“ nei „taip“. Tikėčiausi, kad viskas bus gerai“, – šyptelėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Laukiama penktojo gamintojo vakcinos nuo COVID-19

Šiuo metu Lietuvoje naudojamos 4 gamintojų – „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“, „AstraZeneca“, „Johnson&Johnson“ vakcinos. Taip pat sausio mėnesį laukiama „Novavax“ vakcinų

Paklausta, ar dar galima būtų artimiausiu metu tikėtis kokių naujoviškų – galbūt purškiamų ar geriamų – vakcinų, A. Žvirblienė teigė, kad tokių žinių iš gamintojų nėra.   „Kažkokių naujų vakcinų nenusimato, bus inaktyvuoto viruso vakcina, kurios Lietuva šiaip neužsisakė. Ji gal kažkada pavasarį bus užregistruota. Šiaip ypatingo proveržio nesimato, nebent,  kaip jau kalbėjome, RNR vakcinos bus kuriamos adaptuotais variantais. Bent aš neturiu duomenų, kad būtų kokios naujoviškos platformos“, – sakė ji.

kad pastoviai turime skiepytis vakcina, kuri mažai veiksminga ir kenteti šalutinius poveikius po skiepo, na gal jau pakaks tyčiotis
Tai ne vakcinos, o eksperimentiniai genetiniai skysčiai, kurių vis naujos dozės palieka žmogų su vis silpnesniu imunitetu
Hah pasaka be galo skiepai, skiepai ir dar kartą skiepai, kol nepradės kristi kaip muses, kas vyksta dabar Izraelyje ten ant tiek su 4 skiepais susilpnino imuninę sistemą jog dabar iškart suserga ir gripu ir kovidu ir miršta.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų