Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionai išbandė jėgas su Baku „Sabah“, Panevėžio „Lietkabeliu“, Bursos „Tofaš“, Stambulo „Galatasaray“ ir Stambulo „Anadolu Efes“. Maodo Lo dar neprisijungė prie komandos, o kiti rinktinėse rungtyniavę krepšininkai pasirodė ant parketo pastarajame susitikime su „Anadolu Efes“. Portalas Krepsinis.net kviečia pažvelgti, kaip atrodė kauniečių pasirengimas per įvykusius mačus.
Nigelo Williamso-Gosso solidumas. Dėl traumos amerikietis praleido abu mačus Lietuvoje, bet ant parketo pasirodė „Gloria Cup“, kur jo žaidimo laikas buvo itin ribojamas – vos 11 min per trejas rungtynes. Nepaisant to, kad įžaidėjo krūviai didinami palaipsniui, jau dabar galima buvo pamatyti, kiek kitoks „Žalgiris“ yra rungtyniaujant N.Williamsui-Gossui. Buvęs Pirėjo „Olympiacos“ žaidėjas labai užtikrintai vadovauja komandai, gerai skirsto perdavimus, laiku priima sprendimus ir dar pirštu parodo, kur kokiam komandos draugui reikia atsidurti aikštelėje. Vos per 14 minučių 6 taškai, 6 perdavimai ir 16 naudingumo balų dvikovoje su „Anadolu Efes“ buvo labai gerai jo žaidimą atspindėjęs rodiklis. Kartais susidarė įspūdis, kad N.Williamsas-Gossas galėjo ir daugiau imtis iniciatyvos puolant, bet dažniau rinkosi dalinti perdavimus. Jeigu N.Williamsas-Gosas bus sveikas, „Žalgiris“ pagaliau turės tokį įžaidėją, kokio labai stigo praėjusiame sezone.
Dustinas Sleva. Pernai „Gloria Cup“ žibėjo Brady Manekas, šiemet – jį pakeitęs D.Sleva. Džiaugtis, kad „Žalgiris“ pagaliau turi gerą sunkųjį kraštą, kol kas neskubėkime, bet potencialas tikrai yra. Jau per pasirengimą matėsi, kad D.Sleva yra gerokai geresnis gynybos žaidėjas už B.Maneką, turi daugiau privalumų puolime ir apskritai pasižymi geresniu krepšinio IQ. Su perimtais kamuoliais bando nuskaityti perdavimo linijas, bet kartais, bandydamas perimti kamuolį, užleidžia gerą savo gynybinę poziciją, tačiau apskritai perima kamuolius būtent tuomet, kai oponentai aiškiai žino, kur jį nori nusiųsti.
Nustebino D.Slevos pasirodymas su „Anadolu“, kai per 20 minučių išdalino 6 rezultatyvius perdavimus, bet legionierius taip gerai jautėsi, kad dalino tokius perdavimus, kokių sezono metu vargu, ar matysime. Žinoma, kad D.Sleva nėra tas kūrėjas, bet tikrai gerai mato aikštę ir geba atiduoti sudėtingesnius perdavimus nei paprastai daro jo pozicijos žaidėjai. Matėme iš D.Slevos arsenalo ir tritaškių, ir įkirtimų, ir šiek tiek žaidimo nugara. Turnyre atrodė, kad D.Sleva yra labai motyvuotas parodyti save ir jo kūno kalba rodė, jog žaidėjas atrodo laimingas būdamas „Žalgiryje“.
Mosesas Wrightas. Naudingiausias „Žalgirio“ žaidėjas pasirengime, renkantis po beveik 16 balų. Didele energija trykštantis buvęs OLY centras atrodo dar nepažabotas „Simarono žirgas“. Amerikietis dar atrodo nelabai suprantantis, kad ne jis yra pagrindinė figūra šioje komandoje – epizodai, kai pats atsivaro kamuolį ir žaidžia nugara į krepšį nuo tritaškio arba veidu ir viskas baigiasi klaida, buvo ne vienas ir ne du. Taip pat nori pats imtis kurti atakas, tačiau M.Wrighto darbas nėra toks ir Tomui Masiuliui reikės aiškiai nustatyti ribas. M.Wrightas dar prametė ir visus 8 tritaškius. Įdomu, kiek sezono metu jam bus leidžiama atakuoti iš toli. Kai M.Wrightas žaisdavo tai, ką jis moka, būdavo didelė jėga. Arčiau krepšio jis užsibaigdavo atakas neblogai, pataikė ir vidutinių metimų, gerai susirinko kamuolius, visada rodo didelę energiją abejose aikštelės pusėse. Šiek tiek klausimų yra dėl koncentracijos gynyboje, kur pernelyg didelis noras padėti komandos draugams kainuodavo oponentų lengvus taškus, taip pat M.Wrightas gavo pamokų ir susikeitimų gynyboje, bet „Gloria Cup“ turnyre atrodė patobulėjęs ir šiuo klausimu. Lyginant su tuo, ką „Žalgiris“ turėjo centro pozicijoje praėjusiame sezone, dabar šio žaidėjo pasirodymas yra tikra atgaiva akims. Treneriai turėtų tikrai įstatyti jį į tam tikrus rėmus ir tada M.Wrightas savo energiją išnaudos tinkamai.
Edgaras Ulanovas. Kapitono pasiruošimas kol kas nėra labai sklandus ar išsiskiriantis – 7,5 taško ir 6,6 naudingumo balo vidurkiai per 24 minutes. Naujovė tokia, kad E.Ulanovas gavo nemažai minučių lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, taip pat į jo žaidimo arsenalą buvo sugrąžintas centravimas. T.Masiulis savo žaidime ieško pranašumo situacijų, todėl E.Ulanovo žaidimas nugara buvo naudojamas variantas ir tikrai nemažai buvo sukurtų tokių situacijų, kurių išnaudojimas buvo gana neblogas. Dar trūksta supratimo, kad E.Ulanovui centruojant kiti žaidėjai atsistotų plačiau, nes buvo epizodų, kai komandos draugas atsivesdavo papildomą krepšininką gynyboj ir taip apsunkindavo kelią kapitonui. Įdomu, ar turint visą sudėtį E.Ulanovas irgi žais „trečiu numeriu“, bet viskas labai panašu į tai, kad minučių ten jis turės būtent tam, kad galėtų atakuoti varžovų silpnesnius šios pozicijos žaidėjus arčiau krepšio. Racionalus ir pranašumų ieškantis krepšinis grįžta į „Žalgirio“ repertuarą.
Mantas Rubštavičius. Labai sunki pasirengimo pradžia, kur per pirmąsias trejas rungtynes visi metimai skriejo pro šalį, bet su „Galatasaray“ „pramušė“ ir 4 tritaškiai iš 4 su 18 taškų bei 15 naudingumo balų buvo geriausias kol kas M.Rubštavičiaus pasirodymas. Greičiausiai, kad M.Rubštavičiui stigo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ar trūko elementaraus ritmo pajautimo, taip pat buvo aiškiai matoma, kad reikalavimai jam buvo gerokai didesni nei bus sezono metu, nes ketverias rungtynes žalgiriečiai rungtyniavo su daug jaunimo sudėtyje. Kai atvyko visi pagrindiniai žaidėjai, M.Rubštavičius su „Anadolu Efes“ atrodė gerokai ramesnis ir geriau žinantis, ką turi daryti. Kol nėra Dovydo Giedraičio, M.Rubštavičiui reikėjo parodyti gerokai geresnį žaidimą, jeigu jis nori užsirekomenduoti rotacijoje.
Apibendrinus galima pasakyti, kad kol kas matome visiškai kitokį „Žalgirį“ nei jis buvo praėjusiame sezone. Puolimas atrodo daug logiškesnis, matomas pranašumų ieškojimas, norėjimas susikurti kuo patogesnius metimus arčiau krepšio, o ne ieškant tik tritaškių, geras perėjimas iš gynybos į puolimą, didelis akcentas komandiniams veiksmams gynyboje suprantant, kad ne visi žaidėjai geba Eurolygoje apsiginti prieš savo oponentus „vienas prieš vieną“. Gal tai nebus gražiausias akiai krepšinis, bet turintis gerokai daugiau logikos ir suprantamas, kodėl žaidžiama būtent taip arba kitaip, o ne kraipant galvą ir ieškant paaiškinimų dėl trenerio priimtų sprendimų. Viskas panašėja į tai, kad kiekvienas žaidėjas turės savo aiškius vaidmenis ir vietas aikštelėje, o ne viskas atsirems į tai, ar tą dieną pakris tritaškiai.
Galima pridėti, kad ir pats T.Masiulis vis labiau įsijaučia į vyr. trenerio vaidmenį. Jeigu per pirmus draugiškus mačus vaizdas buvo toks, kad treneris stebėjo iš šalies ir patarimus dalino tarsi būtų asistentas, tai „Gloria Cup“ turnyre jau matėme ir daugiau gestikuliavimo, ir pakeltą toną, ir peržengtą šoninę liniją, kai norėta paaiškinti savo žaidėjams, ką jie darė blogai. Viskas normalu, kad T.Masiuliui reikėjo laiko tam, kad įsijaustų į pasikeitusį statusą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
