Žiežirbos Lietuvos futbole: kol du pešasi, kenčia talentingi vaikai ir tėvų pinigai

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė ką tik Albanijoje pasiekė pirmą pergalę per pastaruosius ketverius metus. Tai didžiausia Lietuvos futbolo pergalė nuo 2016 metų. Tačiau mažesnių pergalių, tokių, kaip elementarus žinojimas, ką galima ir ko negalima ugdant jaunuosius šalies futbolininkus, dar reikės palaukti.

Didžiausia Lietuvos futbolo bendruomenė yra įsikūrusi sostinėje, Vilniuje. Čia skaičiuojamos bent 20 skirtingų futbolo mokyklų ir akademijų. Tačiau vienos konkrečios sistemos, kaip turi būti ugdomi vaikai, nėra. O tai skaldo šalies futbolą, dėl to kenčia jaunieji talentai.

Skirtingi metodai treniruotėse ir naujų strategijų išbandymas yra sveikintinas, tokiu principu veikia ir kitų šalių futbolo mokyklos. Bet Lietuvoje daug gerai žaidžiančių vaikų, o ypač daug gerai dirbančių trenerių nėra, todėl dėl jų – tikrų futbolo specialistų – čia užvirė kova, reikalausianti permainų.

Sostinės futbolo bendruomenės statulą pradėjo skaldyti dvi pusės: naujai susikūrusi „Vilnius Football Academy“, vadovaujama Darvydo Šerno, ir naujai susikūrusi Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacija (LVJUFA), vadovaujama Dainiaus Gudaičio.

Čia svarbu paminėti, kad D. Gudaitis kartu yra ir vienos didžiausių futbolo mokyklų „Ateitis“ įkūrėjas ir vadovas.

Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) prezidentas Paulius Malžinskas praėjusią savaitę socialiniame tinkle pasidalijo pribloškiančiu įrašu. Jame tvirtinama, kad neseniai slaptu susitarimu tarp daugumos Vilniaus futbolo akademijų buvo norima boikotuoti visas rungtynes prieš ką tik sukurtą „Vilnius Football Academy“.

Beje, dalis susitarimą pasirašiusių akademijų, įtariama, net nebuvo supažindintos su jos turiniu.

Tai akivaizdžiai ir neakivaizdžiai reikštų visos bendruomenės susidorojimą su rinkos naujoku. Tai reikštų, kad naujai susikūrusi akademija nebūtų priimta į Vilniaus futbolą – su ja (jos vaikais) niekas tiesiog nežaistų.

Pasak tv3.lt kalbinto P. Malžinsko, asociacijos, atsakingos už Lietuvos vaikų ugdymą (LVJUFA) prezidentas D. Gudaitis tą susitarimą tikrai matė ir jam nesipriešino.

REKLAMA

Ką tai reiškia? Kodėl viena akademija nuo pat savo susikūrimo pradžios kelia tiek daug įtampos tarp didžiausių Lietuvos vaikų ugdymo futbolo organų?

Čia grįžtame prie milžinišką šurmulį sukėlusio Vaikų perėjimo futbolo mokesčio, apie kurį tv3.lt rašė čia. „Vilnius Football Academy“ įkūrėjas D. Šernas buvo aktyvus kalbėdamas apie tai, kad šio mokesčio Lietuvai nereikia. 

Vos D. Gudaitis stojo prie LVJUFA vairo, bene didžiausia misija tapo mokesčio įvedimas už vaikus, kurie nori pakeisti futbolo mokyklą.

Jei į šį mokestį žiūrėtume iš tėvų pusės, tai skambėtų maždaug taip: „Jūsų vaikui nepatiko treneris, nepatiko treniruotės, ar jūsų vaikas šioje komandoje jaučiasi blogai? Susimokėkite kelis šimtus arba tūkstančius eurų ir tada galėsite pakeisti aplinką“.

Tokia praktika yra taikoma ir netolimose šalyse, tarkime, Estijoje. Bet kodėl šis mokestis į Lietuvą žengia tik dabar ir žengia taip sparčiai, kad, atrodytų, be jo niekas negali judėti toliau?

Atsakymas slypi tarp dviejų jau minėtų futbolo žmonių – D. Šerno ir D. Gudaičio.

Tv3.lt žiniomis, kai D. Šernas įkūrė „Vilnius Football Academy“, į ją jis pasikvietė dalį kvalifikuotų ir talentingų FM „Ateitis“ trenerių. Treneriai kartu su savimi į „Vilnius Football Academy“ atsivedė ir ne vieną talentingą FM „Ateitis“ augusį jauną futbolininką.

Taip užgimė konfliktas nebe tik tarp D. Šerno ir D. Gudaičio, bet ir tarp „Vilnius Football Academy“ ir LVJUFA, kuri iš esmės tampa atsakinga už viską Lietuvos vaikų futbole.

Tas slaptas susitarimas, kuriame buvo siūloma boikotuoti visas rungtynes prieš D. Šerno įkurtą mokyklą, tapo tarsi įspėjimu – arba elgiesi taip, kaip pridera, arba tavęs Lietuvos futbolo žemėlapyje gali greitai nelikti.

Pats D. Šernas, į viešumą smarkiausiai kėlęs Vaikų perėjimo mokesčio klausimą, netgi tvirtino, kad „negali matyti netiesios, todėl kovos iki galo“. Čia pateikiame skaičius, kurie, tiesa, dar stipriai gali keistis:

REKLAMA

Už 10–11 metų vaiką, norintį pakeisti futbolo mokyklą, reiktų mokėti 500 eurų, už 11–12 metų vaiką – 750 eurų, už 12–13 metų vaiką reikės pakloti 1000 eurų, už 13–14 metų vaiką – dvigubai daugiau, 2000 eurų, už 15–16 metų – 3000 eurų, 17–19 metų – 4000 eurų.

Tokiu būdu, kaip sako tv3.lt kalbintas D. Gudaitis, vaikų futbole viskas taptų aiškiau – atsirastų viena sistema, kuri neleistų vienoms akademijoms perimti kitų akademijų užaugintų vaikų vien už ačiū.

„Manau, kad gyvenimas tokius dalykus (neetišką elgesį, – aut. past.) išspręs savaime. Bet svarbiausia, kad kuo toliau, tuo labiau tokie veiksmai turi trauktis iš Lietuvos futbolo. Dėl to turi kuo greičiau būti įvestas Vaikų perėjimo mokestis, kad vadovautumėmės visi vienodomis taisyklėmis, visi žinotume, ką ir kaip galime daryti.

Tos akademijos, kurios priešinosi, jau dabar pačios kartais sako, kad reikia kuo greičiau, nes šis reglamentavimas reikalingas kaip oras. Penkiolikos žmonių darbo grupė jau pradeda darbus dėl šio projekto tobulinimo. Turime visi bendrai priimti vieną, visiems naudingą sprendimą“, – sako D. Gudaitis.

LVJUFA prezidentas taip kalbėjo iškart po Vilniuje vykusio posėdžio, kuriame iš tiesų buvo atsisakyta boikotuoti rungtynes prieš „Vilnius Football Academy“ ir nutarta, kad Lietuvos čempionate ši akademija galės dalyvauti įprastu rėžimu.

Vis dėlto, kaip tv3.lt sako D. Šernas, tampa panašu, kad būtent tą norą boikotuoti dvikovas ir inicijavo pati D. Gudaičio futbolo mokykla.

„Visa situacija atrodo gana juokingai. Kas tą laišką rašė, aš nežinau. Nei ieškojau, nei gilinausi, bet noras keistas. Visos penkiolika akademijų tą pačią dieną užsigeidžia susijungti ir priešintis mums. Po to posėdyje paaiškėja, kad iš penkiolikos akademijų keturiolika nieko priešiško nenori, to nori tik viena – FM „Ateitis“.

Aš pats klausiau, bet negavau atsakymo, kur mes elgiamės neetiškai ar nevyriškai. Savo požiūrį aš jau išdėsčiau – noriu, kad vaikai žaistų, tobulėtų, turėtų geriausias sąlygas. Mes šitoje rinkoje nauji, bet jokiu priešų ir pykčių tikrai nenorime. Man svarbiausia, kad nė vienas vaikas nenukentėtų dėl asmeninių interesų“, – tvirtina D. Šernas.

REKLAMA

Savo ruožtu LVJUFA atstovaujantis D. Gudaitis dar kartą patikino, kad absoliučiai visos su vaikų futbolu susijusios problemos turi būti sprendžiamos dialogu, o boikoto „projektas“ kaip prasidėjo elektriniuose paštuose, taip ten ir liko.

„Kas ten boikotuojama? Niekas neboikotuojama. Čempionatas vyks įprastai, o kiekviena komanda draugiškas rungtynes tarsis tarpusavyje. Visi turi žaisti su visais, Lietuvos čempionatas turi vykti, vaikai turi žaisti, tai yra savaime suprantama (...) Kaip kurios Vilniaus mokyklos dėl tam tikrų neetiškų veiksmų buvo išreiškusios norą pasipriešinti VFA, bet asociacijos pozicija yra viena ir ji yra labai aiški – čempionatas vyks ir visi žais. O komerciniai turnyrai ir draugiškos rungtynės yra atskira tema.

Aš posėdyje pasakiau, kad visos mokyklos turi elgtis garbingai ir etiškai. Visus kylančius klausimus turime spręsti dialogu, o ne socialiniuose tinkluose ar elektroniniame pašte. VFA turi truputį kitaip žiūrėti – jie turėtų atsižvelgti į savo darbo etiką“, – sako D. Gudaitis.

Dialogui, kai konfliktuojančios pusės susitinka gyvam pokalbiui ir sprendžia susidariusią problemą, pritaria ir VRFS vadovas P. Malžinskas. Tiesa, jis priduria, kad dėl Vaikų perėjimo mokesčio bendro susitarimo dar tikrai reikės palaukti, o D. Gudaičio pareiškimas, kad jo nori „visi“, šiai dienai yra netiesa.

„Taip, visi laikomės tokios pačios pozicijos – kažkokių boikotų ir paslaptingų laiškų rašinėjimų turi nelikti, tai neturi prasmės ir dėl to kenčia tik vaikai. Čempionatas vyks ir tai yra normalu. Čia nebus jokių boikotų, visi kartu sutarėme, kad futbolo aikštėse jokių ribojimų nebus (...) Bet dėl perėjimo mokesčio taip drąsiai netvirtinčiau, nes buvo pasisakymų ir už ir prieš. Vienareikšmiškai sprendimo nepriėmėme jokio“, – sako P. Malžinskas.

Šis konfliktas Lietuvos vaikų futbolo bendruomenę privedė prie fakto, kad jai reikia permainų. Turbūt sisteminės permainos bus įgyvendintos netrukus, tačiau jau dabar aišku, kad vieno, visiems tinkamo sprendimo priimti nepavyks. 

REKLAMA

„Kaip kurie žmonės gal ne visai teisingai elgiasi, tokia mano nuomonė. Visos kitos akademijos dirba garbingai ir etiškai, mes tokių principų ir laikysimės (...) Kaip kiekviename darbo kolektyve tai buvo ginčas, o kiekvieną ginčą reikia išspręsti. Nei čia kažkas kažką boikotuos, nei kliudys. Svarbiausia, kad atsirastų doro ir teisingo elgesio taisyklės, o jos turbūt atsiras kartu su perėjimo mokesčiu“, – pokalbį baigia D. Gudaitis.

„Kaip ir sakiau anksčiau, jei matysiu netiesą, tai kovosiu. Svarbu, kad vaikai galėtų žaisti tiek, kiek jiems yra naudinga. O ne tiek, kiek jiems leidžiama dėl asmeninių konfliktų (...) Kol kas nėra aišku, ar tą mokestį įves, bet aš esu prieš. Jeigu, arba kai įves, tada žiūrėsime, kaip spręsti šį reikalą toliau“, – savo ruožtu pokalbį baigia D. Šernas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų