Dar prieš dvi savaites vykusiame pirmame reformos svarstymui skirtame posėdyje užvirė didelės aistros šeimos gydytojams pareiškus, kad su jais ši reforma nederinta. „Mes nebuvome pakviesti daryti reformos, o dabar kviečia tik išgirsti pristatymus. Tai nebuvo atsižvelgta į dirbančius asmenis“, – konstatavo jie.
Nepalaikantys valdančiųjų užmojų įkurti sveikatos centrus šeimos gydytojai teigė, kad sujungus į vieną „krepšelį“ pirminį ir antrinį lygį geriau nebus niekam. „Dėl to kentės ir pati valstybė, nes finansavimas iš ligonių kasų bus „traukiamas“ reikia nereikia, ir kentės mūsų pacientai, nes mūsų tikslas – užkirsti kelią lankytis pas gydytojus kaip įmanoma daugiau. O tokia sistema iš savęs skatina daryti absoliučiai priešingai“, – sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė, šeimos gydytoja Kristina Grigaliūnaitė.
Dulkys žada ir toliau kalbėtis
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikino, kad ką tik vykę susitikimai su šeimos gydytojų asociacijomis leido prieiti bendrą sutarimą ir kad jau pats laikas apsispręsti dėl projekto, mat laukia finansavimas iš Europos Sąjungos.
„Yra laikas mėtyti akmenis, yra laikas juos rinkti. Šiandien esame svarbiame etape. Turėjome nemažai susitikimų, jie vyko ir iki vakar dienos, vieni paskutinių susitikimų buvo su šeimos medicinos atstovais, su dešimtimis savivaldybių, kurios jau pareiškė norą pradėtų steigti sveikatos centrus kaip juridinius vienetus. Tai būtų Molėtų, Šilalės, Kaišiadorių, Širvintų, Elektrėnų, Zarasų, Pakruojo, Akmenės, žiedinės Klaipėdos ir Šiaulių rajonų savivaldybės.
Tikiuosi, kad išgirdome ir tų diskusijų dar turėsime, jei kas ir nepavyko, atsiprašau, bet, kaip sako ministerijos senbuviai, bendras susitikimų skaičius su socialiniais partneriais buvo didesnis nei per dvi paskutines kadencijas“, – kalbėjo ministras.
Anot A. Dulkio, viešumoje pasigirstantis naratyvas, kad kažkur yra labai skubinama, mat norima įsisavinti didelius pinigus, nėra teisingas.
„Komitetams ir kituose posėdžiuose buvo pristatyta, kad kalbama ne apie einamųjų poreikių finansavimą, o pokyčius, pridėtinė vertę, kad investicijos nėra įsisavinimas. Ir tas faktas, kad tai, ką darome, turėtų sulaukti tris kartus didesnės naudos nei bus pati investicija, yra iškalbingas“, – pabrėžė ministras.
Nekvepia jokiais susitarimais
Savo ruožtu Seimo narys Aurelijus Veryga teigė, kad susitikimas dar nereiškia išklausymo ir niekas po jų iš esmės nepasikeitė
„Įvyko reikšmingų dalykų, komiteto nariai gavo tarptautinės organizacijos nuomonę, turbūt gavote jaunųjų gydytojų nuomonę, profesinių sąjungų, šeimos asociacijų nuomonę. Ir ji toli gražu nekvepia jokiais susitarimais. Gavome pompastišką pranešimą spaudai, kad yra išgirsti šeimos medikai, tai nieko jie neišgirsti, nes nėra jokie pakeitimai padaryti, niekas nesikeičia“, – komentavo eksministras.
Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva patvirtino, kad jų pozicija iš esmės nesikeičia.
„Tos diskusijos, kurios vyko pastarosiomis dienomis, labai sveikintinos, pradėjome diskutuoti, ką anksčiau buvo galima padaryti. Bet mes kaip profesinė sąjunga matome labai didelę riziką dėl medicinos darbuotojų. Ir dėl to kėlėme klausimus, kuriuos dabar parengė mūsų teisininkė ir, manau, toliau galėsime kelti klausimus per teisininkus.
Jei siūloma daryti funkcinius, struktūrinius centrus, pirmiausia turėjo būti atsižvelgta ir padarytas poveikio vertinimas medikų visuomenei, kurie turės eiti dirbti savaitgaliai, turės eiti dirbti į kitą gydymo įstaigą. Išsamaus atsakymo į tai negavome. Mūsų pozicija nesikeičia, siūlome nebepritarti sveikatos centro kaip struktūrinio vieneto atsiradimui ir ypač tais atvejais, kai yra jungimas su ligonine ir antriniu lygiu“, – komentavo gydytoja.
„Padaro vieną didelį kolūkį“
Anot šeimos gydytojo Gedimino Urbono, dabartinis numatomas „savivaldybių sveikatos centrų modelis sujungia visus į vieną krūvą ir padaro vieną didelį kolūkį“.
„Jei bus apsispręsta sveikatos centrus kurti, tai antras sprendimas, ką galiu siūlyti, reikia padaryti sutartis tokias, kad jos būtų savarankiškos, bet ne ministro nustatytos, kad jas laisvanoriškai sudarytų atskiri juridiniai vienetai.
Dabartiniame teisės akte problema yra ta, kad jie bus formuojami pagal pavyzdines sutartį, kurią nustatys ministras. Tai Dulkys norės vienokios sutarties, o, sakysim, Žemaitaitis bus ministras po dvejų metų ir sakys, kad naujas sutartis pasirašykite“, – kritikavo jis.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė savo ruožtu sakė, kad yra planuojami tolesni susitikimai pasitelkiant ir Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai.
„Mes tikrai susitiksime ir, maža to, kadangi yra toks tarpusavio nepasitikėjimas, paprašiau ir PSO ekspertų pagalbos. Ji mums pasižadėjo suteikti konsultacijas ir dėl sveikatos centrų, taip pat – dėl tinklinio bendradarbiavimo ir darbo tinkluose, kad suprastų darbo juose prasmę. Darbas tinkluose PSO yra labai propaguojama veikla. <...> Tinklinis valdymas yra vadybinis dalykas ir apie tai galėsime kalbėti“, – sakė ji.
Mato, kad tai – logiškesnis reformos kelias
6 komiteto nariams balsavus „už“, 6 buvus „prieš“, sprendimas pritarti reformai priimtas nulėmus pirmininko balsui. Toliau pataisas svarstys Seimas.
„Pritariu pertvarkai, kuria žymiai demokratiškesnė ir logiškesnė, nei buvę prieš tai bandymai. Gimdymo skyrius turėjome uždaryti, bet turime suvokti realybę. Man ypač skaudu pritarti, kad nuo gegužės 1 d. uždarytas gimdymo skyrius Pasvalyje.
Iki tol jį saugojo Šveicarijos projektas, nes 5 metus po investicijų padalinys turėjo veikti, bet būkime realistai – jei yra virš 100 gimdymų, išlaikyti šį skyrių kitų darbuotojų sąskaita yra nelogiška“, – sakė SRK pirmininkas Antanas Matulas.
A. Veryga apgailestavo, kad nors deklaruojama, jog atsižvelgiama į bendruomenės nuomonę, to nevyksta.
„Labai gaila, kad tie argumentai nėra girdimi. Tikiu, kad bent opozicija registruos siūlymus, atsižvelgdami į tai, ką šeimos gydytojai mini ir vardija, ypač dalykus dėl struktūrinių jungimų. Ką dar norėčiau įgarsinti, tai tuose susitikimuose su šeimos medikais yra grasinama, kad nebus reformos pinigų ir investicijų. Kiek žinau, ir jaunųjų gydytojų tokia iniciatyva yra patiems kreiptis į Europos Komisiją ir pasiaiškinti, ar ji žino, kokias nesąmonės Lietuva ruošiasi daryti ir kam jie ruošiasi skirti pinigus. nes tie jungimai yra visiška atgyvena“, – kalbėjo jis.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kas keistųsi Seimui priėmus siūlomus pakeitimus.
Taip pat bedarbiams ir nesilankantiems turetu but nutrauktas priverstinis PSD reketas, kai tik mokykla baigusiam zmogui po pusmecio tiesiog nuskaito psd ir daro zmogu skolininku. Tegu turtuoliai ta psd ir mokosi, kai turi pilna pinigu, o ne jaunimas, tevus slaugantis, vienisos mamos ar kaime gyvenantis zmogus, kuriam nereik miesto darbo ir miesto mediku, gyvena is savo sodo ir pavieniu darbu. Su tuo psd ivedimu, jei jis butu 5eur i men.manau visiems butu dzin, bet kaimo zmogui, kuris per men.uzdirba 100eur is pavieniu darbu 52eur atiduot reketo mokesti yra neadekvatus. Valstybe su tuo psd skatina nusikaltimus
