Kankina alergija? Panašu, kad mokslininkai rado nepaprastą sprendimą

Alergijas sukelia daugybė dirgiklių, o dėl plačios autoimuninių ligų įvairovės, panašu, kad, siekiant efektyvaus gydymo, reikės išrasti daugybę skirtingų jo rūšių. Bet viena mokslininkų komanda pastebėjo, kad mažai kam žinoma molekulė neuritinas turi potencialo nuslopinti daugybę pernelyg jautrių imuninės sistemos reakcijų. Galbūt išties egzistuoja vienas baltymas, kuris nutrauktų daugybės žmonių kančias.

Imuninė sistema yra lyg organizmo teisėsauga: ji neutralizuoja ląstelių bendruomenei kylančią grėsmę. Tačiau kartais imuninės ląstelės pradeda pulti ne tai, ką reiktų, pavyzdžiui, gyvybiškai svarbius organus arba visiškai nepavojingas žiedadulkes.

Australijos nacionalinio universiteto profesorė Carola Vinuesa teigė: „Mes mūsų pačių organizmuose atradome šį nuostabų mechanizmą, stabdantį blogųjų antikūnų, sukeliančių autoimunines ligas ar alergijas, gamybą. Mes parodėme, kad vienas iš mūsų pačių imuninės sistemos mechanizmų gali stabdyti autoimunitetą ir alergijas, o dabar, kai jau turime įrodymus, mes galime ieškoti būdų, kaip tai panaudoti gydymui.“

Dr. Paula Gonzalez-Figueroa „IFLScience“ pripažino, kad universalus priešalerginis ir autoimuninių ligų gydymas: „Skamba per gerai, kad būtų tiesa.“ Nepaisant to, ji sakė: „Pagrindinė šių ligų priežastis yra per didelė blogųjų antikūnų gamyba.“ Neuritinas stabdo šį procesą.

Stebisi atradimu

Žinoma, kovoti su alergijomis ir autoimuninėmis ligomis galima slopinant visą imuninę sistemą, tačiau to pasekmės gali būti tragiškos. Bet panašu, kad neuritino poveikis yra daug tikslesnis nei daugelio kitų jau išrastų gydymų. Ir kadangi šis baltymas yra randamas žmogaus kūne, P. Gonzalez-Figueroa tikisi, kad tai leis imuninei sistemai pačiai kovoti su įsibrovėliais, su kuriais ji ir turėtų kovoti.

Tai, kad vienas baltymas gali turėti tokį platų poveikį, iš ties stebina, todėl sunku patikėti, kad apie jį sužinojome tik dabar. P. Gonzalez-Figueroa paaiškino „IFLScience“, kad neuritinas mokslininkams jau yra žinomas kurį laiką, tiesa, tik smegenyse ir nervuose. Nauja yra tik idėja, kad jis galimai veikia imuninę sistemą.

REKLAMA

Mokslininkė pasakojo: „Mūsų laboratorijoje ląstelės, gaminančios neuritiną, buvo aptiktos prieš 10 metų. Tai labai retos ląstelės, tačiau mes supratome, kad jos turi didelę įtaką imuninei sistemai.“ Buvo pastebėta, kad šių ląstelių neuritino genas buvo išreikštas labiausiai.

Vyksta tyrimai

P. Gonzalez-Figueroa ir C. Vinuesa tyrimą publikavo žurnale „Cell“. Tyrime teigiama, kad pelės, kurios buvo išvestos taip, kad negamintų neuritino imuninei sistemai, kentėjo nuo stipresnių alergijų. Be to, tyrėjos yra įsitikinusios, kad toks pat mechanizmas veikia ne tik pelių, bet ir žmonių organizmuose.

„Mes tyrėme ir žmonių ląsteles“, – „IFLScience“ sakė P. Gonzalez-Figueroa. „Mes atlikome bandymus su limfocitais iš kelių pacientų tonzilių, kurių metu skatinome juos gaminti antikūnus. Jeigu mes panaudojome neuritiną, jis stabdė blogųjų antikūnų išskyrimą.“

„Tai gali būti daugiau nei tiesiog naujas vaistas. Tai gali būti visiškai naujas požiūris į alergijų ir autoimuninių ligų gydymą“, – sakė C. Vinuesa.

Komanda jau kalbėjo su potencialiais farmacijos partneriais. Tačiau P. Gonzalez-Figueroa sako, kad prieš pradedant klinikinius tyrimus, pirma reikia sužinoti, kurioms iš maždaug 80-ies autoimuninių ligų, neuritinas turėtų geriausią poveikį. Ji mano, kad šis procesas galėtų užtrukti porą metų. Siekiant atsakyti į šį klausimą, jau prasidėjo darbai su pelėmis tiriant reumatoidinio artrito, vilkligės ir alergijos maistui gydymo galimybes.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų