Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau sausį Lietuvą pasieks penktoji vakcina nuo koronaviruso. Tai – „Novavax“ sukurta „Nuvaxovid“ vakcina, kuri, kaip teigia specialistai, gali turėti paklausą tarp tų, kuriems naujuoju būdu sukurtos vakcinos atrodė nepatikimos. Specialistai pažymi, kad tokio tipo vakcinos naudojamos jau tris dešimtmečius ir nereikalaus ypatingų laikymo sąlygų.

Jau sausį Lietuvą pasieks penktoji vakcina nuo koronaviruso. Tai – „Novavax“ sukurta „Nuvaxovid“ vakcina, kuri, kaip teigia specialistai, gali turėti paklausą tarp tų, kuriems naujuoju būdu sukurtos vakcinos atrodė nepatikimos. Specialistai pažymi, kad tokio tipo vakcinos naudojamos jau tris dešimtmečius ir nereikalaus ypatingų laikymo sąlygų.

Nors šiuo metu Lietuvoje naudojamos keturių gamintojų vakcinos, Vytautas Usonis patikino, kad kuo rinkoje bus didesnis skiepų pasirinkimas, tuo tik geriau.

„Tokiu būdu mes galime patenkinti kuo daugiau žmonių lūkesčių, nes galbūt net kažkam mėlyna pakuotės dėžutė gražesnė nei raudona. Ši vakcina gali imponuoti, nes yra sukurta pagal tradicinę technologiją. Šios vakcinos veiklioji medžiaga yra koronaviruso smaigo struktūros, jo sudėtinės dalis. Ir iš esmės tai gerai yra psichologiškai, nes žmonės labiau pasitiki tuo, ką labiau pažįsta“, – komentavo profesorius.

Gydytojas pridūrė, kad dar vienas didelis pliusas – žymiai paprastesnis vakcinos saugojimas – tą galima daryti buitiniame šaldytuve, prie 4–8 laipsnių temperatūros.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai leidžia vakciną naudoti mažesniuose skiepijimo punktuose“, – sakė jis.

Jau naudojame ne vieną tokio tipo vakciną

VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė taip pat išskyrė ne vieną galimą „Novavax“ vakcinos privalumą.  

„Manau, ši vakcina tikrai galėtų būti patrauklesnė tiems, kurie bijo naujoviškų dabar naudojamų vektorinių arba RNR vakcinų. Jos visos yra naujos ir iki šiol tokio tipo vakcinų nebuvo užregistruota ir naudojama žmonių skiepijimui. 

O „Novaxovid“ bus pirmoji vakcina, naudojama Europos Sąjungoje ir JAV, kuri yra pagaminta pagal tradicinę technologiją, kuri yra žinoma daugiau nei 3 dešimtmečius. Tokių vakcinų mes jau turime – ir vaikai yra skiepijami vakcina nuo hepatito B, taip pat vakcinos nuo žmogaus papilomos viruso, meningokokinės B infekcijos“, – vardijo mokslininkė.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad baltymų pagrindu taip pat yra kuriamos vakcinos nuo kokliušo, pneumokokinės infekcijos.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip aiškino mokslininkė, šios vakcinos sudėtyje yra viruso baltymas, kuris yra gautas genų inžinerijos būdais. 

„Kitaip sakant, tai reiškia, kad tas viruso baltymas, kuris sukelia imuninį atsaką, jis nepasigamina mūsų ląstelėse, kaip yra naujųjų vakcinų atveju, kur yra genetinė, viruso baltymą koduojanti medžiaga. Čia turime paruoštą, išgrynintą viruso baltymą ir jis yra naudojamas su adjuvantu. O tai yra medžiaga, kuri sustiprina imuninį atsaką ir yra būtina, kad jį vakcina sukeltų“, – sakė A. Žvirblienė.

Dar vienas privalumas – nėra aliuminio druskų

Kalbėdama apie šioje baltyminėje vakcinoje naudojamą adjuvantą imunologė atkreipė dėmesį į dar vieną privalumą.

„Naujosios COVID-19 vakcinos – tiek vektorinės („AstraZeneca“, „Jonhnson&Jonhnson“), tiek RNR („Pzifer“, „Moderna“) vakcinos – naudojamos be adjuvantų, nes patys vakcinų komponentai sukelia pakankamai stiprų imuninį atsaką. O baltyminės vakcinos visada naudojamos su adjuvantais, kitaip jos neveiktų. Iki šiol naudotose baltyminėse vakcinose dažniausiai adjuvantas yra aliuminio druskos.

REKLAMA
REKLAMA

Apie šį komponentą viešoje erdvėje daug kalbama, išsakoma neigiama nuomonė. Tai „Novavax“ vakcina šiuo atžvilgiu neturėtų sukelti diskusijų, nes čia vietoje aliuminio druskų naudojamas kitoks adjuvantas, jis yra lipidinės kilmės, sudarytas iš kelių rūšių lipidų ir kitų organinių medžiagų“, – dėstė ji.  

„Tai bus pirmoji vakcina, naudojama Europos Sąjungoje ir JAV, kuri yra pagaminta pagal tradicinę technologiją, kuri yra žinoma daugiau nei 3 dešimtmečius.“

Anot A. Žvirblienės, kaip dar vieną privalumą būtų galima įvardyti ir tai, kad kuriant šią vakciną nėra naudojamos žmogaus ląstelių linijos. „Pasitaiko, kartais žmonės neigiamai žiūri ir į tai, jei vakcinų gamybos procese yra naudojamos žmogaus ląstelės. Aišku, čia yra naudojamos ląstelių linijos, niekas neišskiria jų iš gyvo organizmo, bet vis tiek tai kai kam sukelia neigiamą požiūrį. 

RNR vakcinose, aišku, jokių gyvų ląstelių nenaudojama, tai yra visiškai sintetinė vakcina, bet vektorinėms vakcinoms yra naudojamos gyvūnų ląstelių linijos. Tai šioje baltyminėje vakcinoje kultivuojant nėra naudojamos nei žmogaus, nei kitų žinduolių ląstelės. Šios vakcinos gamybos procese yra naudojamos vabzdžių ląstelių linijos“, – aiškino imunologė.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip tikslino ji, šios vabzdžių ląstelių linijos naudojamos rekombinantinio baltymo gavimui. 

„Rekombinantinio – tai reiškia gauto genų inžinerijos būdu. Yra tokia, moksliškai kalbant, raiškos sistema, kai į vabzdžių ląsteles yra įvedamos specialios plazmidės su koronaviruso genu ir tos ląstelės pradeda jį gaminti. Tai genų inžinerijoje labai plačiai naudojamos ląstelės“, – dėstė A. Žvirblienė.

Ištyrė beveik 50 tūkst.

„Novavax“ vakcina skirta asmenims nuo 18 m. Jos taip pat reikės 2 dozių, suleidžiamų su 3 savaičių pertrauka. Kaip ir RNR vakcinoms, dažnesnės nepageidaujamos reakcijos pasitaikė po antrosios dozės.

„Vakcinos tyrimo metu tirta beveik 50 tūkst. asmenų, iš kurių 2 trečdaliams buvo suleista vakcina ir viena grupė gavo placebą. Kitų vakcinų atveju tiriamųjų buvo maždaug vienas prie vieno, o čia nebuvo tokios galimybės. Kadangi ši vakcina vėlavo, apskritai buvo sunku surinkti neskiepytų ir nepersirgusiųjų žmonių grupes, todėl placebo grupė ir buvo mažesnė“, – pasakojo imunologė.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad ypač atidžiai tyrėjai vertino šalutinius reiškinius, mat jau buvo žinoma apie vektorinių vakcinų trombozių arba RNR vakcinų miokardito riziką.

„Tyrėjai labai įdėmiai vertino, ar po šitos vakcinos nebūna kažkokių panašių nepageidaujamų reakcijų. Bet, kaip žinome ir su kitų vakcinų tiriamosiomis grupėmis, keliasdešimt tūkstančių asmenų grupė gali būti per maža, kad būtų galima užfiksuoti labai retas šalutines reakcijas“, – pastebėjo A. Žvirblienė.

„Tyrėjai labai įdėmiai vertino, ar po šitos vakcinos nebūna kažkokių panašių nepageidaujamų reakcijų.“

Kaip nurodė ji, daugiausiai pasitaikė įprastos šalutinės reakcijos – vietinės (pvz., rankos paraudimas, skausmas) ir sisteminės (karščiavimas, kaulų laužymas ir pan.), būdingos ir kitoms jau dabar naudojamoms vakcinoms.

„Paskelbti moksliniai duomenys rodo, kad fiksuojant tyrimo metu bet kokį šalutinį poveikį – vietinį arba sisteminį – jis pasitaikė daliai tiriamųjų, bet iš esmės tai nedaug kuo skyrėsi nuo placebo grupės, kai vietoj virusinio baltymo buvo suleistas fiziologinis tirpalas. Kažkokių grėsmingų ar sunkių poveikių užfiksuota nebuvo“, – dėstė mokslininkė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, šios vakcinos ilgiau laukti reikėjo dėl to, kad paprasčiausiai baltyminių vakcinų gamybos platforma trunka ilgiau. 

„RNR vakcinoms tereikia susintetinti RNR molekulę, o tai šiuolaikinės technologijos leidžia padaryti gana greitai“, – sakė imunologė.

Ar tiks sustiprinamajai dozei?

Paklausta, ar „Novavax“ galėtų tikti sustiprinamajai COVID-19 vakcinos dozei, A. Žvirblienė teigė, kad nors šį klausimą kelti dar anksti, nėra priežasčių, kodėl ši vakcina tam galėtų netikti.

„Ji tikrai turėtų tikti ir gamintojas yra paskelbęs, kad yra bandęs naudoti sustiprinančiai dozei. Bet šiuo metu pagal tai, kas pateikta registracijai, tai šie skiepai tinka pirminei vakcinacijai ir tam ji yra užregistruota. O toliau bus pateikta paraiška dėl jos naudojimo sustiprinančiai dozei. 

Tai dabar išties gali būti problema šalims, kaip dabar elgtis, nes nors vakcina nėra užregistruota sustiprinančiai dozei, bet turbūt yra variantas ją naudoti ne pagal vakcinos informacinį lapelį, o pagal poreikį. Jei bus pakankamai mokslinių duomenų, bus paskelbta, kad vakcina tinka, o ji tikrai turėtų tikti, nes nėra priežasčių galvoti, kodėl galėtų netikti“, – sakė imunologė ir pridūrė kad, be abejo, dar pirmiausia reikia sulaukti, kol atvyks vakcinos.

REKLAMA
REKLAMA

V. Usonis taip pat pridūrė, kad ši vakcina tiek tiks pirminiam skiepijimui, tiek sustiprinamajai dozei: „Tai yra klinikinių tyrimų duomenys, aišku, realaus pasaulio duomenų dar yra labai nedaug, vakcina dar ką tik užregistruota.“

Tiesa, kol kas trūksta duomenų, kaip ši vakcina galėtų veikti prieš naująją omikron atmainą.


Rašyti komentarą...
V
Vilija
2022-01-07 15:10:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Suprantu vakcina vienakart metuose.tai gal vakcina.ocia reikia keturiu vakcinu jei nedaugiau ir vistiek sergi
Atsakyti
-4

t
tiesiog
2022-01-07 14:06:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
jei vakcina būtū pagaminta kaip prieš trisdešimt metų, tai neabejotinai skiepytūsi visi be išimties be prievartos,o dabar juk žmonės supranta ką gali technologijos...
Atsakyti
-8

Z
Zenius
2022-01-07 14:16:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar jus daunai esat,kas nesiskiepyjo,tas jau nebesiskiepys,nx cia ta suda kisat...
Atsakyti
-10

SKAITYTI KOMENTARUS (49)
Suprantu vakcina vienakart metuose.tai gal vakcina.ocia reikia keturiu vakcinu jei nedaugiau ir vistiek sergi
jei vakcina būtū pagaminta kaip prieš trisdešimt metų, tai neabejotinai skiepytūsi visi be išimties be prievartos,o dabar juk žmonės supranta ką gali technologijos...
Ar jus daunai esat,kas nesiskiepyjo,tas jau nebesiskiepys,nx cia ta suda kisat...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų