Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
14
Poliklinika  (Erikas Ovčarenko/ BNS nuotr.)

Reaguodami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamą gydymo įstaigų reformą šeimos gydytojai kaip reikiant nuogąstauja, kad pacientams bus apribota galimybė gauti jiems reikiamas sveikatos paslaugas. Medikai įspėja, kad jei reformos architektų planai taps realybe, eilės tik ilgės, o paslaugų kokybė prastės.

14

Reaguodami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamą gydymo įstaigų reformą šeimos gydytojai kaip reikiant nuogąstauja, kad pacientams bus apribota galimybė gauti jiems reikiamas sveikatos paslaugas. Medikai įspėja, kad jei reformos architektų planai taps realybe, eilės tik ilgės, o paslaugų kokybė prastės.

REKLAMA

Gydytojai pabrėžia pritariantys, kad pokyčiai sveikatos sistemoje yra reikalingi, tačiau planuojama reforma, jų manymu, turi rimtų trūkumų ir kelia daug klausimų.

„Juos medikų bendruomenė kelia jau seniai – nuo pačių jauniausių gydytojų, Jaunųjų gydytojų sąjungos iki akademinės bendruomenės. Šiuo metu mes netgi susibūrėme į tokį aljansą, kuris apima visas šeimos gydytojus atstovaujančias organizacijas, tai yra pirmą kartą per tiek metų įvykęs dalykas.

REKLAMA

Tačiau mums sakoma, kad tai yra traukinys, kuris jau nuvažiavo ir įgavo pagreitį, kažkas kažkur vėluoja ir sako, kad jo nesustabdysite, kad ir ką darytumėte. Mes suprantame, kad kažkas skuba, bet šio susitikimo esmė ir yra ta, kad pasakytume, jog nėra taip gerai, kaip atrodo“, – antradienį žurnalistams kalbėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė ir buvusi pirmininkė Alma Astafjeva.  

Pasak jos, neaiškumų yra daug, o tuo metu žarstomi pažadai, kurie po kelių metų, jau įsigaliojus įstatymams, bus bereikšmiai: „Mums dalina pažadus, bet mes neturime jokių įrodymų, po 2–3 metų juos interpretuos kas kaip norės. Liks tik šie įrašai, kuriais pasinaudoti negalėsime.“

Privalės gydytis tik savo rajone

Šeimos gydytojai nuogąstauja, kad rajonuose sukūrus vadinamuosius „burbulus“, kaip modeliuojama teikti sveikatos paslaugos, bus apribota tiek paciento, tiek mediko teisė nusiųsti pacientus tam specialistui, kuriam tą padaryti būtų geriausia. 

REKLAMA
REKLAMA

„Pacientai, išgirdę apie „burbulą“ žiūri akis išsprogdinę. Labai norėtume tikėtis, kad tai neįvyks, bet pacientas bus priverstas lankytis tame regione, kuriame yra prisirašęs. Tad jei turite kokį sutrikimą ir daug metų lankotės pas specialistą, kuris specializuojasi siauroje, jūsų ligos, srityje kitame regione, to daryti jūs nebegalėsite. 

Bent taip rašoma reformos projekte, kad į kitus regionus ir trečio lygio gydymo įstaigą pacientas galės vykti tik išskirtiniais atvejais ir visi pacientai suksis savo rajone. Didiesiems miestams gal tai ir nėra taip baisu, bet ką darys mažieji miesteliai, tai nerimą didelį išsako ir savivaldybių atstovai“, – pabrėžė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė Rasa Isevičienė.

Norėdami konsultacijos kitame mieste turės susimokėti?

Jai antrindamas Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos atstovas Aurimas Rapalavičius atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju pacientas bus priverstas rinktis – ar, pavyzdžiui, toliau lankytis Kaune pas šeimos gydytoją, kurį pažįsta gal 10 metų, ar rinktis specialistą Jonavoje, kur gyvena, pas kurį irgi lankosi ne vienus metus. 

REKLAMA
REKLAMA

„Nebus taip, kad kaip dabar su šeimos gydytojo siuntimu išvažiavau į Santariškes ir esu konsultuojamas. Taip, galbūt „burbule“ gausiu paslaugas be siuntimo, gal biurokratiškai jos atrodys paprasčiau, tačiau išvažiavimas iš „burbulo“ taps daug sudėtingesnis. Bandoma kalbėti, kad galbūt tokios konsultacijos, jeigu jos nebus labai specializuotos, o jas bus galima suteikti „burbule“, tačiau pacientas to nenorės dėl įvairių priežasčių, jam gali tekti už tas konsultacijas susimokėti. 

Tai kaip mes didiname prieinamumą ir konsultacijų kokybę, jei už tai pacientui reikės susimokėti? Ir tai labiausiai palies tuos žmones, kurie iki šios ir nelabai galėjo mokamos konsultacijos gauti. Tiems žmonėms, kurie gyvena toli periferijoje, jiems gal net ir šeimos gydytojo atvažiuoti yra problema, bet jam dėl įvairių priežasčių nepatinka konsultacija tame „burbule“ arba jis iki tol dešimtmečius konsultavosi kitame mieste, tai nebegalės to būti“, – dėstė šeimos gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA

Spaus rašyti siuntimus

Dar viena medikų bendruomenės įžvelgiama blogybė – priešingai, nei žada reformos autoriai, užprogramuotos eilės ir spaudimas rašyti siuntimus „maitinant“ antrinę grandį.

„Naujoji reforma planuoja grįžti į tuos laikus, iš kurių prieš daugybę metų pabėgom, t. y. į vadinamąjį Semaškos modelį, kada pirminė sveikatos grandis buvo sujungta su antrine. Kad ji yra ydinga, parodė ir istorija, taip mano ir mūsų didžiųjų įstaigų vadovai. Jie kelia klausimus, ar nebus taip, kad antrinė sveikatos grandis „maitinsis“ pirminės grandies siuntimais, kuriuos kaip šeimos gydytojai turėsime rašyti?

Apjungus įstaigas turėsime vieną vadovą, kuris paskaičiuos, kad antrinė grandis vis dar dirba nuostolingai, esame bendra įstaiga, jei norite gyventi geriau, o juk visi nori, tai dar neurologui trūksta 50 siuntimų. Tai kur mes dėsimės, jei vadovas liepė? Ekonomiškai tai valstybei nėra labai naudinga“, – komentavo R. Isevičienė. 

REKLAMA
REKLAMA

A. Rapalavičius pažymėjo, kad jau ir dabar egzistuojantis poliklinikų modelis yra ydingas. 

„Bet poliklinikų yra mažuma, jos po truputį traukiasi, šeimos gydytojai nenori ten dirbti. Dauguma šeimos gydytojų nueina arba į periferiją dirbti, tuo džiaugiamės, bet ten jie jau yra visiškai atskiri, neturi „galvos“ viršuje, kuri liepia rašyti siuntimus. Kitas dalykas yra privatūs medicinos centrai. Dabar šitas modelis sujungs visus centrus – tiek privačius, tiek viešuosius centrus į vieną“, – sakė jis.

Kaip pridūrė A. Astafjeva, kartu bus jungiami stacionarai, o toks dalykas apskritai vyksta pirmą kartą.

Eilės tik ilgės

Kita vertus, kaip džiugi žinia pristatoma, kad dalies siuntimų pacientui nereikės, jis galės eiti pas bet kurį specialistą, kiek norisi kartų.

„Bet dabar kaip yra – pacientas ateina su krūva skundų, mes jį ištiriame kaip šeimos gydytojai, bent 30 ar 50 proc. pacientas diagnozę būna nusistatęs klaidingai ir ar jam visai nereikia eiti pas specialistą ar eiti ne pas tą, kurį galvoja.

REKLAMA
REKLAMA

Tai ne tik grįžtamojo ryšio nebeturėsim nemaža dalimi, bet bus sukuriamos eilės pas specialistus dirbtinai, o kam išties reikės pakliūti, gali užtrukti“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Anot A. Rapalavičiaus, dar kitas dalykas, kad tokiais atvejais specialistai bus apkrauti konsultacijomis, kurios bus tik išrūšiavimo funkcija. 

„Tai vietoj to, kad gautų pacientus, kurie didžiąja dalimi atitiks jo profilį, jis gaus nefiltruotus pacientus. Tai reiškia, kad 50 proc. pacientų konsultacija bus bereikšmė, tada jau iš tų, kurios turės, galės pradėti ieškoti, o kai kuriais atvejais kils klausimų, ar tikrai tai jo sritis, o kai kurie tyrimai gal pirminio lygmens. Tai eilės tikrai nesutrumpės, ką bando reformos autoriai pasakyti, jos tik dar labiau padidės“, – įspėjo jis.

Kam reikalinga reforma?

Anot šeimos gydytojo, tuomet kyla labai didelis klausimas, naudinga visa ši reforma. „Nes jei mes, šeimos gydytojai, vis bandome išsiaiškinti, miname Seimo, komitetų slenksčius, net specialistai su mumis sutinka – pradedant nuo atstovų iki didelių įstaigų vadovų, tiek ir pacientų atstovai išsako panašias mintis. Tai kam ji reikalinga? 

REKLAMA
REKLAMA

Kyla du natūralūs atsakymai – kas jau ir taip dažnai šmėžuoja, tai Europos Sąjungos lėšos. Antras dalykas – ne paslaptis, kad yra  griūnančios ligoninės, ypač rajonuose arba didelių poliklinikų vadovai, kurie susikūrę savo „burbulus“ bus užtikrinti, kad gauna pajamas, jiems nebereikės konkuruoti kokybe, konsultacijų laiku, galbūt kažkokiais tyrimų atlikimais“, – kalbėjo A. Rapalavičius.

„30 metų buvo akcentuojama, kad pirminės grandies stiprinimas ekonomiškai pacientui ir gydytojui apsimoka labiausiai, tai ką mes sukursime pamindami šį principą ir statydami ant tokio klibančio pamato yra labai didelis klausimas“, – pridūrė R. Isevičienė.

Bijo prarasti žmogišką ryšį su šeimos gydytoju

Savo nuogąstavimais dėl reformos pasidalino ir konferencijoje dalyvavęs Vilniuje gyvenantis pacientas Giedrius Liaudeneckas. 

„Nesu jokios pacientų organizacijos atstovas, bet kiekvienas mūsų, įskaitant ir čia sėdinčius gydytojus, yra pacientai, tie pacientai, kure susiduria su sistema kaskart, kai to reikia. Tai pasidalinsiu savo patirtimi santykio su šeimos gydytojais. Ši sistema veikia kokius dvidešimt kelis metus, per tą laiką šeimos gydytojai matė, kaip užaugo mano vaikai, matė, kaip mes patys senėjome, storėjome ir panašiai. 

REKLAMA
REKLAMA

Tai mano patirtis su šeimos gydytojais yra tokia, kad tai pati pirma  linija, pats pirmas taškas, kur kreipiuosi, kai man reikia pagalbos arba kai mano šeimos gydytoja mano, kad laikas atlikti profilaktinius pasitikrinimus kaip techninę apžiūrą“, – kalbėjo jis.

G. Liaudeneckas pasakojo pabandęs reformos planus įvertinti iš savo, kaip kliento, pozicijos.

„Ir galvoju, kad jei bus idėja koreguoti šį institutą ir kad šeimos gydytojai pereitų į kažkokias labiau automatizuotas funkcijas, labai bijau prarasti tą žmogišką santykį su šeimos gydytoja, jos komanda,  slaugytojomis.

Aš linkęs vadovautis senu principu, kad gyvenime žmogus turi turėti  tris patikimus žmones – gerą kunigą, gerą advokatą ir gerą gydytoją. Ir kada daug metų, nes šeimos gydytojas nėra kažkoks siauras specialistas, jis mato visą tavo istoriją, jis gali atsakyti į tavo klausimus, net prislopinti  entuziazmą pasitikrinti sveikatą dažniau nei to reikia, man nerimą kelia, kad gydytojai po reformos liks skambučių centru“, – nuogąstavimus išsakė jis. 

REKLAMA
REKLAMA

Pacientas pažymėjo, kad čia kalbama ne tik apie vieną pacientą, bet šeimos gydytojas gydo visą šeimą. Jis klausė, ar tikrai reikia keisti  veikiantį dalyką. 

„Gal jį reikia tobulinti į gylį, išplėsti tų žmonių kompetencijas ir galimybes, ne taip reformuoti, kad jų neliktų ar sumažėtų iki automato. Kai kalbame apie tai, kad susiję su žmogaus sveikatą ir gyvybę, tai yra svarbiausias dalykas – jokiu būdu visko nenuvesti iki biurokratinių formuluočių ir statistikos“, – pažymėjo G. Liaudeneckas.

Organizuoja palaikymo akciją

Išreikšdami susirūpinimą dėl planuojamų pokyčių šį ketvirtadienį Vilniuje šeimos gydytojų bendruomenė ir pacientai organizuoja solidarumo akciją „Herojai baltais chalatais“.

„Tai ne protestas, o solidarumo akcija, reaguojant į reformą“, – sakė A. Astafjeva.

Akcijos metu viešoje vietoje Vilniuje šeimos gydytojai, vilkintys baltais chalatais, bus pakviesti sustoti sudarant širdies formą. Išsirikiavusių gydytojų rankos priekyje bus surištos raudonu raiščiu.

REKLAMA
REKLAMA

„Akcijos žinutę visuomenei ir sprendimų priėmėjams siųsime per simboliką: širdis simbolizuoja šeimos mediciną ir gydytojų rūpestį pacientais, o surištos rankos – naują reformą, kuria susiaurinama šeimos gydytojo funkcija ir apribojama veikla, šeimos gydytojus prilyginant „raštininkams“ ar „robotams-automatams“, taip užprogramuojant eiles bei paslaugų neprieinamumą pacientams“, – akciją pristatė šeimos gydytojai.

Praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete po svarstymo pirmininko balso persvara buvo pritarta SAM rengiamai sveikatos įstaigų pertvarkai.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kas keistųsi Seimui priėmus siūlomus pakeitimus.

Kam reikalinga reforma, ogi Dulkiui, kad galėtų pasigirti esą dirbo ir dar sunkiai.Vyt lauk reikia tokį veikėja ir kuo greičiau,kol visai nesuzlugde sveikatos sistemos.Gydytojai, kovokit iki galo, pacientai jūs palaiko.
Visi pakraupę. Konservai vykdo Kremliaus užsakymą sunaikinti lietuvių tautą.
Tai kam tada moketi sveikatos draudima tikras bardakas tas neužauga visai nupezo
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų